|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Botanikos sodo Aukštosios Fredos dvaro sodyboje vyksta kultūrinės edukacijos.
„Kaip prieš šimtą metų – taip šiandien“ – tokiu šūkiu savo šimtmečio metus sutinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas. Sukakčiai dedikuojami visi šie metai, istorinę datą pažymint įvairaus pobūdžio renginiais. O sodo oranžerijoje būtent šiemet pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti agava.
Tarpukariu kūrė pagal geriausius pavyzdžius
Botanikos sodas per ilgus metus nuėjo sudėtingą ne tik pakilimų, bet ir nuopuolių bei grėsmių nestokojusį kelią.
„Galima sakyti, kad VDU Botanikos sodas Kaune turi dvi gimtadienio datas: pirmoji – 1923 metų vasario 15 diena, kai Botanikos sodui oficialiai paskirta Aukštosios Fredos dvaro teritorijos dalis. O antroji – tų pačių metų liepos 8 diena, kai Botanikos sode įvyko šventinė ceremonija, per kurią sodas buvo iškilmingai pašventintas, o Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai“, – sakė VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
1923-iaisiais Kaune pradėtas kurti Botanikos sodas labai greitai tapo bei iki šiol išliko neatsiejama ne tik miesto, bet ir visos šalies dalimi.
Naujasis botanikos sodas Kaune buvo kuriamas labai sparčiai ir kvalifikuotai, pasinaudojant patyrusių kolegų iš Dahlemo, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo pagalba. Tam didelės reikšmės turėjo pirmojo sodo vadovo, šveicarų kilmės mokslininko Konstantino Regelio ryšiai su kitais botanikos sodais bei šeimos tradicijos.
Jo senelis Eduardas Regelis kurį laiką buvo seniausio Rusijoje Sankt Peterburgo botanikos sodo vadovas, o dėdė Arnoldas Regelis – žymus parkų architektas. K. Regelis buvo naujos Lietuvos botanikų kartos pradininkas ir mokytojas, o jo mokiniai vėliau tapo botanikos profesoriais Vilniaus universitete ir Žemės ūkio akademijoje.
Idėją išsaugojo
Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcijos ir ekspozicijos labai nukentėjo. Visai sunyko augalų sistematikos skyrius. Beveik žuvo rožių kolekcija, daug augalų nunyko oranžerijoje.
Po karo kolekcijos pamažu buvo atkuriamos ir gausinamos. Ryškus sodo renesansas prasidėjo 1972 m., kai pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės paruoštą projektą pradėta vykdyti didelė centrinės dalies rekonstrukcija, įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistemos.
Sodas ne kartą keitė savo pavaldumą: 1989 m. tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos Mokslų Akademijos mokslo įstaiga. Ir tik 1992 m. grįžo namo – buvo įjungtas į atkurtąjį VDU.
Nors bėgant metams keitėsi Botanikos sodo pavaldumas ir veidas, kurį formavo ne viena iškili asmenybė, tačiau pati idėja – būti mokslo, tyrimų, švietimo ir rekreacijos bei kultūros sklaidos vieta – išliko per visą veiklos šimtmetį.
Sukaktį minės visus metus
Trumpa VDU Botanikos sodo istorija pristatoma nuotraukų parodoje, kuri jau yra eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės languose (S. Daukanto g. 28, Kaune).
Balandžio 3 d. bus atidaryta sode išvestų augalų veislių nuotraukų paroda.
Liepos 7 d. numatyta pristatyti pašto ženklų bloką, skirtą VDU Botanikos sodo šimtmečiui.
Į botaninę ir kultūrinę šimtmečio minėjimo šventę pakvies tradicinė „Kvapų naktis“ liepos pabaigoje.
Rugsėjo mėnesį gyvai grožėtis VDU Botanikos sode išaugintais ir išvestais jurginais pakvies šimtmečiui dedikuota šių augalų paroda.
Visus metus lankytojams bus siūlomi teminiai šimtmečio seminarai, ekskursijos, degustacijos, kvies pažintiniai renginiai ir augalų žydėjimo savaitės.
Botanikos sodas laukia ir pavienių lankytojų, ir jų grupių. Su kultūros pasu siūlomos net trys edukacijos moksleiviams. Jau pamėgtus cheminius eksperimentus ir pažintį su pasaulio augalais šiemet papildė istorinė-kultūrinė edukacija „Dvaro kultūrinis palikimas botanikos sode“, paremta Aukštosios Fredos dvaro istorija.
Moksleivius taip pat jau kviečia velykinė botaninė edukacija „Velykinio kiškio dirbtuvės“.
Sukrovė gyvenimo žiedą
Lyg būtų kantriai laukusi šimtojo Botanikos sodo gimtadienio, oranžerijoje pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti Agave mitis.
Jau du dešimtmečius auginamas augalas savo žiedynkotį išleido dar rudenį ir, matyt, iš paskutiniųjų stiepėsi į skurdžią lietuviškos žiemos šviesą. Nuostabiais geltonais varpelio formos žiedais agava apsipylė kovo viduryje. Tikimasi, kad augalas žydės dar keletą savaičių. Kaip ir dauguma kitų rūšių agavų, ši žydi pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime. Po to ji iš lėto nunyks.
„Smalsiai stebėjome, kaip seksis mūsų agavai išleisti savo gyvenimo žiedą – juk jos visos auga labai lėtai ir žydi tik kartą gyvenime. Amerikoje įvairių rūšių agavos buvo pradėtos vadinti šimtmečio augalais – toks retas yra jų žydėjimas ir tiek ilgai užtrunka sulaukti išsiskleidžiant įspūdingo žiedyno“, – pasakojo VDU Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.
Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo inf.
„Kaip prieš šimtą metų – taip šiandien“ – tokiu šūkiu savo šimtmečio metus sutinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas. Sukakčiai dedikuojami visi šie metai, istorinę datą pažymint įvairaus pobūdžio renginiais. O sodo oranžerijoje būtent šiemet pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti agava. |
Botanikos sodas per ilgus metus nuėjo sudėtingą ne tik pakilimų, bet ir nuopuolių bei grėsmių nestokojusį kelią.
„Galima sakyti, kad VDU Botanikos sodas Kaune turi dvi gimtadienio datas: pirmoji – 1923 metų vasario 15 diena, kai Botanikos sodui oficialiai paskirta Aukštosios Fredos dvaro teritorijos dalis. O antroji – tų pačių metų liepos 8 diena, kai Botanikos sode įvyko šventinė ceremonija, per kurią sodas buvo iškilmingai pašventintas, o Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai“, – sakė VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
1923-iaisiais Kaune pradėtas kurti Botanikos sodas labai greitai tapo bei iki šiol išliko neatsiejama ne tik miesto, bet ir visos šalies dalimi.
Naujasis botanikos sodas Kaune buvo kuriamas labai sparčiai ir kvalifikuotai, pasinaudojant patyrusių kolegų iš Dahlemo, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo pagalba. Tam didelės reikšmės turėjo pirmojo sodo vadovo, šveicarų kilmės mokslininko Konstantino Regelio ryšiai su kitais botanikos sodais bei šeimos tradicijos.
Jo senelis Eduardas Regelis kurį laiką buvo seniausio Rusijoje Sankt Peterburgo botanikos sodo vadovas, o dėdė Arnoldas Regelis – žymus parkų architektas. K. Regelis buvo naujos Lietuvos botanikų kartos pradininkas ir mokytojas, o jo mokiniai vėliau tapo botanikos profesoriais Vilniaus universitete ir Žemės ūkio akademijoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcijos ir ekspozicijos labai nukentėjo. Visai sunyko augalų sistematikos skyrius. Beveik žuvo rožių kolekcija, daug augalų nunyko oranžerijoje.
Po karo kolekcijos pamažu buvo atkuriamos ir gausinamos. Ryškus sodo renesansas prasidėjo 1972 m., kai pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės paruoštą projektą pradėta vykdyti didelė centrinės dalies rekonstrukcija, įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistemos.
Sodas ne kartą keitė savo pavaldumą: 1989 m. tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos Mokslų Akademijos mokslo įstaiga. Ir tik 1992 m. grįžo namo – buvo įjungtas į atkurtąjį VDU.
Nors bėgant metams keitėsi Botanikos sodo pavaldumas ir veidas, kurį formavo ne viena iškili asmenybė, tačiau pati idėja – būti mokslo, tyrimų, švietimo ir rekreacijos bei kultūros sklaidos vieta – išliko per visą veiklos šimtmetį.
Trumpa VDU Botanikos sodo istorija pristatoma nuotraukų parodoje, kuri jau yra eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės languose (S. Daukanto g. 28, Kaune).
Balandžio 3 d. bus atidaryta sode išvestų augalų veislių nuotraukų paroda.
Liepos 7 d. numatyta pristatyti pašto ženklų bloką, skirtą VDU Botanikos sodo šimtmečiui.
Į botaninę ir kultūrinę šimtmečio minėjimo šventę pakvies tradicinė „Kvapų naktis“ liepos pabaigoje.
Rugsėjo mėnesį gyvai grožėtis VDU Botanikos sode išaugintais ir išvestais jurginais pakvies šimtmečiui dedikuota šių augalų paroda.
Visus metus lankytojams bus siūlomi teminiai šimtmečio seminarai, ekskursijos, degustacijos, kvies pažintiniai renginiai ir augalų žydėjimo savaitės.
Botanikos sodas laukia ir pavienių lankytojų, ir jų grupių. Su kultūros pasu siūlomos net trys edukacijos moksleiviams. Jau pamėgtus cheminius eksperimentus ir pažintį su pasaulio augalais šiemet papildė istorinė-kultūrinė edukacija „Dvaro kultūrinis palikimas botanikos sode“, paremta Aukštosios Fredos dvaro istorija.
Moksleivius taip pat jau kviečia velykinė botaninė edukacija „Velykinio kiškio dirbtuvės“.
Lyg būtų kantriai laukusi šimtojo Botanikos sodo gimtadienio, oranžerijoje pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti Agave mitis.
Jau du dešimtmečius auginamas augalas savo žiedynkotį išleido dar rudenį ir, matyt, iš paskutiniųjų stiepėsi į skurdžią lietuviškos žiemos šviesą. Nuostabiais geltonais varpelio formos žiedais agava apsipylė kovo viduryje. Tikimasi, kad augalas žydės dar keletą savaičių. Kaip ir dauguma kitų rūšių agavų, ši žydi pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime. Po to ji iš lėto nunyks.
„Smalsiai stebėjome, kaip seksis mūsų agavai išleisti savo gyvenimo žiedą – juk jos visos auga labai lėtai ir žydi tik kartą gyvenime. Amerikoje įvairių rūšių agavos buvo pradėtos vadinti šimtmečio augalais – toks retas yra jų žydėjimas ir tiek ilgai užtrunka sulaukti išsiskleidžiant įspūdingo žiedyno“, – pasakojo VDU Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.
Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo inf.
Publikuota: 2023-03-22 15:07:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|