Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-03-23 16:32

---

Tokių egzotiškų gyventojų, kokiais grožisi Vaidos Valaitienės klientai, greičiausiai nerasime jokioje kitoje Lietuvos kirpykloje.

Autorės nuotr.

Iš Vilkaviškio rajono kilusi Vaida Valaitienė savo klientus kviečia ne tik apsikirpti, bet tuo pat metu dar ir pasimėgauti ryškiaspalviu vandens gyvūnijos pasauliu.

Draugiški geltonpilviai

Įsivaizduokite: ateinate į kirpyklą, o ten per visą patalpą tiesiai prie jūsų draugiškai atlapatoja... vėžlys! Ir nevėžliškai vikriai, it koks šuniukas, mėgina užsikabaroti kiška aukštyn. Tuo metu jo draugas labai susidomi ant grindų padėta jūsų rankine ir kiša smalsią galvelę į jos vidų.

„Tai – Bigudukas ir Sruogelė, taip juos „pakrikštijo“ viena klientė. Mano geltonpilviai vėžliukai visada atlekia pasitikti žmogų. Nuo mažiukų užauginti, jie su mumis jau penkiolika metų, yra labai draugiški ir smalsūs!“ – juokiasi kirpyklos savininkė Vaida Valaitienė.

Apsidairote. Aplink – akvariumai, kuriuose plaukioja galybė visokio dydžio ir spalvų žuvų, tūno varlės, ropoja krabas... Neįtikėtina.

Tokią unikalią kirpyklą su įvairiausių rūšių vandens gyventojais V. Valaitienė įkūrusi Griškabūdžio (Šakių r. sav.) miestelio centre. Pati moteris yra kilusi iš Vilkaviškio rajono, Alvito kaimo, kur ir dabar labai dažnai grįžta paviešėti pas mamą bei kitus giminaičius.

Beveik pusantros tonos

Griškabūdyje Vaida įsikūrė su šeima grįžusi iš Jungtinės Karalystės, kurioje po studijų Kaune gyveno aštuonerius metus.

„Mano vyras kaunietis, aš – iš Alvito, tai apsistojome maždaug pusiaukelėje“, – juokėsi V. Valaitienė.

Meilė vandens gyvūnams užgimė tada, kai viena klientė padovanojo kirpėjai 25 litrų akvariumą. Vaida įsigijo auksinę žuvelę, paskui antrą... Tada didesnį akvariumą, o po truputį – ir vis įdomesnių, retesnių rūšių žuvų. Namuose vienas po kito ėmė rastis nauji akvariumai.

Grįžusi iš emigracijos moteris dalį akvariumų su žuvimis parsigabeno iš Anglijos, kitus pirko (ir tebeperka) Lietuvoje.

Dabar Vaidos kirpykloje – aštuoni akvariumai, į didžiausią iš jų, 2,63 m ilgio, telpa beveik pusantros tonos vandens! Dar trys su įvairiais gyvūnais stovi namuose.



Plaukioja ir raja

Skirtinguose V. Valaitienės akvariumuose plaukioja skirtingų rūšių gyviai, nes ne visus juos galima auginti kartu – kitaip vieni gyvūnai greitai taptų kitų pietumis.

„Šios žuvys – plėšrios, – rodo pašnekovė. – Suėstų ne tik mažesnes žuvytes – cichlidai net vieną mano vėžį suėdė.“

Pasirodo, kietašarviai vėžiai tampa labai pažeidžiami, kai išsineria iš kiauto ir kurį laiką būna minkštučiai.

Todėl šeimininkė geriau savo žuvims sutaiso pietus iš jaučio širdies, paprikos, česnakų, kukurūzų, žirnelių, o augintines išskirsto taip, kad jos viena kitos nesuėstų.

Pavyzdžiui, vienoje talpykloje su raibais cichlidais (akvariumininkų dažnai vadinamų ir ciklidais) draugiškai gyvena gyvačiukę primenantis senegalas, kelių rūšių šamai, tarp akmenų jaukiai tyso padangų rašto ungurys. Kitoje šeimininkė įkurdinusi daugybę spalvingų lyg drugeliai Malavio ežero cichlidų iš Afrikos. Nedideliame akvariume įsitaisęs pulkas mažutėlių krevečių, o atskirame stiklo būste karaliauja draugijos nemėgstantis vaivorykštinis krabas. Dar kitur su būriu žuvyčių taikiai sutaria afrikinės naguotosios varlės – dvi albinosės, dvi juodos, visai nekreipiančios dėmesio į aplink nardantį sidabrinį rykliuką.

Paties didžiausio akvariumo gyventojos – įspūdingos amerikietės: ryklinis šamas, pusmetrį siekiantys cichlidai, didieji tailandietiški šamai ir kitos įspūdingos žuvys. Dvi didžiules pangasijas Vaida išgelbėjo nupirkdama iš šeimininkų, pas kuriuos šios žuvys gyveno tokiame mažame akvariume, kad sunkiai galėjo apsisukti.

Seniausia ir, ko gero, įdomiausia didžiojo akvariumo gyventoja – maždaug 70 cm gėlavandenė raja. Nors jos nedidelė burna, rodos, nuolatos šypsosi, ši žuvis nuodinga. Tiesa, nuodai, esantys spyglyje ant uodegos smaigalio, nėra tokie baisūs kaip dygliauodegės rajos, pražudžiusios gamtininką Styvą Irvingą, ir prilygsta tik bitės įkandimui. O išgąsdinta akvariuminė raja pirmiausia ne puola gintis, bet akimirksniu užsikasa smėlyje.

Mažylius reikia atskirti

Akvariumus stebėti labai įdomu – juose verda gyvenimas! Viename akvariume žuvys susistumdo, kuri pirma užsiims vietą dugne gulinčiame ąsotyje – net vanduo tyška.

Kitame dvi žuvytės ima baksnoti viena į kitą nosimis – tarsi bučiuotųsi. Bet anaiptol. Pasirodo, čia vyksta kova tarp jaguarinių cichlidų patinėlių.

Didžiojo akvariumo kamputyje dugną rausia ryškiai geltonas cichlidas flowerhorn, gėlės-rago pavadinimą gavęs dėl gumbo ant kaktos. Jis ruošia vietą lizdui, kur patelė padėtų ikrelius, ir agresyviai vaiko į šalį kitas, net ir už save gerokai didesnes žuvis. Pavyzdingas tėvas vėliau pats prižiūrės vaikus, slėps vos išsiritusį mailių burnoje, kad jo niekas nesupietautų, net ir žuvyčių mama.

Vaida Valaitienė pasakoja, jog daugumai plėšrių žuvų, taip pat ir cichlidams, būdingas kanibalizmas, todėl vos gimusį mailių reikia atskirti. Taip V. Valaitienė neseniai padarė ir su vėžio patelės atvestu maždaug šimtu vaikučių – perkėlė juos į inkubatorių, kad augtų saugiai. Patelė liko viena, nes patinėlis žuvo per savo smalsumą: išlindo pro akvariumo plyšį, šleptelėjo ant grindų ir per naktį be vandens išdžiūvo.

Beje, šie vėžiai labai neįprasti: ryškiai raudoni. Kitame akvariume plaukioja ir mažesni rudieji vėžiukai.

Nors toks spalvingas reginys – tikrai šventė akims, bet šiuo uodeguotu vandens pasauliu reikia rūpintis. Turi ne tik laiku maitinti, bet ir domėtis, kas kuo minta, ką su kuo apgyvendinti, kad žuvys viena kitos nesuėstų, kad joms tiktų ta pati vandens temperatūra. Reikia išmanyti ir apie ligas, nes parvežta serganti žuvytė gali užkrėsti ir kitus akvariumo gyventojus.

„Sergančią žuvį karantinuoju, o geriausias vaistas – įpilti į vandenį druskos tirpalo. Beje, net ir profilaktiškai kas tris mėnesius patariama į akvariumą įpilti druskos. Tik, žinoma, ne į tokį, kuriame yra augalų, nes jie neatlaikys“, – sakė V. Valaitienė.

Į pašarą įtrintas česnakas taip pat padeda apsaugoti augintinius nuo ligų.



Džiaugsmas ne tik klientams

Vaidos klientės džiaugiasi originalia kirpyklos aplinka. Spalvingas žuvų pasaulis veikia raminamai, o dienomis laisvai po kirpyklą šmirinėjantys vėžliukai pradžiugina noru bendrauti.

„Visada įspėju žmones, kad čia yra vėžlių. Bet kartais klientai užsimiršta ir krūpteli, kai pajunta, kad ant bato kažkas kabarojasi. Bet visi jais džiaugiasi. Vieną sykį bekirpdama moterį matau, kad kažkas prie kojų baltuoja. Pasilenkiu – ogi Sruogelė kiaušinį padėjo! Visko būna“, – juokėsi kirpėja.

Į unikalią kirpyklą užeina ne tik klientai – čia pažiūrėti į žuvis atvyksta ir mokinių, senjorų, ir šiaip praeivių. „Kartą atvyko muzikos grupės „Laimingu būti lengva“ nariai. Per langą pamatė akvariumus ir užsuko. Jie filmavo, fotografavo gyvūnus, džiaugėsi kaip maži vaikai“, – prisimindama šypsojosi moteris.

Vaida jau svarsto apie galimybę rengti edukacijas, kad galėtų priimti žmones, rodyti jiems augintinius ir pasakoti apie akvariumų pasaulį, apie kurį per keliolika metų yra sukaupusi nemažai žinių.

V. Valaitienė ir toliau perka gyvūnus, keičiasi jais su kitais augintojais, ieško įsigyti naujų, erdvesnių akvariumų.

Šiuo metu moteris svajoja įsigyti įspūdingo grožio raudonžnyplį mėlynąjį vėžį, taip pat... imperatoriškąjį skorpioną.

„Jis – labai gražus, didelis, riesta uodega... – pasakojo Vaida, ir, pajutusi klausiamą žvilgsnį, nusijuokė: – Neseniai vienas žmogus klausė, kas su manimi negerai, kad tokiais padarais žaviuosi. Bet kas čia negero? Vieniems patinka vieni gyvūnai, kitiems – kiti. Visa gamta yra nuostabi!“

Galerija: Akvariumas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---