|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-04-20 16:33
Vilkaviškio kapinėse Pasaulio tautų teisuolių kapus žymėjęs architektas Tauras Budzys pasakojo, jog procedūros dėl šio garbės vardo suteikimo asmeniui pradedamos tik tada, kai to kreipiasi pats išgelbėtas žydas, jo vaikai, anūkai ar giminaičiai.Autorės nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Praėjusį penktadienį Vilkaviškio miesto civilinėse kapinėse (Kapų g.) T. Budzys plušėjo visą pusdienį. Buvo numatęs pažymėti penkis Pasaulio tautų teisuolių antkapinius paminklus. Mūsų kraštas architektui nesvetimas: čia jis keletą kartų lankėsi rudenį, užpernai ir dar anksčiau. Pasirodo, Vilkaviškio, Pilviškių, Virbalio, Kybartų, Alvito ir Lankeliškių kapinėse ilsisi daug žydus gelbėjusių rajono gyventojų. Orientuotis mūsų krašte vilniečiui padėjo Algimantas Antanas Greimas, kurio tėvai Jonas ir Uršulė taip pat yra paskelbti Teisuoliais. „Kai buvau Pilviškiuose, įsiminė istorija apie pilviškiečių Michailovų šeimą. Aleksejaus Michailovo tėtis buvo rusas, o mama vokietė. Kadangi jis mokėjo tris kalbas, į trobą dažnai užsukdavo kareiviai. Rusai patenkinti, nes susikalba rusiškai, vokiečiai – nes moka vokiškai, o kad po klėties laiptais žydai slepiami – niekas nežinojo. Jis sakė: „Nebijojau nei vokiečių, nei rusų, bijojau kaimynų“, – išgirstą pilviškiečių Jelizavetos ir Aleksejaus šeimos istoriją perpasakojo T. Budzys. Sprendimą padėti žydams turėdavo priimti visi namiškiai, todėl kvapą gniaužė T. Budzio papasakojimai apie vilkaviškiečių Kilikevičių, Savickų šeimas. Galvą nulenkti reikėtų ir prieš našlės Uršulės Stankevičienės pasiaukojimą, kai pati augindama devynis vaikus duonos atrado ir žydaitei Adai. Šie žmonės negalėjo tiesiog stebėti, kaip žudomi niekuo nekalti vaikai, moterys, vyrai, seneliai, todėl dalijosi maistu, rengė slėptuves, rizikavo savo ir artimųjų gyvybėmis. Iki šios dienos architektas T. Budzys skritulio formos žalvario žymenį pritaisė ant 28 mūsų kraštiečių paminklų. Tautos atminimo institutas Izraelyje (Jad Vašem) Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs 47 per II pasaulinį karą žydus gelbėjusius Vilkaviškio rajono gyventojus. Iš viso Teisuoliais yra paskelbti 924 Lietuvos piliečiai. „Ne visus žmones pavyksta rasti, tai sunkiausia užduotis. Vieni išvykę į vakarus – Ameriką, kitas šalis, o kai kurių gyvenimas baigėsi Sibiro tremtyje. Iš viso esu radęs virš 400 Teisuolių, o pažymėjęs 349 kapavietes. Kiek pavyks surasti, tiek ir žymėsiu“, – užtikrintai kalbėjo T. Budzys. Pašnekovo sugalvotos idėjos ir įdėto darbo dėka šie atminimo verti žmonės tampa matomi. Pasirodo, niekur kitur pasaulyje Teisuolių kapai nėra žymimi. Kad daro gerą darbą, vilnietis Tauras Budzys sakė nejaučiantis, bet kito pasirinkimo prieš šešerius metus, rodos, irgi neturėjo. „Kaip tik vyko eskalacija, kad mes, lietuviai – žydšaudžiai, tai kriokė rašytoja Rūta Vanagaitė, – pasakoti apie sumanymą pradėjo T. Budzys. Įvardijimas žydšaudžiais turbūt skaudino dažną lietuvį, o ypač T. Budzį, kurio dėdė Feliksas Ereminas yra Pasaulio tautų teisuolis. – Aš nesijaučiu žydšaudžiu, nes žinau, kad mano giminaitis, rizikuodamas savo gyvybe, gelbėjo žydus.“ Nors jau tada buvo užgauti jausmai, idėja ženklinti Teisuolių kapus gimė kiek vėliau. T. Budzys gyvena netoli Vilniaus Antakalnio kapinių, kuriose yra palaidotas žymus Lietuvos pediatras Petras Baublys. Jis taip pat yra Teisuolis. „Supykau. Galvojau – štai, guli žmogus, ir retas žino, ką svarbaus jis yra nuveikęs“, – lemtingą apsisprendimo akimirką prisiminė T. Budzys. Apgalvojęs, kad ženklo viduryje turi būti vaizduojamos dvi susikibusios rankos, kurias juosia trimis – lietuvių, anglų ir jidiš – kalbomis parašytas užrašas „Pasaulio tautų teisuolis“, architektas kreipėsi į pažįstamą skulptorių Joną Gencevičių. T. Budzys maloniai nustebino tarstelėjęs, jog šis menininkas vaikystėje gyveno Virbalio Miesto Laukų kaime. Kai išliejo pirmuosius apie 8 cm skersmens ženklus, Tauras jais pirmiausia pažymėjo savo dėdės Felikso kapą, paskui vienuolės Marijos Rusteikaitės amžinojo poilsio vietą, įamžino ir P. Baublio drąsą. Nors ženklai gaminami iš žalvario, nebrangaus metalo, jų gamyba T. Budziui atsieina nemažai. Šią unikalią idėją iki praėjusių metų rėmė tik privatūs asmenys, architekto klientai. Visi bandymai belstis į valdininkų ir Holokausto aukų atminimą saugančių institucijų duris buvo bevaisiai. Ir tik nuo 2022 m. šis projektas pradėtas iš dalies finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. T. Budzys yra pažymėjęs ne vieną šimtą antkapinių paminklų. Jų galėjo būti ir daugiau, tačiau ne visi artimieji sutinka, kad simbolis būtų uždėtas. Vieni bijo, kad bandydami ženklą nuimti kapavietę nuniokos vandalai, o kiti galvoja, jog už tai reikės susimokėti. Kadangi T. Budzys kapų nežymi to nesuderinęs su artimaisiais, keblumų kyla šių beieškant. Todėl kai nusviro rankos, keletą kartų pagalbos prašė feisbuke. „Tai labai padėjo: dar tą pačią dieną sužinojau, kas prižiūri kapą, gavau artimųjų telefono numerį“, – žmonių pagalba džiaugėsi geradaris. Keblumų taip pat kilo nusprendus žymenis uždėti ant Teisuoliais paskelbtų Lietuvos kunigų kapaviečių. Tada gavęs naudingą patarimą T. Budzys kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją. „Pasirodo, šios institucijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“. Tik ne Lietuvos, o Vatikano. Lietuvos nuncijus kaip tik ten viešėjo ir apie mano darbą papasakojo popiežiui, – negalėdamas patikėti tuo, kas nutiko, prisiminė T. Budzys. – Tada popiežius pasakė: „Tebūnie palaimintas tas žmogus ir jo darbai.“ Tauras šyptelėjo, jog tiek metų, kiek jis šį darbą dirba lauke, dar niekada nelijo. Besišnekučiuojant Vilkaviškio kapinėse vienas tamsus debesis vijo kitą, tačiau nė lašas taip ir neiškrito. T. Budzys pasakojo, jog mažuose miesteliuose Pasaulio tautų teisuolių ypač daug. Galime didžiuotis, kad Lietuva – antra šalis pasaulyje po Olandijos, pagal gyventojų skaičių turinti tiek daug šių garbių žmonių. Paženklinęs kapą T. Budzys padaro paminklo nuotrauką, brėžinį, kur nurodo kapavietės vietą, koordinates. Šią informaciją jo dukra Barbora Karnienė deda į elektroninį katalogą www.teisuoliuatminimas.lt, kuriame taip pat kaupiami Teisuolių artimųjų bei išgelbėtų žydų atsiminimai. „Aš, kai sugalvojau, nei žmonai, nei sūnui nieko nesakiau. Tik dukrai prasitariau, o ji man ir sako: „Daryk, tėvai, kaip Napoleonas – svarbu įsivelti į mūšį, o paskui kaip nors bus“, – kalbėjo T. Budzys.
Galerija: ženklas
Publikuota: 2023-04-20 16:33:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius * Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|