|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Gamtininkai prašo laukinių gyvūnų nebandyti šerti, gaudyti, imti į rankas, o pagalbos ieškoti tik tada, kai jie akivaizdžiai sužeisti.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Jau ne kartą buvę, kad ne tik į gyvenvietes, bet ir į miestus atklysta laukinis gyvūnas.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žvėrys ir paukščiai mieste yra natūralus reiškinys dėl urbanistinės plėtros ir gyvūnų buveinių vietos pokyčių. Žmonėms prie paukščių, laukinių gyvūnų bei jų jauniklių reikėtų nesiartinti ir neliesti.
Nereikalingas žmogaus įsikišimas laukiniams gyvūnams gali pakenkti: jie išsigąsta, gali bėgti į šoną ir pakliūti po automobilio ratais, o jaunikliai – atsiskirti nuo motinos.
Žvėrių ar jų jauniklių gelbėti paprastai nereikia: atėjęs į gyvenamą ar aptvertą teritoriją gyvūnas tikrai ras kelią iš jos pasišalinti. Svarbiausia nesiimti jokių veiksmų, kurie gyvūnui galėtų sukelti stresą, t. y. artintis prie jo, užspęsti į kampą, imti į rankas, glostyti.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nori padėti jaunikliams, kurie atrodo palikti tėvų. Tačiau gamtoje viskas vyksta kitaip. Pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, stirniukas kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau pasitraukti. Be to, laukinio gyvūno jauniklį paėmus į rankas, dėl įsigėrusio žmogaus kvapo jo gali nebepriimti tėvai.
Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį taip pat nereikia imti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir pasirūpins savimi. Nebent radote nutūpusį čiurlį – jį reikėtų pakelti nuo žemės ir taip padėti paukščiui nuskristi.
Tik jeigu esate tikri, kad gyvūnas sužalotas, apie tai galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Aplinkos apsaugos departamentas dažnai sulaukia užklausų, kaip elgtis radus savo kieme iš lizdų iškritusius gandriukus. Apie šiuos atvejus taip pat galima pranešti telefonu 112. Tuomet atvyks Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai, kurie pasirūpins gandrų jaunikliais.
Susidūrę su žvėreliu ar paukščiu nepasiduokime norui juos paliesti ir pamaitinti – jų racione tikrai nėra tokio maisto, kurį valgo žmonės.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai gali pakonsultuoti telefonu 8 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento inf.
Jau ne kartą buvę, kad ne tik į gyvenvietes, bet ir į miestus atklysta laukinis gyvūnas. |
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žvėrys ir paukščiai mieste yra natūralus reiškinys dėl urbanistinės plėtros ir gyvūnų buveinių vietos pokyčių. Žmonėms prie paukščių, laukinių gyvūnų bei jų jauniklių reikėtų nesiartinti ir neliesti.
Nereikalingas žmogaus įsikišimas laukiniams gyvūnams gali pakenkti: jie išsigąsta, gali bėgti į šoną ir pakliūti po automobilio ratais, o jaunikliai – atsiskirti nuo motinos.
Žvėrių ar jų jauniklių gelbėti paprastai nereikia: atėjęs į gyvenamą ar aptvertą teritoriją gyvūnas tikrai ras kelią iš jos pasišalinti. Svarbiausia nesiimti jokių veiksmų, kurie gyvūnui galėtų sukelti stresą, t. y. artintis prie jo, užspęsti į kampą, imti į rankas, glostyti.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nori padėti jaunikliams, kurie atrodo palikti tėvų. Tačiau gamtoje viskas vyksta kitaip. Pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, stirniukas kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau pasitraukti. Be to, laukinio gyvūno jauniklį paėmus į rankas, dėl įsigėrusio žmogaus kvapo jo gali nebepriimti tėvai.
Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį taip pat nereikia imti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir pasirūpins savimi. Nebent radote nutūpusį čiurlį – jį reikėtų pakelti nuo žemės ir taip padėti paukščiui nuskristi.
Tik jeigu esate tikri, kad gyvūnas sužalotas, apie tai galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Aplinkos apsaugos departamentas dažnai sulaukia užklausų, kaip elgtis radus savo kieme iš lizdų iškritusius gandriukus. Apie šiuos atvejus taip pat galima pranešti telefonu 112. Tuomet atvyks Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai, kurie pasirūpins gandrų jaunikliais.
Susidūrę su žvėreliu ar paukščiu nepasiduokime norui juos paliesti ir pamaitinti – jų racione tikrai nėra tokio maisto, kurį valgo žmonės.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai gali pakonsultuoti telefonu 8 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento inf.
Publikuota: 2023-08-17 08:17:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|