|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-03-15 11:24
|
|
|
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų drausiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.
Pereinamasis laikotarpis uždraudžiant kailinės žvėrininkystės veiklą taikomas daugelyje valstybių. Tai leidžia kailinės žvėrininkystės verslams prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui užbaigti savo veiklą. Kompensacijos padeda padengti ūkininkų patirtus nuostolius ir kitas išlaidas, susijusias su inventoriumi, persikvalifikavimu ar nenumatytas išlaidas.
Remiantis poveikio vertinimu, kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir naudojamos infrastruktūros dydis, todėl tikslinga verslo uždarymo išmoką susieti su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. Eur išmoka. Remiantis šios šalies pavyzdžiu, vidutinis ūkis 2018 m. laikė 12, 9 tūkst. žvėrelių, todėl vidutiniškai už vieną žvėrelį teko 0, 8 Eur išmoka išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu.
2023 m. sausio 1 d. duomenimis, 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikomos 1 195 759 audinės, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, vienkartinė kompensacija už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iš viso siektų apie 1 mln. Eur.
Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš ministerijos asignavimų.
Šias lėšas savo veiklą iki 2022-ųjų pradėjusiems ir iki 2027-ųjų nutrauksiantiems verslams siūloma pradėti mokėti jau nuo 2024 m. sausio 1 d.
Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams nuo 2024 m. sausio 1 d. neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir ES lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.
Ūkio subjektams, gavusiems lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu arba reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą schemas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas.
„Santakos“ inf.
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų drausiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos. |
Pereinamasis laikotarpis uždraudžiant kailinės žvėrininkystės veiklą taikomas daugelyje valstybių. Tai leidžia kailinės žvėrininkystės verslams prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui užbaigti savo veiklą. Kompensacijos padeda padengti ūkininkų patirtus nuostolius ir kitas išlaidas, susijusias su inventoriumi, persikvalifikavimu ar nenumatytas išlaidas.
Remiantis poveikio vertinimu, kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir naudojamos infrastruktūros dydis, todėl tikslinga verslo uždarymo išmoką susieti su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. Eur išmoka. Remiantis šios šalies pavyzdžiu, vidutinis ūkis 2018 m. laikė 12, 9 tūkst. žvėrelių, todėl vidutiniškai už vieną žvėrelį teko 0, 8 Eur išmoka išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu.
2023 m. sausio 1 d. duomenimis, 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikomos 1 195 759 audinės, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, vienkartinė kompensacija už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iš viso siektų apie 1 mln. Eur.
Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš ministerijos asignavimų.
Šias lėšas savo veiklą iki 2022-ųjų pradėjusiems ir iki 2027-ųjų nutrauksiantiems verslams siūloma pradėti mokėti jau nuo 2024 m. sausio 1 d.
Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams nuo 2024 m. sausio 1 d. neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir ES lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.
Ūkio subjektams, gavusiems lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu arba reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą schemas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2023-03-15 11:24:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|