„Santaka“ / Pavyzdingą knygnešio Juozo Rimšos ūkį tarpukariu lankydavo ekskursijos / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Juozas Rimša (sėdi kairėje) su savo šeima 1922 metais.

Pavyzdingą knygnešio Juozo Rimšos ūkį tarpukariu lankydavo ekskursijos


Senasis Vilkaviškio krašto knygnešys, garsiojo skulptoriaus Petro Rimšos brolis Juozas 1935 m. minėjo savo jubiliejų. Laikraščių puslapiai mirgėjo nuo sveikinimų ir linkėjimų. Garsusis suvalkietis šventė 60-metį. Tarpukario spaudoje brolių Rimšų pavardė buvo linksniuojama gana dažnai.

Juozas Rimša gimė 1875 m. rugpjūčio 24 d. Margių kaime (dabar Naudžiai), tuometiniame Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Žmogus buvo itin plačiai žinomas visoje Suvalkijoje, pristatomas kaip knygnešys, visuomenės veikėjas ir pavyzdingas ūkininkas.

Anot senųjų šaltinių, J. Rimša „buvo anksti susipratęs lietuvis. Skaitė ir skleidė iš kitų knygnešių gautas lietuviškas knygas. Pats jas per sieną gabeno. Už lietuviškų knygų gabenimą gavo sėdėti aštuonis mėnesius kalėjime. Maža to, dar gavo du metus tremties. Sugrįžęs iš tremties gavo papildomai vėl penkis mėnesius kalėjimo.

Dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Vėliau – Lietuvių konferencijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai ištrėmė į Vokietiją. Juozas vadintas pavojinga vokiečių tautai asmenybe. O kiek dar buvo smulkių kratų ir tardymų.“



Nepaisant to, J. Rimša sugebėjo rūpintis savo ūkiu. Mažą iš tėvų paveldėtą turtą – 7 ha žemės – Juozas po Pirmojo pasaulinio karo padidino iki 15 ha. Visus laukus nudrenavo, tręšė dirbtinėmis trąšomis, apsėjo geriausiomis sėklomis.

Visos trobos ūkyje buvo naujos, kaip teigė tuometiniai šaltiniai, „pagal paskučiausią ūkio kultūros reikalavimą įtaisytos“. Buvo supirktos naujausios ūkio mašinos, laikoma apie 10 pieninių karvių, kurios ir vasaros metu buvo šeriamos tvarte. Lauke ganėsi 4 arkliai, tvarte kriuksėjo daugybė bekonų.

Buvo rašoma, kad „gyvenamoji troba įtaisyta miestelėniškai: skamba radijas, eina dienraščiai ir savaitraščiai. Trobos kambarį puošia spinta su knygomis. Kambaryje vandentiekis, kanalizacija, praustuvas su šaltu ir šiltu vandeniu. Šio pavyzdingo ūkio atvažiuoja pasižiūrėti ekskursijos.“

Iš savo ūkio J. Rimša sugebėjo su gerais kraičiais išleisti dvi seseris ir išlavinti brolius. Vienas jų – brolis Petras Rimša, garsus Lietuvos skulptorius.

„Ūkininkas Juozas gyvena pasiturinčiai, kultūringai ir be skolų. Krizė jam nebaisi. Linkime jam sveikam sulaukti dar gražesnio amžiaus“, – savo pasakojime apie knygnešį linkėjo vienas prieškario žurnalistas.



J. Rimša apie vargą gabenant uždraustą lietuvišką spaudą pasakodavo taip: „Su visu tuo susidūriau dar būdamas penkiolikmetis. Buvau baigęs tik pradžios mokyklą ir Pilviškiuose išmokau knygas įrišti. Į knygrišyklą atnešdavo ne tik maldaknygių, bet ir laikraštį „Varpas“. Tokius laikraščius vėliau atsiimdavo jau tie, kam reikėjo.

Knygrišykloje daug skaičiau. Norėjau būti mokytesnis. Vėliau pradėjau ir pats platinti. Buvau dar tik dvidešimties, kai žandarai padarė pirmąją kratą mano dirbtuvėje. Nieko nerado. Laikraščius ir kalendorius buvau anksčiau atidavęs mamai paslėpti. Tais pačiais metais sugalvojom pakeisti pakelės lenteles su lietuviškais kaimų pavadinimais. Brolis Petras nupiešė lietuviškas iškabas vietoj rusiškų Paežerių ir Gižų mokykloms.

Ne vieną sykį sėdėjau Kalvarijos kalėjime. Buvau ištremtas. Sykį vežiau iš vokiečių Eitkūnų miestelio per sieną lietuvišką spaudą. Vilkaviškio stoties perone netikėtai iškrito man iš užančio keli laikraščiai. Pagriebiau juos ir bėgu kiek kojos neša. Pamatė pasienio apsaugos kareivis mane – vytis. Prisivijo, žiūri, nešu tik laikraščius. Daviau tris rublius ir paleido.



Visa tai iš tolo pamatė rusų žandaras. Tuoj pribėgęs kirto man į žandą. Norėjo sumušti. Bet atbėgo kiti kareiviai ir neleido. Po to įvykio pakliuvau į kalėjimą ir sėdėjau vienutėje. Kalvarijos kalėjimas buvo prikimštas knygnešių.“

1940 m. Kauno karo muziejaus sodelyje buvo pastatyta knygnešių sienelė. Pirmoje granito plokštėje tarp sunkiausiai nukentėjusių knygnešių buvo iškalta ir Juozo Rimšos pavardė. 1950 m. knygnešių sienelė buvo sunaikinta.

Vokiečių okupacijos metu, per Antrąjį pasaulinį karą, broliai Rimšos savo namuose slapstė ir globojo žydų mergaitę. Prieš dešimtmetį abu buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.

J. Rimša mirė nugyvenęs devyniasdešimt penkerius metus – 1970-aisiais, palaidotas Paežerių kaimo (Pilviškių sen.) kapinėse.

Naudžių kaime išlikusi Rimšų tėviškė yra atvira lankytojams. Čia gyvena Rimšų giminės ainiai. Senojo pavyzdingo ūkio dvasia alsuoja išpuoselėtas kiemas ir žydintys gėlynai.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2023-02-22 10:24:40

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai