„Santaka“ / Apleista kultūros vertybė virto padangų sandėliu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-05-25 17:00

Dalinkitės:  


Legendinio Kybartų centre stovinčio pastato būklė mažiausiai rūpi jo savininkams.

Autorės nuotr.


Apleista kultūros vertybė virto padangų sandėliu

Eglė MIČIULIENĖ


Kadaise vienas gražiausių Kybartų pastatų dabar virto grėsmę keliančiu vaiduokliu ir... padangų saugykla. Namą administruojanti UAB „Kybartų darna“ dėl pavojingo statinio ne kartą kreipėsi į visas įmanomas institucijas, tačiau bet koks pagalbos šauksmas galiausiai atsigręžia prieš pačią įmonę.



Problemos – po gaisro

Jau daugiau kaip 120 metų J. Basanavičiaus gatvėje stovintis namas – ne tik vienas seniausių bei įdomiausių, bet ir daugiausiai rajono spaudoje aprašytas Kybartų pastatas.

Fiksavome viską: kaip 2000 m. per gaisrą viename iš butų nudegė pastato stogas, kaip gavę kompensacijas iš būstų išsikraustė gyventojai, kaip yrantį statinį bandė išgelbėti susibūrusi Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) ir kaip galų gale paliko jį likimo valiai. Apžiūrėti yrančio istorinio namo važinėjo besikeičiantys merai, seniūnai, ministrai, Seimo nariai, Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai. Keitėsi net ir pastato statusas. 1992 m. dar sveikas, istorinę architektūrą fasade išsaugojęs statinys dėl savo puošybos, Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvių langams buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bet 2005 m. iš jo išbrauktas. Vėliau PKD iniciatyva vėl grąžintas į registrą. O pastatas, „padedant“ laikui ir žmonėms, vis labiau nyko.



Pasaulio kybartiečiams savo užmojų įgyvendinti nepavykus ir entuziazmui išblėsus, draugija pasielgė ne visai patriotiškai: savo turėtas patalpas pardavė Kybartuose liūdnai pagarsėjusiam, pareigūnams puikiai žinomam Renatui Stepulaičiui. Tą patį padarė ir dar vieno buto savininkai.



Gavę pinigus išsilakstė

Po gaisro apleistą pastatą žmonės ėmė ardyti, išdraskyta tai, kas buvo likę bent kiek vertingesnio. 2006 m. yrantis statinys pripažintas avariniu, o 2018 m. jį, kaip daugiabutį, pavesta administruoti UAB „Kybartų darna“. Nuo tos dienos namas – didžiausias šios bendrovės skaudulys ir bėda.

Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė rodė didžiulę bylą, į kurią susegti įvairiausi dokumentai, susirinkimų protokolai, susirašinėjimai su įvairiomis tarnybomis, prašymai KPD skirti lėšų pastato techninės priežiūros darbams, butų ir kitų patalpų savininkams siųsti bei atgal sugrįžę laiškai ir t. t.

Anot moters, vienas blogiausių sprendimų buvo padarytas iškart po gaisro, kai savininkams išmokėtos kompensacijos, bet nepareikalauta sutvarkyti būstų. Poros patalpų savininkai dar tvarkėsi, dengė stogą, o kiti, gavę pinigus, tiesiog išsiskirstė.

„Po gaisro buvo tik nudegusi dalis stogo. Tada namą dar buvo galima išgelbėti. Tačiau butų savininkai (išskyrus porą gyventojų) gavę kompensacijas jokių remontų nesiėmė – tiesiog įsikūrė kitur. Dabar į susirinkimus niekas neatvyksta, į laiškus neatsako, už patalpas mokestį moka vienintelis savininkas. Esame priversti lakstyti po Lietuvą ir ieškoti žmonių, bet su mumis bendrauti jie atsisako“, – piktinosi R. Jablonskienė.



Ramutė Jablonskienė apgailestavo prisimindama, kad buvo atsiradęs verslininkas, kuris norėjo pastatą sutvarkyti, atkurti jam imponavusią fasadinę dalį su išlikusiais vertingais elementais. Bet butų savininkai užsiprašė didelių sumų, namas grąžintas į paveldo registrą, ir žmogus atsitraukė.



Ne pirmas kartas

Griuvėsiu besirūpinantys „Kybartų darnos“ darbuotojai pernai spalį buvo šokiruoti, pamatę Renatui Stepulaičiui priklausančias patalpas užverstas automobilių padangomis. „Tai – ne pirmas kartas, kai galimai savininkas į minėtas patalpas atveža automobilio ardymo atliekų“, – rašoma tarnybiniame pranešime.

Apie netvarką informuotas seniūnas, iškviesta policija. Pranešta ir Kultūros paveldo departamentui, aplinkosaugininkams, ugniagesiams. Pareigūnai atvyko, bet iš to nebuvo jokios naudos: R. Stepulaitis pareiškė, kad padangos – ne atliekos, o jo daiktai, ir savo patalpose savininkas gali sandėliuoti ką panorėjęs. Padangų buvo priversta ir šalia pastato, tačiau kybartietis tvirtino, kad kieme paliktas „turtas“ – ne jo, privežęs kažkas kitas.

Apie lauke gulinčias padangas aplinkosaugininkai informavo Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Tačiau kadangi teritorija šalia namo savininkams faktiškai nepriklauso, žemė – valstybinė, sutvarkyti kieme gulinčias atliekas inspektoriai įpareigojo komunalininkus. „Likome kvailio vietoje“, – piktinosi R. Jablonskienė.





Niekas nepadėjo

Kybartiečiai pasakojo, kad pirmojo pastato aukšto patalpose, iki jas įsigyjant R. Stepulaičiui, dar buvo išlikusios autentiškos pakeliamos grotos, bet vėliau išluptos ir jos, ir metalo sijos, ir ankstesnio savininko sudėtos geros durys, plastikiniai langai. Turėdami žinių, kad viską išardė ir išgabeno R. Stepulaitis, „Kybartų darnos“ darbuotojai tąkart irgi kreipėsi į atitinkamas instancijas.

„Popierius kantrus, tai ir rašiau. Policijai, Kultūros paveldo departamentui, kur tik galėjau. Niekas nesikeitė, nes tai – privati nuosavybė. Net nebuvo paimti įrašai iš kultūros namų, kurių kameros užfiksavo, kaip atvežamos padangos“, – stebėjosi R. Jablonskienė.

R. Stepulaitis už įvairiausius nusižengimus pareigūnų daugybę kartų yra baustas administracine tvarka, bet baudų nemoka, todėl dėl įsiskolinimų valstybei jo įsigytoms patalpoms yra uždėtas areštas. Taigi apie niokojamą areštuotą turtą buvo informuoti ir antstoliai. Niekas nepasikeitė.



„Surenku iš pakelių“

Ką apie tai mano pats R. Stepulaitis? Pamėginome jį pakalbinti.

– Esate penkių patalpų J. Basanavičiaus g. 38-ame name savininkas. Jas įsigijote greičiausiai ne dėl to, kad paveldui priklausantį pastatą atstatytumėte?

– Man ten neleidžia nieko daryti. Norėjau pasidaryti pirmą aukštą, tai visi rėkia, kaimynai skundžia! Atvažiavo architektūros paveldas, jokių remontų neleido daryti, ir nustojau.

– Kybartiečiai sakė, kad išlupote metalines sijas, kitas medžiagas.

– Sakė. O man sakė, kad jūs naktimis kraują geriat. Kuo tikėti? Pagalvokit, iš kur ten bus to metalo?

– Tai nieko neardėte?

– Tvarkiau, pjausčiau medį, vežiau malkoms kokį mėnesį. Ten gi „rūkykla“ buvo.

– Užvertėte savo patalpą padangomis. Kodėl?

– O kam šiukšlinti? Surenku jas iš pakelių. Kaip pavyzdingas pilietis gatvėj randu ir pakeliu. Matot, kiek surinkau!

– Juk puikiai žinote, kad netiesą kalbate.

– Tai kaip manot, iš kur tada aš jas gavau?

– Šalia namų ardydavote ir degindavote automobilius, kad išsiimtumėte reikalingas detales. Gal iš ten ir padangos?

– Kažkada taip buvo, bet jau daug laiko praėjo.

– Jei padangas surinkote iš pakelių, kodėl nevežėte į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę?

– Vežiau! Bet užsidirbau baudžiamąją bylą (R. Stepulaitis papasakojo apie konfliktą su aikštelės darbuotoju – red past.). Šoka į akį ir dar pinigų prašo, kai atveži padangas! Be to, aikštelėje galima tik 15 padangų per metus priduoti.



– Nemokamai galima tik penkias, bet už kitas galima susimokėti.

– Va va! O jūs nenorėtumėt priduoti ir susimokėti už mane? Aš kartą Marijampolėje pakelėje radau padangą ir privažiavęs įmečiau į konteinerį, tai man baudą išrašė.

– Ką su padangomis darysite? Jos kelia pavojų, gali užsidegti.

– Klausykite, ponia, padanga niekada neužsidegs, jeigu jos niekas neuždegs. Ir ją dar padegti nėra taip lengva.

– Nežinau, padangų nedeginu. Tai ką visgi ruošiatės daryti toliau?

– Turiu teisę jas sandėliuoti savo bute. Ką, man gamtą teršti? Ko jūs visi kabinatės? Surinko pilietiškas žmogus padangas, sudėjo, niekam jos nemaišo, įstatymo nepažeidžia. Jei norit, galiu išmėtyti, kur buvo!



Pareikalavo sutvarkyti

Bijodami gresiančios nelaimės, Kybartų komunalininkai namą iš visų pusių sužymėjo užrašais, įspėjančiais, jog pastatas – avarinės būklės. Ugdymo įstaigų atstovų raštu paprašyta įspėti vaikus, kad nesiartintų prie pavojingo statinio. Rengiamasi daryti naują aptvarą iš skardos.

Tačiau iš esmės problema lieka neišspręsta.

2021 m. Kultūros paveldo departamentas atsiuntė administratoriui reikalavimą iki šių metų rugpjūčio 24 d. parengti pastato avarinės būklės likvidavimo projektą ir likviduoti avarinę būklę. „Kybartų darnos“ vadovai nebežino, ko griebtis: dar pasaulio kybartiečiai buvo padarę tokį projektą, bet vien jo patikslinimas dabar kainuotų virš 20 tūkst. eurų. O kadangi statinys grąžintas į kultūros paveldą, remonto darbai išaugtų iki didžiulių sumų. Įmonė šitokių lėšų neturi, o bankai paskolų duoti nesutiko.



Mėginta žvalgytis į renovacijos fondus, bet gautas atsakymas, jog pastatai modernizuojami siekiant pakelti energetinį efektą, o ne atstatyti griuvėsius.

Savo darbuotojų siųsti į tokio pastato vidų „Kybartų darna“ taip pat negali, nes avarinio namo viduje bet kuriuo momentu gali įvykti griūtis.



Kreipsis į prokuratūrą

Tiek pastato administratoriai, tiek rajono valdžia apskritai abejoja mintimi atnaujinti pastatą, ant kurio griūvančių sienų jau auga beržai.

Bet paveldosaugininkai namo griauti neleidžia. Savivaldybė kreipėsi į KPD dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo, nes be patalpų savininkų, kurių dalies net buvimo vieta nežinoma, administratoriai negali priimti jokio sprendimo. Tačiau KPD direktorius Vidmantas Bezaras paaiškino, jog pagal vertingąsias savybes statinys atitinka tik regioninį (ne valstybinį) lygmenį, ir paimti jį valstybės nuosavybėn – labai ilgas ir sudėtingas procesas. KPD pasiūlė „ieškoti kitų racionalių bei efektyvesnių kelių, siekiant išsaugoti pastatą ir jo vertingąsias savybes“, bei vėl akcentavo, kad „už pastato priežiūrą atsakingas administratorius, kurio pareiga yra atlikti būtinuosius (privalomuosius) priežiūros darbus“. Taip pat priminti finansiniai įrankiai, kuriais būtų galima pasinaudoti norint už valstybės biudžeto lėšas parengti projektą ir atlikti avarinės grėsmės pašalinimo darbus.



Kaip sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, prie šio klausimo dabar dirba Savivaldybės teisininkė.

„Dėl pastate ir aplink jį laikomų padangų ketinama kreiptis į prokuratūrą, nes jei ten kiltų gaisras, turbūt tektų evakuoti visus Kybartus. Taip pat su KPD Alytaus–Marijampolės skyriaus vedėju Aliumi Baranausku sutarėme, jog birželio pradžioje „Kybartų darna“ kreipsis į KPD, kad skirtų finansavimą tvarkybos darbų arba avarinės būklės pašalinimo projektui rengti“, – paaiškino administracijos direktorius.





Galerija: pastatas




Publikuota: 2023-05-25 17:00:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vieni nori alyvų, kiti – vejos ir atverto vaizdo
* Muziejininkės darbas – išsipildžiusi vaikystės svajonė
* Interjero dizainerė: „Svarbiausia – erdvių suplanavimas, o ne sienų spalva“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai