„Santaka“ / Šyvio šokdinimą įtrauks į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-03-06 16:49

Dalinkitės:  


Į Paežerių dvaro teritoriją susirinko gausi persirengėlių kompanija.

Autoriaus nuotr.


Šyvio šokdinimą įtrauks į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Andrius GRYGELAITIS


Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centas-muziejus ir Gražiškių bendruomenė į Paežerių dvarą sukvietė visus, besidominčius mūsų krašto papročiais. Čia vyko popietė, skirta supažindinti visuomenę su unikalia tradicija – šyvio šokdinimu.


Vieninteliai Lietuvoje


Daugiau nei 100 žmonių susirinkę į Paežerių dvarą nekantriai lūkuriavo ir dairėsi, iš kurios pusės atšuoliuos taip laukiamas šyvis. Netrukus pasirodė keletas kareivių. Jų vadas susirinkusiųjų paklausė, ar šie yra pasirengę priimti gausią svečių delegaciją. Sulaukę teigiamo atsakymo išsirikiavę kariai ėmė traukti dainas. Pasigirdus muzikai atšuoliavo šyvis, atėjo daktaras, meška, velnias ir kiti personažai.

Kiekvienas iš jų puikiai atliko savo vaidmenis: čigonė siūlė sumaišyti kortas, tuo metu vyras ją plakė pančiu už tai, kad ši nemoka išprašyti pinigų, gandras įsikandęs snape lėlę nužiūrinėjo merginas, o meška vinių pilnomis letenomis kalbino vyrus su ja išbandyti jėgas.

Po teatralizuoto pasirodymo visi buvo pakviesti į dvaro ledainę, kurioje vyko šios unikalios tradicijos pristatymas. Gražiškiečiai – vieninteliai Lietuvoje iki šiol šokdina šyvį. Anksčiau tai darydavo ir kai kurių kitų vietovių žmonės.



Pranešė džiugią žinią


Visi norintieji paklausyti senųjų šyvio šokdintojų pasakojimų, susipažinti su šios tradicijos ištakomis sunkiai tilpo į dvaro ledainę.

Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka, etnomuzikologė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė bei Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado koordinatorė Loreta Sungailienė. Atvykusios viešnios turėjo gerų žinių. Oficialiai buvo paskelbta, kad Gražiškių bendruomenės puoselėjama šyvio šokdinimo tradicija jau netrukus oficialiai bus įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Nuo 2017 m. kuriamame sąvade šiuo metu yra įrašytos 48 vertybės. Praėjusiais metais sulaukėme 8 naujų paraiškų. 7 iš jų patvirtinome. Šyvio šokdinimą – taip pat! Jis atitiko visus keliamus kriterijus. Jau gegužės 15 d. Vilkaviškio rajono delegaciją pakviesime į Vilniaus rotušę, kurioje vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje ir bus įteiktas tai liudijantis oficialus pažymėjimas“, – susirinkusiuosius pradžiugino L. Sungailienė.

Ji pasakojo, kad į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukiami įvairūs ypatingi ir bendruomenėms įdomūs reiškiniai, papročiai, šventinės apeigos, atlikimo meno ar etnosporto tradicijos.


„Šiais laikais bendruomenėms labai trūksta smagių, skirtingas kartas sujungiančių tradicijų. Džiaugiuosi, kad šyvio šokdinimas išliko iki šių dienų“, – kalbėjo M. Valančiauskienė.

Jai antrino ir dr. D. Urbanavičienė, pastebėjusi, kad šyvio šokdinimas puikiai atskleidžia, kiek daug lietuvių tauta turi gabių aktorių ir dainininkų.


Pristatė šimtametę istoriją


Prisiminimais ir pasakojimais apie puoselėjamą tradiciją pasidalijo Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė, jos pavaduotoja Rūta Vasiliauskienė, bendruomenės pirmininkė Sigutė Žemaitienė. Jos prisipažino niekada nesusimąsčiusios, kad šyvio šokdinimas gali būti toks ypatingas ir kitiems įdomus reiškinys. Visgi taip negalvojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius. Būtent jo iniciatyva ir pradėtos šyvio šokdinimo įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą procedūros.

„Pastaruoju metu apie šyvio šokdinimą beveik nenustoju galvoti. Renku medžiagą apie tai, kaip ši tradicija buvo puoselėjama anksčiau, bendrauju su senaisiais šyvio šokdintojais, kaupiu istorines nuotraukas. Supratau, kad mūsų rajono žmonės vis dar per mažai žino apie šią tradiciją, todėl ir nusprendžiau visus sukviesti į tam skirtą popietę“, – pasakojo Andrius Milinkevičius.


Apie šyvio šokdinimą pasakojusi Rūta Vasiliauskienė teigė, kad tai – viena ryškiausių bendruomeninių žiemos švenčių. Ši šimtametė gražiškiečių gyvoji tradicija atsispindi net miestelio herbe. Pasak Gražiškių seniūnės pavaduotojos, įprastai šokdindama šyvį persirengėlių grupė lanko miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų sodybas linkėdama šeimininkams gerų metų. Pagrindinis veikėjas – šyvas, kitaip tariant, balkšvas, pilkas, žilas arklys. Vaikštynės dažniausiai tęsiasi nuo antros Kalėdų dienos iki Trijų Karalių.

Šyvio šokdinimas pirmą kartą paminėtas XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose. Anksčiau šį paprotį praktikavo daug pietvakarių Lietuvos kaimų, tačiau iki šių dienų jis išlikęs tik Gražiškiuose. Įprastai šyvio šokdinime dalyvauja 16–20 personažų.


Vykdavo atranka ir laidotuvės


Beveik keturis dešimtmečius šyvį šokdinęs Vitas Venclova pasakojo iki šiol su nostalgija atsimenantis tuos laikus, kai su bendraminčių kompanija keliaudavo po žmonių namus ir juos linksmindavo.

„Tada į šyvio šokdintojų grupę net vykdavo savotiška atranka. Pavyzdžiui, kareiviais galėdavo būti tik itin stiprų balsą turintys vyrai. Juk jiems reikėdavo dainuoti! Smagiausi prisiminimai išlikę iš šyvio laidotuvių. Baigę visus pasirodymus susirinkdavome į vakaronę. Jos metu pagal senus papročius turėdavome užkasti šyvį. Aišku, to niekas nedarydavo. Nunešdavome jį kur nors už ūkinio pastato ir palikdavome. Juk po metų mums jo vėl prireikdavo“, – šypsojosi V. Venclova.

R. Vasiliauskienė išreiškė viltį, kad ateityje šyvio šokdintojų vėl ims daugėti. Jau dabar yra keletas iš Vištyčio kilusių žmonių, kurie pasiryžę savo krašte atgaivinti šią tradiciją.

„Galbūt ateityje galėsime tarpusavyje konkuruoti, kurių šyvis gražiau šoka“, – svarstė R. Vasiliauskienė.

Nusprendę pretenduoti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą gražiškiečiai kaip tik ir įsipareigojo didinti šyvio šokdintojų gretas, dar plačiau skleisti žinią apie šią tradiciją, nuolat konsultuotis su etnologais, profesionaliais aktoriais bei muzikantais. A. Milinkevičius vylėsi, kad patekus į minėtą vertybių sąvadą bus galima pretenduoti į įvairių fondų paramą. Už ją būtų galima įgyvendinti daugybę sumanymų, pavyzdžiui, apie šyvio šokdinimą sukurti filmą.





Galerija: Šyvis_2023




Publikuota: 2023-03-06 16:49:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai