Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Ekskursiją po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną vedė vyresn. muziejininkė Agnė Brazaitienė (centre), o apie ąžuolyno problemas kalbėjo muziejaus vedėja Rūta Vasiliauskienė (pirma iš kairės).

Kęstučio INKRATOS nuotr.

Jono Basanavičiaus gimtinėje įvyko konferencija „Kalbantys ąžuolai – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateitis ir ąžuolų apsauga Lietuvoje“.

Šis renginys – prof. dr. Vygando Čapliko, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio seminaro-konferencijos „Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje“ tradicijos tąsa.

Konferencijoje buvo perskaityta net 13 pranešimų, padedančių geriau įsigilinti į ąžuolų reikšmę formuojantis mūsų kultūrai, tradicijoms ir gyvenimo būdui. Daug dėmesio buvo skirta Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno istorijai, jo ateities vizijai bei dabarties iššūkiams, su kuriais susiduria pavieniai ąžuolai ir ąžuolynai Lietuvoje.

Diena prasidėjo ekskursija po nuolat augantį, besikeičiantį mūsų tautos nepriklausomybės simbolį, pasodintą žmonių iš visos Lietuvos, – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kuris 2024 m. pavasarį minės 35-ąjį gimtadienį. Pasivaikščiojimą baigėme džiaugdamiesi ir matydami, kad tądien į muziejų atvykę Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai pasodino savuosius ąžuoliukus.

Renginio pradžioje ūpą pakėlė Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ (vad. Žydrūnas Rutkauskas) melodijos.

Pirmojoje konferencijos dalyje, skirtoje ąžuolų istorijai ir tautos kultūriniam identitetui, pranešimus skaitė prof. Vykintas Vaitkevičius, habil. dr. Nijolė Laurinkienė bei doc. Virginijus Kašinskas.

Prof. V. Vaitkevičius pristatė ir apibendrino Lietuvos alkų (šventųjų miškų) tyrimų medžiagą, dr. N. Laurinkienė – ąžuolo vaizdinį baltų mitologijoje, o doc. V. Kašinskas kalbėjo apie medį mūsų pasaulėjautoje.

Antrojoje konferencijos dalyje doc. dr. Ričardas Skorupskas ir Zita Bitvinskaitė prisilietė prie ąžuolo Lietuvos kraštovaizdyje temos. Pranešėjai siūlė pasvarstyti, kaip reikėtų saugoti medžius, kuriuos būtų galima pavadinti seniausiais mūsų kraštovaizdžio istorijos liudininkais.

Į ąžuolus pažvelgti kaip į gyvąjį paveldą trečiojoje konferencijos dalyje kvietė dr. Virgilijus Baliuckas, Algis Davenis, Juozas Girinas. Renginio dalyviai susipažino su apibendrinta Lietuvos ąžuolų genetinių tyrimų medžiaga, ąžuolynų atkūrimo patirtimi, sužinojo, kokios gyvybės rūšys klesti ir yra priklausomos nuo šio medžio.

Ketvirtojoje renginio dalyje per gerosios patirties pavyzdžius, kuriais pasidalijo dr. Giedrė Godienė, Ingrida Sarkanaitė, Valdas Pukas, Vita Gelūnienė ir Austė Juozapaitytė, prieita prie šiuo metu itin aktualios ąžuolų apsaugos temos.

Mūsų nacionaliniam medžiui skirtą konferenciją baigėme bendrakūros sesija, tai yra Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateities koncepcijos-vizijos sukūrimu ir tolesnių veiksmų, skatinančių Lietuvos ąžuolų apsaugą, aptarimu.

Vakarop, perskaičius pranešimus, renginys įgavo pagreitį – šimtai svečių atvyko pasiklausyti Europos muziejų nakčiai skirto charizmatiškųjų, nuolat improvizuojančių ir nepakartojamus pasirodymus žiūrovams dovanojančių Sauliaus Petreikio ir Domanto Razausko koncerto „Vėjas per tavo kelius“.

Jono Basanavičiaus gimtinės inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---