|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-03-17 11:17
|
|
|
Rusijos pradėtam karui Ukrainoje tęsiantis antrus metus galima apžvelgti jau šiandien matomus šio konflikto padarinius. Vertinant iš žmogiškumo pozicijų bet koks karas yra blogis, tačiau norint nuo karo apsisaugoti būtina jam pasiruošti. Tad analizuodamas Ukrainoje vykstančio karinio konflikto niuansus pasaulis ruošiasi kitiems ateityje galimai kilsiantiems karams.
Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tai pastūmėjo valstybę daugiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus – gynybai numatyta skirti 2, 5 proc. nuo BVP, o ateityje – net iki 3 proc.
Lietuvą ginti įsipareigojusi NATO priversta tobulinti saugumo architektūrą Baltijos jūros regione. Ši organizacija atnaujino gynybinius planus galimos Rusijos agresijos atveju ir ketina padidinti savo karinius pajėgumus Baltijos šalyse. Šiaurės Atlanto Gynybos Aljansas pozicijas regione turėtų sutvirtinti Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis. Kol kas tam yra kliūčių, bet laikui bėgant jos turėtų būti pašalintos ir mūsų regionas taps potencialiai saugesnis.
Lietuva taip pat peržiūri savo pasirengimą realiam karo pavojui. Susizgribta dėl požeminių slėptuvių trūkumo, planuojama papildoma strateginės infrastruktūros plėtra.
Pasauliniu mastu pirmas į akis krintantis dalykas yra išaugęs ginklavimosi tempas. JAV ir ypač Vakarų Europa, kuri buvo ilgai kritikuota dėl ginkluotųjų pajėgų nustekenimo, labai reikšmingai padidino savo išlaidas ginklams gaminti bei pirkti, kariniam personalui ruošti. Vakarų sąjungininkės Azijoje, Japonija ir Pietų Korėja, ginkluojasi bei dideliais tempais gamina ginklus kitoms valstybėms. Vien Lenkijos pirkimų iš Pietų Korėjos užsakymai tiesiog gniaužia kvapą. Šie žingsniai, kaip agresoriaus atgrasymo priemonė, vertintini teigiamai.
Kita vertus, Vakarų civilizacijai priešiškos šalys – Kinija, Arabų valstybės ar ta pati Rusija – jau seniai pagal savo galimybes ginkluojasi maksimaliai. Kinija pastaruoju metu intensyviai plečia savo branduolinį arsenalą. Iranas siekia pasigaminti atominį ginklą. O ne visada prognozuojama Saudo Arabija jau turi vieną moderniausių vakarietiškais ginklais (daugiausiai iš JAV) aprūpintą armiją. Taigi kaip jau ne kartą yra parodžiusi istorija, ginklavimosi varžybos, nors dažniausiai neišvengiamos, gali būti kaip dviašmenis kardas, galintis kirsti į abi puses.
Kitas ne mažiau svarbus Rusijos karo Ukrainoje rezultatas – Europos energetinis persiorientavimas. Nors Lietuva tikslą dėl energetinės nepriklausomybės buvo išsikėlusi seniau nei prieš 10 metų, didžioji Europos dalis iš pigių rusiškų gamtinių dujų sapno atsibudo tik pernai.
Kaip ir buvo galima tikėtis, toks staigus energetinių šaltinių pakeitimas tapo finansiškai skausmingas ir labiausiai palietė eilinius žmones, nes tiek už namų ūkyje suvartojamą energiją, tiek už prekes, kurių savikainą iškėlė gamybos metu sunaudojama pabrangusi energija, sumoka galutinis vartotojas. Nepaisant pirminio šoko ir kosminių kainų šuolių prasidėjus karui situacija susiklostė geriau, nei prognozavo pesimistiškai nusiteikę ekspertai. Europa, padedama JAV, labai greitai diversifikavo savo energetinius šaltinius ir sėkmingai atlaikė Rusijos šantažą.
Dar vienas svarbus šio konflikto rezultatas yra išaugusi Ukrainos karinė galia, kuri galimai nesumažės ir šiam karui pasibaigus. Potencialiai tai – viena stipriausių ir labiausiai patyrusi Europos kariuomenė, sauganti senojo žemyno sieną nuo barbarų. Tai skamba lyg sakinys iš III a. senovės Romos istorijos, bet šiuo atveju kalbama apie Ukrainą. Ji gali tapti sėkmingu Vakarų civilizacijos gynybos forpostu. Ukraina, ilgą laiką turėjusi nustekentą ir sovietiniu modus operandi veikusią kariuomenę, nuo 2014 m. padarė milžinišką pažangą.
Visų pirma, pažanga buvo padaryta pačios kariavimo doktrinos atžvilgiu. Kariai ir karininkai pradėti ruošti pagal geriausią Vakarų praktiką. Pirmi rezultatai pasimatė praeitų metų vasarį, kai ukrainiečiai, sumaniai gindamiesi, sustabdė rusų puolimą ir priešo pajėgoms padarė didelių nuostolių.
Žinoma, didžiausias proveržis įvyko per pastaruosius metus, kai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nematyto masto karinės technikos tiekimo dėka Ukrainos kariuomenė septynmyliais žingsniais tampa stipriausia karine jėga regione. Ją nuolat pasiekia nauja ir vis modernesnė technika iš viso pasaulio, o kariai apmokomi NATO valstybėse. Aktyviai dalyvaudami kovos veiksmuose jie įgauna neįkainojamos patirties ir tobulina įgūdžius realiomis karo sąlygomis. To ilgą laiką neturėjo dauguma geriausių NATO karių. Geriausios pratybos negali prilygti tikram mūšiui.
Tokia Ukrainos karinės galios augimo trajektorija yra palanki ne tik Lietuvai ar regionui, bet ir visiems Vakarams, kadangi Rusija, norėdama grasinti Europai, pirmiausia turės perlipti per Ukrainą, kuri jau parodė, kaip brangiai priešams gali kainuoti pasikėsinimas į jos laisvę.
Galiausiai pati Rusija apnuogino ne tik primityvia jėga paremtas imperines aspiracijas, bet ir realų savo karinį pajėgumą. Ilgus metus melavusi sau ir kitiems apie savo menamą karinę galybę, vaizdavusi turinti antrą stipriausią kariuomenę pasaulyje, Rusija atsitrenkė į Ukrainos gynybą ir kiekvieną dieną praranda vis daugiau. Ji praranda ne vien tik ginklų, karių ir kitų karinių resursų, bet ir laiko. Laiko, kuriam bėgant Rusijos ekonomika priversta imtis visų įmanomų priemonių, kad išvengtų griūties. Laiko, per kurį grėsmės akivaizdoje Vakarų šalys tampa vieningesnės ir daro namų darbus, kad atremtų ateities grėsmes.
Taigi baigiant galima tik pasikartoti, jog tik karui tinkamai pasiruošti skirtas laikas gali mums padėti to karo išvengti.
Arūnas TALUTIS
Istorikas
Rusijos pradėtam karui Ukrainoje tęsiantis antrus metus galima apžvelgti jau šiandien matomus šio konflikto padarinius. Vertinant iš žmogiškumo pozicijų bet koks karas yra blogis, tačiau norint nuo karo apsisaugoti būtina jam pasiruošti. Tad analizuodamas Ukrainoje vykstančio karinio konflikto niuansus pasaulis ruošiasi kitiems ateityje galimai kilsiantiems karams. |
Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tai pastūmėjo valstybę daugiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus – gynybai numatyta skirti 2, 5 proc. nuo BVP, o ateityje – net iki 3 proc.
Lietuvą ginti įsipareigojusi NATO priversta tobulinti saugumo architektūrą Baltijos jūros regione. Ši organizacija atnaujino gynybinius planus galimos Rusijos agresijos atveju ir ketina padidinti savo karinius pajėgumus Baltijos šalyse. Šiaurės Atlanto Gynybos Aljansas pozicijas regione turėtų sutvirtinti Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis. Kol kas tam yra kliūčių, bet laikui bėgant jos turėtų būti pašalintos ir mūsų regionas taps potencialiai saugesnis.
Lietuva taip pat peržiūri savo pasirengimą realiam karo pavojui. Susizgribta dėl požeminių slėptuvių trūkumo, planuojama papildoma strateginės infrastruktūros plėtra.
Pasauliniu mastu pirmas į akis krintantis dalykas yra išaugęs ginklavimosi tempas. JAV ir ypač Vakarų Europa, kuri buvo ilgai kritikuota dėl ginkluotųjų pajėgų nustekenimo, labai reikšmingai padidino savo išlaidas ginklams gaminti bei pirkti, kariniam personalui ruošti. Vakarų sąjungininkės Azijoje, Japonija ir Pietų Korėja, ginkluojasi bei dideliais tempais gamina ginklus kitoms valstybėms. Vien Lenkijos pirkimų iš Pietų Korėjos užsakymai tiesiog gniaužia kvapą. Šie žingsniai, kaip agresoriaus atgrasymo priemonė, vertintini teigiamai.
Kita vertus, Vakarų civilizacijai priešiškos šalys – Kinija, Arabų valstybės ar ta pati Rusija – jau seniai pagal savo galimybes ginkluojasi maksimaliai. Kinija pastaruoju metu intensyviai plečia savo branduolinį arsenalą. Iranas siekia pasigaminti atominį ginklą. O ne visada prognozuojama Saudo Arabija jau turi vieną moderniausių vakarietiškais ginklais (daugiausiai iš JAV) aprūpintą armiją. Taigi kaip jau ne kartą yra parodžiusi istorija, ginklavimosi varžybos, nors dažniausiai neišvengiamos, gali būti kaip dviašmenis kardas, galintis kirsti į abi puses.
Kitas ne mažiau svarbus Rusijos karo Ukrainoje rezultatas – Europos energetinis persiorientavimas. Nors Lietuva tikslą dėl energetinės nepriklausomybės buvo išsikėlusi seniau nei prieš 10 metų, didžioji Europos dalis iš pigių rusiškų gamtinių dujų sapno atsibudo tik pernai.
Kaip ir buvo galima tikėtis, toks staigus energetinių šaltinių pakeitimas tapo finansiškai skausmingas ir labiausiai palietė eilinius žmones, nes tiek už namų ūkyje suvartojamą energiją, tiek už prekes, kurių savikainą iškėlė gamybos metu sunaudojama pabrangusi energija, sumoka galutinis vartotojas. Nepaisant pirminio šoko ir kosminių kainų šuolių prasidėjus karui situacija susiklostė geriau, nei prognozavo pesimistiškai nusiteikę ekspertai. Europa, padedama JAV, labai greitai diversifikavo savo energetinius šaltinius ir sėkmingai atlaikė Rusijos šantažą.
Dar vienas svarbus šio konflikto rezultatas yra išaugusi Ukrainos karinė galia, kuri galimai nesumažės ir šiam karui pasibaigus. Potencialiai tai – viena stipriausių ir labiausiai patyrusi Europos kariuomenė, sauganti senojo žemyno sieną nuo barbarų. Tai skamba lyg sakinys iš III a. senovės Romos istorijos, bet šiuo atveju kalbama apie Ukrainą. Ji gali tapti sėkmingu Vakarų civilizacijos gynybos forpostu. Ukraina, ilgą laiką turėjusi nustekentą ir sovietiniu modus operandi veikusią kariuomenę, nuo 2014 m. padarė milžinišką pažangą.
Visų pirma, pažanga buvo padaryta pačios kariavimo doktrinos atžvilgiu. Kariai ir karininkai pradėti ruošti pagal geriausią Vakarų praktiką. Pirmi rezultatai pasimatė praeitų metų vasarį, kai ukrainiečiai, sumaniai gindamiesi, sustabdė rusų puolimą ir priešo pajėgoms padarė didelių nuostolių.
Žinoma, didžiausias proveržis įvyko per pastaruosius metus, kai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nematyto masto karinės technikos tiekimo dėka Ukrainos kariuomenė septynmyliais žingsniais tampa stipriausia karine jėga regione. Ją nuolat pasiekia nauja ir vis modernesnė technika iš viso pasaulio, o kariai apmokomi NATO valstybėse. Aktyviai dalyvaudami kovos veiksmuose jie įgauna neįkainojamos patirties ir tobulina įgūdžius realiomis karo sąlygomis. To ilgą laiką neturėjo dauguma geriausių NATO karių. Geriausios pratybos negali prilygti tikram mūšiui.
Tokia Ukrainos karinės galios augimo trajektorija yra palanki ne tik Lietuvai ar regionui, bet ir visiems Vakarams, kadangi Rusija, norėdama grasinti Europai, pirmiausia turės perlipti per Ukrainą, kuri jau parodė, kaip brangiai priešams gali kainuoti pasikėsinimas į jos laisvę.
Galiausiai pati Rusija apnuogino ne tik primityvia jėga paremtas imperines aspiracijas, bet ir realų savo karinį pajėgumą. Ilgus metus melavusi sau ir kitiems apie savo menamą karinę galybę, vaizdavusi turinti antrą stipriausią kariuomenę pasaulyje, Rusija atsitrenkė į Ukrainos gynybą ir kiekvieną dieną praranda vis daugiau. Ji praranda ne vien tik ginklų, karių ir kitų karinių resursų, bet ir laiko. Laiko, kuriam bėgant Rusijos ekonomika priversta imtis visų įmanomų priemonių, kad išvengtų griūties. Laiko, per kurį grėsmės akivaizdoje Vakarų šalys tampa vieningesnės ir daro namų darbus, kad atremtų ateities grėsmes.
Taigi baigiant galima tik pasikartoti, jog tik karui tinkamai pasiruošti skirtas laikas gali mums padėti to karo išvengti.
Arūnas TALUTIS
Istorikas
Publikuota: 2023-03-17 11:17:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|