|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-04-03 15:35
|
|
|
Šeimenos paupyje dviem eilėmis susodinti gražiai nuaugę japoniškų vyšnių sodinukai.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Praėjusią savaitę vilkaviškiečių dėmesį atkreipė greta naujojo paupio tako sodinami medžiai. Vilkaviškio katedros pašonėje, šalia Vilkaujos–Šeimenos upių santakos, dviem eilėmis išsirikiavo japoniškos vyšnios – sakuros.
Sodinant į paupį atgabentas sakuras duobės buvo kasamos su technika, nes sodinukai – neįprastai dideli.
Sakurų alėjos iniciatoriai, Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo nariai, džiaugėsi, kad UAB „Kauno želdiniai“ įsiklausė į visus jų pageidavimus ir surado tokius sodinukus, kokių ir norėta: medžių kamienai yra netoli 20 cm diametro ir su jau susiformavusiais pumpurais.
„Užsakovai norėjo žiedus pamatyti dar šiais metais. Tai ir pasistengėme vyšnias pargabenti laiku, prieš žydėjimą“, – su šypsena pasakojo įmonės direktorius Tomas Armonas.
Šaržento vyšnios (prunus sargentii ‘Rancho’) arba šiaurinės kalninės japoninės sakuros į Vilkaviškį buvo atgabentos tiesiai iš Vokietijos medelyno, joms yra jau apie 10 metų.
„Dirbame su medelynu, turinčiu 120–130 metų istoriją, prie želdinių darbuojasi penkta šeimos karta. Jau pažiūrėjęs į medelį gali suprasti, kad jis visai kitaip formuotas, kad buvo auginamas ir prižiūrimas su išmanymu: genėta ne tik viršutinė, bet ir apatinė dalis. Į Vilkaviškį atvežtų sakurų šaknys buvo nugenėtos keturis kartus. Taip suformuotas smulkių šaknų gumulas duoda garantiją, kad persodintas medis prigis. Perkant tokį augalą reikia apžiūrėti, kad gumule nebūtų šviežiai nukirstų storesnių kaip 3 cm storio šaknų“, – pasakojo T. Armonas.
Paprastai prie jaunų sodinukų kalami kuolai, kad medeliai būtų prilaikomi ir augtų tiesiai. Tačiau į Vilkaviškį atgabentų japoniškų vyšnių kamienai pakankamai stori, o praktika rodo, kad viešosiose erdvėse kuolai dažniausiai išlaužomi ir neestetiškai atrodo. Todėl Šeimenos paupyje sakurų alėja pasodinta kitu principu: kad medis augtų tiesiai ir nebūtų išverstas stipraus vėjo, šaknys sutvirtintos inkaravimo ir vertikalaus augimo palaikymo sistema.
Pati atgabenusi ir medelius pasodinusi firma sakuroms duoda ilgalaikę garantiją. Svarbiausia, kad medžiai būtų tinkamai prižiūrimi, t. y. laistomi. Tiesa, iškart po sodinimo šios misijos ėmėsi pati gamta, kelias dienas pagret negailėdama lietaus.
Jau gerokai paaugintų sakurų alėją miestui dovanojo verslo įmonės, kurias subūrė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybė kartu su Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondu.
Pažadėta, kad puikią iniciatyvą parėmę verslo įmonės ar verslininkai alėjoje turės savo vardinį medelį, pažymėtą lentele su įrašu. Iš surinktų lėšų taip pat numatyta sutvarkyti alėjos aplinką.
Šaunu, jog gražios idėjos turi savo rezonansą, plintantį lyg ratilai vandenyje. Įrengus paupio taką ir susiruošus sodinti sakuras, savo ruožtu valdas ėmė tvarkytis gyventojai kitapus Šeimenos upės.
„Apie tai neseniai kalbėjome per Vilkaviškio bendruomenės susirinkimą. Su bendruomene tarėmės, kad reikia paraginti žmones pašalinti senas tvoras, suklypusius tiltelius, kitus aplūžusius, neišvaizdžius statinius. Smagu, kad gyventojai taip greitai sureagavo, o gal ir patys savo ruožtu ėmėsi iniciatyvos. Tikėkimės, kad taip pat gražiai tvarkysis ir kitame paupio tako gale, netoli Nepriklausomybės gatvės tilto, gyvenantys vilkaviškiečiai“, – sakė Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Praėjusią savaitę vilkaviškiečių dėmesį atkreipė greta naujojo paupio tako sodinami medžiai. Vilkaviškio katedros pašonėje, šalia Vilkaujos–Šeimenos upių santakos, dviem eilėmis išsirikiavo japoniškos vyšnios – sakuros. |
Sodinant į paupį atgabentas sakuras duobės buvo kasamos su technika, nes sodinukai – neįprastai dideli.
Sakurų alėjos iniciatoriai, Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo nariai, džiaugėsi, kad UAB „Kauno želdiniai“ įsiklausė į visus jų pageidavimus ir surado tokius sodinukus, kokių ir norėta: medžių kamienai yra netoli 20 cm diametro ir su jau susiformavusiais pumpurais.
„Užsakovai norėjo žiedus pamatyti dar šiais metais. Tai ir pasistengėme vyšnias pargabenti laiku, prieš žydėjimą“, – su šypsena pasakojo įmonės direktorius Tomas Armonas.
Šaržento vyšnios (prunus sargentii ‘Rancho’) arba šiaurinės kalninės japoninės sakuros į Vilkaviškį buvo atgabentos tiesiai iš Vokietijos medelyno, joms yra jau apie 10 metų.
„Dirbame su medelynu, turinčiu 120–130 metų istoriją, prie želdinių darbuojasi penkta šeimos karta. Jau pažiūrėjęs į medelį gali suprasti, kad jis visai kitaip formuotas, kad buvo auginamas ir prižiūrimas su išmanymu: genėta ne tik viršutinė, bet ir apatinė dalis. Į Vilkaviškį atvežtų sakurų šaknys buvo nugenėtos keturis kartus. Taip suformuotas smulkių šaknų gumulas duoda garantiją, kad persodintas medis prigis. Perkant tokį augalą reikia apžiūrėti, kad gumule nebūtų šviežiai nukirstų storesnių kaip 3 cm storio šaknų“, – pasakojo T. Armonas.
Paprastai prie jaunų sodinukų kalami kuolai, kad medeliai būtų prilaikomi ir augtų tiesiai. Tačiau į Vilkaviškį atgabentų japoniškų vyšnių kamienai pakankamai stori, o praktika rodo, kad viešosiose erdvėse kuolai dažniausiai išlaužomi ir neestetiškai atrodo. Todėl Šeimenos paupyje sakurų alėja pasodinta kitu principu: kad medis augtų tiesiai ir nebūtų išverstas stipraus vėjo, šaknys sutvirtintos inkaravimo ir vertikalaus augimo palaikymo sistema.
Pati atgabenusi ir medelius pasodinusi firma sakuroms duoda ilgalaikę garantiją. Svarbiausia, kad medžiai būtų tinkamai prižiūrimi, t. y. laistomi. Tiesa, iškart po sodinimo šios misijos ėmėsi pati gamta, kelias dienas pagret negailėdama lietaus.
Jau gerokai paaugintų sakurų alėją miestui dovanojo verslo įmonės, kurias subūrė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybė kartu su Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondu.
Pažadėta, kad puikią iniciatyvą parėmę verslo įmonės ar verslininkai alėjoje turės savo vardinį medelį, pažymėtą lentele su įrašu. Iš surinktų lėšų taip pat numatyta sutvarkyti alėjos aplinką.
Šaunu, jog gražios idėjos turi savo rezonansą, plintantį lyg ratilai vandenyje. Įrengus paupio taką ir susiruošus sodinti sakuras, savo ruožtu valdas ėmė tvarkytis gyventojai kitapus Šeimenos upės.
„Apie tai neseniai kalbėjome per Vilkaviškio bendruomenės susirinkimą. Su bendruomene tarėmės, kad reikia paraginti žmones pašalinti senas tvoras, suklypusius tiltelius, kitus aplūžusius, neišvaizdžius statinius. Smagu, kad gyventojai taip greitai sureagavo, o gal ir patys savo ruožtu ėmėsi iniciatyvos. Tikėkimės, kad taip pat gražiai tvarkysis ir kitame paupio tako gale, netoli Nepriklausomybės gatvės tilto, gyvenantys vilkaviškiečiai“, – sakė Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Galerija: sakuros
Publikuota: 2023-04-03 15:35:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|