„Santaka“ / Padėkime sergančiajam demencija išlaikyti savarankiškumą / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Gydytoja Eglė Ignatavičienė teigė: „Norint, kad demencija sergantis žmogus būtų kiek įmanoma savarankiškesnis, reikėtų jį socializuoti ir įtraukti į kasdienes veiklas.“.

freepik.com nuotr.


Padėkime sergančiajam demencija išlaikyti savarankiškumą


Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kitiems sutrikimams.

Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką.



Sunkiai pastebimi pirmi požymiai

Nors kasmet pasaulyje užregistruojama kone 10 milijonų naujų demencijos atvejų, ši liga vystymosi pradžioje gan sunkiai pastebima.

„Kadangi demencija progresuoja lėtai, pats pacientas atsirandančiais sunkumais taip pat staiga nesiskundžia, nes jų tiesiog nejaučia. Vėlesnėse stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos požymiai labiau atkreipia dėmesį. Dažnai dar prieš formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams gali prasidėti nuotaikos svyravimai, nemiga, būti jaučiamas nesaugumo ir neužtikrintumo jausmas“, – pasakojo E. Ignatavičienė.


Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia nuo 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialistė pabrėžė, jog didesnę riziką susirgti turi tie, kurių šeimoje buvo demencijos atvejų, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis ir patyrę galvos smegenų traumų.

„Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius įvykius, datas, daiktų pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti veiklas ar spręsti problemas, kurios anksčiau nekėlė sunkumų, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas, nuvykstant į parduotuvę ar vairuojant. Žmogui, sergančiam demencija, darosi sudėtinga komunikuoti, reikšti mintis, patiriama nuotaikos svyravimų, gali atsirasti elgesio sutrikimų, kliedesių ar haliucinacijų. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas varijuoja itin individualiai“, – kalbėjo medikė.



Artimųjų pastangos palaikant savarankiškumą

Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptomų stiprumą ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso sergančiojo savarankiškumas.


„Ligos pradžioje asmuo gali būti visiškai savarankiškas, tačiau pasitaiko atvejų, kai būklė kardinaliai pasikeičia per keletą mėnesių. Svarbu padėti sergančiajam prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės ir užtikrinti gyvenimą saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus išlaikomas sergančio asmens savarankiškumas, tuo lengviau bus artimiesiems juo rūpintis. Būtina palaikyti fizinį ir protinį aktyvumą: reguliariai mankštintis, žaisti įvairius loginius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatais, spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, mintinai skaičiuoti, įsiminti pirkinių sąrašą ar mokytis užsienio kalbos.

Nors kol kas neturime medikamentų, kurie sustabdytų ligos progresavimą, tačiau yra skiriami vaistai, kurie palengvina simptomus, taip padėdami ilgiau išlaikyti žmogaus adaptaciją. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, stebėti būseną ir vartoti paskirtus medikamentus.

Ankstyvose ligos stadijose daugelis sergančiųjų demencija gali gyventi gana įprastą gyvenimą, tačiau ligai progresuojant ima reikėti vis daugiau pagalbos kasdienėse užduotyse“, – dėstė gydytoja.

E. Ignatavičienė akcentavo, kad savarankiškumas neatsiranda savaime. Turėtų būti stengiamasi sergantįjį socializuoti, įtraukti į paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis užsiimti.


„Padėkite žmogui susiorientuoti namuose, stenkitės išlaikyti rutiną, daryti sąrašus, kalendoriuje žymėti svarbius įvykius ir datas, planuoti veiklas, kurias mėgsta ligonis, ir daryti jas kasdien tuo pačiu metu. Prastėjant gebėjimams privalu stengtis pritaikyti aplinką, siekiant kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą – naudoti lengvai apsivelkamus rūbus, batus, naudoti dušo kėdutę. Duokite užtektinai laiko užduotims atlikti. Išlikite kantrūs ir pagarbūs“, – patarė specialistė.



Būtina nepamiršti savęs

Gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis yra individualus, žmonės ligą išgyvena skirtingai ir susitvarko savais būdais.

„Demencija sukelia nemažai sunkumų pacientui ir jo artimiesiems. Didelis iššūkis yra stebėti, kaip ligai progresuojant keičiasi artimo žmogaus asmenybė, kaip jis pamažu praranda gebėjimus, nebesugeba savimi pasirūpinti, nebeatpažįsta artimųjų. Gali apimti nerimas, nežinomybė, beviltiškumas, tad rūpinantis artimuoju, sergančiu demencija, svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis sergančio artimojo priežiūra su kuo nors pasidalyti, ieškoti pagalbos. Būtina rasti laiko atstatyti savo jėgas“, – sakė medikė.

Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų, koreguoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis savo kūnu ir protu, visavertiškai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis lavinti atmintį, skaityti knygas ir mokytis naujų dalykų. Taip pat būtina rūpintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo žmonių, bendrauti. Šie dalykai taip pat turi didelės įtakos ir sumažina riziką sirgti demencija.

Pajutę ar pastebėję, kad artimajam pasireiškė demencijos simptomų, kreipkitės į medikus. Daugiau informacijos apie demenciją ir galimybes gauti pagalbą galima rasti internete https://pagalbasau.lt/demencija/ .



Užsk. 1479



Galerija: „Kurkime sveikatai palankius įpročius“




Publikuota: 2023-08-04 11:40:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jauni kopūstų augintojai sunkumams nepasiduoda
* Remontuojamos gatvės vienus piktina, kitus džiugina
* Universitete susitelkusiems senjorams svarbu, ką vertingo jie padaro miestui
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kada mokate mokesčius?
Kai tik gaunu sąskaitas.
Mėnesiui baigiantis.
Keliskart per metus.
Kai pradeda grasinti anstoliais.
Aš mokesčių nemoku.



Kalbos patarimai

Gladiolė ar kardelis?
Šios vilkdalgių šeimos daugiametės svogūninės gėlės (lot. gladiolus ) lietuviškas botaninis pavadinimas – kardelis. Gladiolė – tarptautinis žodis. Taigi vartotini abu žodžiai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2023 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai