|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-04-03 15:58
|
|
|
Brandžios pušys buvo perkeltos iš vienos gatvės pusės į kitą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Persikraustote gyventi iš senos sodybos į naują, o ten – jokio želdinio, plotas plikas ir nykus... Ne bėda, iškeliaudami paskui save galite pasiimti ir savo medžius!
Turėjo nelikti
„Mūsų pušeles išsaugojo! Atvažiuokite pažiūrėti, kaip gražiai dirba technika, perkelia jas iš vienos kelio pusės į kitą“, – džiaugėsi vilkaviškietis Arūnas Morkevičius.
„Santakoje“ neseniai rašėme, kad kapitaliai remontuojant Vilkaviškyje esančią Šiaurės gatvę kilo problema: pagal projektą išplatinus kelią prie jo augančių medžių linijos turėjo nelikti.
Pušeles prieš daugelį metų pasodino į dar tik besiformuojantį Pilviškių kvartalą gyventi atsikraustę žmonės. Išgirdę, kad dabar jau užaugę, gražūs medžiai bus nupjauti, gatvės gyventojai sukruto, ėmė ieškoti būdų želdinius išsaugoti.
Deja, teko pripažinti, kad pušys auga valstybinėje žemėje. Savivaldybės administracijos specialistai taip pat gailėjo medžių, bet vingiuoti kelią dėl pušų atrodė neprotinga.
Vis dėlto išeitis galiausiai rasta. Nutarta, jog speciali technika visas dvidešimt dailių pušaičių perkraustys į kitą pusę gatvės, kur likęs nemažas valstybinės žemės plotas. Šiam darbui buvo pasamdyta UAB „Medžių piemenys“ iš Kauno rajono.
Apgenėti ir laistyti
Vaizdas, kaip kelių metrų aukščio pušys persikrausto iš vienos gatvės pusės į kitą, atrodo įspūdingai.
Pirmiausia technika su specialiu įrenginiu plačiai apkabina medį, susmeigia į žemę metalinius dantis ir vienu ypu iškelia pušį su visu žemių ir šaknų kokonu. Medis pergabenamas į technikos prieš tai jau jau išgnybtą tokios pat formos ir dydžio duobę. Iš jos iškabinta žemė su velėna tuo pačiu mechanizmu perkeliama į tą vietą, kurioje augo pušis, ir gražiai ją užpildo. Panašu, kad palijus ir vejai suvešėjus greitai nebeliks net žymės, kad čia augo medis.
Kiek tikimybės, kad gana didelės pušys prigis naujoje vietoje?
„Reikia šiek tiek priežiūros, vandens ir meilės. Šansų augalui prigyti visuomet bus daugiau, jeigu žemė bus laistoma, spygliai gaus vandens ir nekaitins didelė kaitra. Dar būtų gerai porą kartų palieti įsišaknijimo stimuliatoriumi. Tai – natūralūs hormonai, kurie skatina greitesnį ir sveikesnį smulkių šaknų vystymąsi. Šios pušys jau apgenėtos, bet reikėtų nugenėti dar daugiau: nukirstos gana storos šaknys, todėl sumažinus ir atitinkamą kiekį šakų medžiui bus lengviau išgyventi. O nukirstų šakų žaizdas pušis pati užlies sakais“, – aiškino prie technikos vairo sėdėjęs Aurimas Galinis.
Anot jo, pirmuosius dvejus metus po persodinimo pušų augimas sulėtės. Medis turi įsitvirtinti naujoje vietoje. Tačiau jau trečiąjį sezoną pušys į viršų turėtų stiebtis įprastu greičiu.
Galima perkelti ne kartą
Palankiausia perkelti tokį medį, kuris kartą jau buvo persodintas. Tuomet želdinys tampa atsparus ir ateityje į kitas vietas gali būti kilnojamas netgi ne vieną kartą.
„Kai medžius auginame medelyne ir persodiname, šaknys nukertamos jaunesniam augalui. Medelis išlieka gyvas ir šaknys neišplinta toli, formuojasi aplink kamieną. Tada perkeltas jis prigyja lengviau ir greičiau. O šios pušys, jeigu prigis ir bus prižiūrimos, išliks kaip tikrai brangūs medžiai. Jų augimas formuojant buvo pristabdytas, todėl pušys yra gero aukščio, kopėčiomis pasiekiamos apkarpyti. Savivaldybė, jei tik norės, galės jas persikelti ir į svarbesnę miesto vietą – tarsi gėlę su vazonu“, – tvirtino pašnekovas. A. Galinis pasakojo, kad galima persodinti ir dar didesnius medžius. Tai priklauso nuo įvairių faktorių: augalo šakotumo, dirvožemio sudėties. Lengviau perkelti ne smėlyje ar žvyre, o molyje, juodžemyje augančius medžius.
„Bet kokiu atveju persodinus medį iš pradžių reikia mažinti šakų kiekį. Vėliau pagal save galima formuoti vainiką. Nivaki, sodo bonsai tipo medžiai, taip ir formuojami: sustabdomas jų augimas į aukštį, sumažinama šakų, ir rezultatas būna puikus“, – sakė specialistas.
Persodino vaismedžių sodą
Didelių medžių persodinimo technologija jau sėkmingai praktikuojama daugelyje šalių, ji populiarėja ir Lietuvoje.
„Jeigu žmonės už nemažus pinigus pasistato namus, tai neturėtų bijoti investuoti ir į medžius. Kai sodyboje pasodini ne rykšteles, o didelius medžius, sklype vaizdas iš karto pasikeičia“, – pasakojo pašnekovas.
Dažniausiai lietuviai linkę persodinti pušis. Lapuočius perkelia gerokai rečiau, bet būna ir tokių prašymų.
A. Galinis prisiminė, kaip prieš porą metų sulaukė vieno vyriškio prašymo persodinti senas obelis.
„Jų kamienai buvo gana stori, siekė gal 20 centimetrų. Kai persodinome, jau su lapais buvo. Abejojau dėl tų obelų, bet žmogus man tvirtino, kad jeigu neprigis – jokių pretenzijų neturės. Kai kitąmet jis man paskambino, pamaniau, jau sakys, kad medžiai neatlaikė. Apsirikau: obelys prigijo visos iki vienos!“ – džiaugėsi A. Galinis.
Persikraustote gyventi iš senos sodybos į naują, o ten – jokio želdinio, plotas plikas ir nykus... Ne bėda, iškeliaudami paskui save galite pasiimti ir savo medžius! |
„Mūsų pušeles išsaugojo! Atvažiuokite pažiūrėti, kaip gražiai dirba technika, perkelia jas iš vienos kelio pusės į kitą“, – džiaugėsi vilkaviškietis Arūnas Morkevičius.
„Santakoje“ neseniai rašėme, kad kapitaliai remontuojant Vilkaviškyje esančią Šiaurės gatvę kilo problema: pagal projektą išplatinus kelią prie jo augančių medžių linijos turėjo nelikti.
Pušeles prieš daugelį metų pasodino į dar tik besiformuojantį Pilviškių kvartalą gyventi atsikraustę žmonės. Išgirdę, kad dabar jau užaugę, gražūs medžiai bus nupjauti, gatvės gyventojai sukruto, ėmė ieškoti būdų želdinius išsaugoti.
Deja, teko pripažinti, kad pušys auga valstybinėje žemėje. Savivaldybės administracijos specialistai taip pat gailėjo medžių, bet vingiuoti kelią dėl pušų atrodė neprotinga.
Vis dėlto išeitis galiausiai rasta. Nutarta, jog speciali technika visas dvidešimt dailių pušaičių perkraustys į kitą pusę gatvės, kur likęs nemažas valstybinės žemės plotas. Šiam darbui buvo pasamdyta UAB „Medžių piemenys“ iš Kauno rajono.
Vaizdas, kaip kelių metrų aukščio pušys persikrausto iš vienos gatvės pusės į kitą, atrodo įspūdingai.
Pirmiausia technika su specialiu įrenginiu plačiai apkabina medį, susmeigia į žemę metalinius dantis ir vienu ypu iškelia pušį su visu žemių ir šaknų kokonu. Medis pergabenamas į technikos prieš tai jau jau išgnybtą tokios pat formos ir dydžio duobę. Iš jos iškabinta žemė su velėna tuo pačiu mechanizmu perkeliama į tą vietą, kurioje augo pušis, ir gražiai ją užpildo. Panašu, kad palijus ir vejai suvešėjus greitai nebeliks net žymės, kad čia augo medis.
Kiek tikimybės, kad gana didelės pušys prigis naujoje vietoje?
„Reikia šiek tiek priežiūros, vandens ir meilės. Šansų augalui prigyti visuomet bus daugiau, jeigu žemė bus laistoma, spygliai gaus vandens ir nekaitins didelė kaitra. Dar būtų gerai porą kartų palieti įsišaknijimo stimuliatoriumi. Tai – natūralūs hormonai, kurie skatina greitesnį ir sveikesnį smulkių šaknų vystymąsi. Šios pušys jau apgenėtos, bet reikėtų nugenėti dar daugiau: nukirstos gana storos šaknys, todėl sumažinus ir atitinkamą kiekį šakų medžiui bus lengviau išgyventi. O nukirstų šakų žaizdas pušis pati užlies sakais“, – aiškino prie technikos vairo sėdėjęs Aurimas Galinis.
Anot jo, pirmuosius dvejus metus po persodinimo pušų augimas sulėtės. Medis turi įsitvirtinti naujoje vietoje. Tačiau jau trečiąjį sezoną pušys į viršų turėtų stiebtis įprastu greičiu.
Palankiausia perkelti tokį medį, kuris kartą jau buvo persodintas. Tuomet želdinys tampa atsparus ir ateityje į kitas vietas gali būti kilnojamas netgi ne vieną kartą.
„Kai medžius auginame medelyne ir persodiname, šaknys nukertamos jaunesniam augalui. Medelis išlieka gyvas ir šaknys neišplinta toli, formuojasi aplink kamieną. Tada perkeltas jis prigyja lengviau ir greičiau. O šios pušys, jeigu prigis ir bus prižiūrimos, išliks kaip tikrai brangūs medžiai. Jų augimas formuojant buvo pristabdytas, todėl pušys yra gero aukščio, kopėčiomis pasiekiamos apkarpyti. Savivaldybė, jei tik norės, galės jas persikelti ir į svarbesnę miesto vietą – tarsi gėlę su vazonu“, – tvirtino pašnekovas. A. Galinis pasakojo, kad galima persodinti ir dar didesnius medžius. Tai priklauso nuo įvairių faktorių: augalo šakotumo, dirvožemio sudėties. Lengviau perkelti ne smėlyje ar žvyre, o molyje, juodžemyje augančius medžius.
„Bet kokiu atveju persodinus medį iš pradžių reikia mažinti šakų kiekį. Vėliau pagal save galima formuoti vainiką. Nivaki, sodo bonsai tipo medžiai, taip ir formuojami: sustabdomas jų augimas į aukštį, sumažinama šakų, ir rezultatas būna puikus“, – sakė specialistas.
Didelių medžių persodinimo technologija jau sėkmingai praktikuojama daugelyje šalių, ji populiarėja ir Lietuvoje.
„Jeigu žmonės už nemažus pinigus pasistato namus, tai neturėtų bijoti investuoti ir į medžius. Kai sodyboje pasodini ne rykšteles, o didelius medžius, sklype vaizdas iš karto pasikeičia“, – pasakojo pašnekovas.
Dažniausiai lietuviai linkę persodinti pušis. Lapuočius perkelia gerokai rečiau, bet būna ir tokių prašymų.
A. Galinis prisiminė, kaip prieš porą metų sulaukė vieno vyriškio prašymo persodinti senas obelis.
„Jų kamienai buvo gana stori, siekė gal 20 centimetrų. Kai persodinome, jau su lapais buvo. Abejojau dėl tų obelų, bet žmogus man tvirtino, kad jeigu neprigis – jokių pretenzijų neturės. Kai kitąmet jis man paskambino, pamaniau, jau sakys, kad medžiai neatlaikė. Apsirikau: obelys prigijo visos iki vienos!“ – džiaugėsi A. Galinis.
Galerija: medžiai
Publikuota: 2023-04-03 15:58:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|