|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Įdomu
Šis renginys – prof. dr. Vygando Čapliko, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio seminaro-konferencijos „Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje“ tradicijos tąsa. Konferencijos metu 10 pranešėjų skaitys pranešimus, gilindamiesi į ąžuolų vaidmenį formuojant mūsų kultūrą, tradicijas ir gyvenimo būdą. Daug dėmesio bus skiriama ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno istorijai, jo ateities vizijai bei dabarties iššūkiams, su kuriais susiduria pavieniai ąžuolai ir ąžuolynai Lietuvoje, bus aptariami praktiniai sprendimai, kaip apsaugoti ir išsaugoti ąžuolynus ateities kartoms. Renginį pradėsime ekskursija po nuolat augantį, besikeičiantį žmonių iš visos šalies pasodintą Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną – mūsų tautos nepriklausomybės simbolį, 2024 m. pavasarį minėsiantį 35-ąjį gimtadienį. Pasivaikščiojimą baigsime tądien į muziejų atvykusių Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų ąžuoliukų sodinimu. Pirmojoje konferencijos dalyje, skirtoje ąžuolų istorijai ir tautos kultūriniam identitetui, pranešimus skaitys prof. Vykintas Vaitkevičius ir habil. dr. Nijolė Laurinkienė. V. Vaitkevičius pristatys ir apibendrins Lietuvos alkų (šventų miškų) tyrimų medžiagą, N. Laurinkienė – ąžuolo vaizdinį baltų mitologijoje. Doc. dr. Ričardas Skorupskas ir Zita Bitvinskaitė antrojoje konferencijos dalyje prisilies prie ąžuolo Lietuvos kraštovaizdyje temos. Pranešėjai siūlys pasvarstyti, kaip reikėtų saugoti medžius, kuriuos būtų galima pavadinti seniausiais mūsų kraštovaizdžio istorijos liudininkais. Į ąžuolus kaip į gyvąjį paveldą trečiojoje konferencijos dalyje pažvelgti kvies dr. Virgilijus Baliuckas ir Algis Davenis. Konferencijos dalyviai susipažins su apibendrinta Lietuvos ąžuolų genetinių tyrimų medžiaga ir sužinos, kokios gyvybės rūšys klesti šio medžio dėka. Ketvirtojoje renginio dalyje, dalijantis gerosios patirties pavyzdžiais, kuriuos pateiks dr. Giedrė Godienė, Ingrida Sarkanaitė, Vita Gelūnienė ir Austė Juozapaitytė, prieisime prie šiuo metu itin aktualios ąžuolų apsaugos temos. Mūsų nacionaliniam medžiui skirtą konferenciją baigsime bendrakūros sesija: Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ateities koncepcijos-vizijos sukūrimu ir tolimesnių veiksmų, skatinančių Lietuvos ąžuolų apsaugą, aptarimu. Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojams jau beveik du dešimtmečius patikėta rūpintis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno priežiūra. Kad šios unikalios ąžuolų girios istorija būtų išgirsta ir žinoma, vykdoma ir švietėjiška veikla. Nuolat bendraudami su muziejaus svečiais sužinome, jog Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas yra ir daugelio iš jūsų šeimų istorijos dalis. Todėl nuoširdžiai visų prašome dar kartą susiburti taip, kaip tądien, 1989 metais, kai ąžuolus reikėjo pasodinti į patriarcho gimtinę supančius laukus ir kartu nuspręsti, kaip ši vieta turėtų būti puoselėjama toliau. Tegul čia būna gera ir medžiui, ir žmogui! Konferencijai pasibaigus visų lauksime Europos muziejų nakčiai skirtame charizmatiškųjų, nuolat improvizuojančių ir nepakartojamus pasirodymus žiūrovams dovanojančių Sauliaus Petreikio ir Domanto Razausko koncerte „Vėjas per tavo kelius“. Agnė BRAZAITIENĖ Jono Basanavičiaus gimtinės vyresnioji muziejininkė Publikuota: 2023-05-12 11:18:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai * Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|