|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 88 užsienyje veikiančioms neformaliojo lituanistinio švietimo mokykloms paskirstė beveik 1, 6 mln. eurų.
„Tai pirmas kartas, kai užsienio lituanistinės mokyklos remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis ne konkurso būdu, o atsižvelgiant į jų vykdomas programas. Nuoseklus ir užtikrintas valstybės finansavimas, kai nustatyto dydžio lėšos tenka vienam vaikui, skatins lituanistinio švietimo prieinamumą, padės užtikrinti lituanistinio švietimo programų kokybę. Lietuvai svarbios visos mūsų mokyklos ir kiekvienas vaikas, nes užsienio lietuviai yra neatsiejama mūsų tautos dalis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Valstybės finansavimas paskirstytas lituanistinėms mokykloms, veikiančioms Vokietijoje, Urugvajuje, Ukrainoje, Turkijoje, Švedijoje, Singapūre, Norvegijoje, Liuksemburge, Kanadoje, JAV, Italijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Gruzijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čilėje, Austrijoje, Australijoje, Airijoje. Šiose mokyklose mokosi per 4 tūkst. užsienio lietuvių vaikų ir suaugusių.
Valstybės skirtas lėšas mokyklos galės skirti susimokėti už patalpų nuomą ar jų išlaikymą, mokėti atlyginimus mokytojams, įsigyti vadovėlių ir kitų ugdymui būtinų skaitmeninių ar kitokių priemonių.
Į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti lituanistinės mokyklos, registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre, užregistravusios savo mokinius Mokinių registre ir vykdančios lituanistinio švietimo programą ne mažiau nei 30 val. per metus savo nusistatytu intensyvumu. Šios mokyklos taip pat turi ugdymą (mokymą) organizuoti pagal ŠMSM nustatytus bendruosius kriterijus atitinkančią lituanistinio švietimo programą. Šiuo metu yra patvirtintos dvi tokios programos – Lituanistinio švietimo integruota programa ir JAV lituanistinių mokyklų lietuvių kalbos ugdymo(si) programa 1–4 klasėms.
Skiriant valstybės finansavimą yra apskaičiuojamas bazinis lituanistinio švietimo lėšų dydis vienam mokiniui. Jis kasmet gali kisti atsižvelgiant į bendrą mokinių skaičių ir į mokyklos lituanistinio švietimo programos apimtį. Lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms pervedamos einamiesiems kalendoriniams metams, lituanistinio švietimo įstaigai ir ministerijai pasirašius lituanistinio švietimo programų finansavimo ir vykdymo sutartį.
Iki šiol neformaliajam lituanistinių mokyklų švietimui kasmet per projektinį finansavimą buvo skiriama 300–500 tūkst. eurų. Lituanistinėms mokykloms išlieka galimybė ir toliau gauti finansavimą neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektams: šiemet pirmojo projektų konkurso metu paskirstyta daugiau nei 380 tūkst. Eur, numatoma skelbti ir dar vieną konkursą.
---
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 88 užsienyje veikiančioms neformaliojo lituanistinio švietimo mokykloms paskirstė beveik 1, 6 mln. eurų. |
„Tai pirmas kartas, kai užsienio lituanistinės mokyklos remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis ne konkurso būdu, o atsižvelgiant į jų vykdomas programas. Nuoseklus ir užtikrintas valstybės finansavimas, kai nustatyto dydžio lėšos tenka vienam vaikui, skatins lituanistinio švietimo prieinamumą, padės užtikrinti lituanistinio švietimo programų kokybę. Lietuvai svarbios visos mūsų mokyklos ir kiekvienas vaikas, nes užsienio lietuviai yra neatsiejama mūsų tautos dalis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Valstybės finansavimas paskirstytas lituanistinėms mokykloms, veikiančioms Vokietijoje, Urugvajuje, Ukrainoje, Turkijoje, Švedijoje, Singapūre, Norvegijoje, Liuksemburge, Kanadoje, JAV, Italijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Gruzijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čilėje, Austrijoje, Australijoje, Airijoje. Šiose mokyklose mokosi per 4 tūkst. užsienio lietuvių vaikų ir suaugusių.
Valstybės skirtas lėšas mokyklos galės skirti susimokėti už patalpų nuomą ar jų išlaikymą, mokėti atlyginimus mokytojams, įsigyti vadovėlių ir kitų ugdymui būtinų skaitmeninių ar kitokių priemonių.
Į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti lituanistinės mokyklos, registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre, užregistravusios savo mokinius Mokinių registre ir vykdančios lituanistinio švietimo programą ne mažiau nei 30 val. per metus savo nusistatytu intensyvumu. Šios mokyklos taip pat turi ugdymą (mokymą) organizuoti pagal ŠMSM nustatytus bendruosius kriterijus atitinkančią lituanistinio švietimo programą. Šiuo metu yra patvirtintos dvi tokios programos – Lituanistinio švietimo integruota programa ir JAV lituanistinių mokyklų lietuvių kalbos ugdymo(si) programa 1–4 klasėms.
Skiriant valstybės finansavimą yra apskaičiuojamas bazinis lituanistinio švietimo lėšų dydis vienam mokiniui. Jis kasmet gali kisti atsižvelgiant į bendrą mokinių skaičių ir į mokyklos lituanistinio švietimo programos apimtį. Lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms pervedamos einamiesiems kalendoriniams metams, lituanistinio švietimo įstaigai ir ministerijai pasirašius lituanistinio švietimo programų finansavimo ir vykdymo sutartį.
Iki šiol neformaliajam lituanistinių mokyklų švietimui kasmet per projektinį finansavimą buvo skiriama 300–500 tūkst. eurų. Lituanistinėms mokykloms išlieka galimybė ir toliau gauti finansavimą neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektams: šiemet pirmojo projektų konkurso metu paskirstyta daugiau nei 380 tūkst. Eur, numatoma skelbti ir dar vieną konkursą.
---
Publikuota: 2023-03-21 09:53:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|