„Santaka“ / 1923-ieji: Klaipėdos krašto svarba tuometei Lietuvos valstybės raidai / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Jūra buvo ir tebėra produktyviausias prekybos kelias.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


1923-ieji: Klaipėdos krašto svarba tuometei Lietuvos valstybės raidai


Šiais metais minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 metų sukaktį. Ta proga bent trumpai įvertinkime šio įvykio reikšmę valstybės raidai.

Lietuva nuo seno literatūroje ir tautosakoje vaizduojama kaip žemdirbių tauta. Žemė, visais laikais turėjusi ne tik materialinę, bet ir sakralinę reikšmę, yra neatsiejama lietuvio tapatybės dalis. Jūra, savo ruožtu, nebuvo tokia artima. Tai didele dalimi nulėmė ne tik tautos prigimtis, bet ir istorinės aplinkybės.

Bent jau daliai skaitytojų greičiausiai kyla natūralus klausimas: kodėl ta jūra tokia svarbi ir kodėl valstybės taip sureikšmina jūrų uosto turėjimą?

Pirmas labai elementarus argumentas galėtų būti turtas. Šiandien iš 20 turtingiausių pasaulio valstybių net 17 turi priėjimą prie jūros. Jūra nuo seno buvo galingiausių valstybių kovos ir prekybos laukas. Tas, kas viešpataudavo jūrose, klestėdavo ir ant žemės. Nuo senovės romėnų užvaldytos Viduržemio jūros (Terra nostrum) iki XIX a. vandenynuose įsigalėjusios Didžiosios Britanijos. Jūra buvo ir tebėra produktyviausias prekybos kelias. Tokia nedidelė šalis kaip Nyderlandai praturtėjo turėdama didelį ir pažangų laivyną.



Jūra taip pat dažnu atveju yra išteklių šaltinis. Tokie atsinaujinantys resursai kaip jūros gėrybės yra ne mažiau svarbūs nei naftos, dujų ar kitų vertingų elementų sankaupos, atrandamos vandenynų dugne.

Mūsų laikmetyje susirūpinus atsinaujinančia elektros energija, jūra taip pat gali pasiūlyti milžinišką energijos potencialą, kurį žmonija dar tik pradeda įsisavinti.

Žinoma, yra ir susisiekimo aspektas. Tiesa, dėl technologijų pažangos laivai nebėra vienintelė tolimų kelionių transporto priemonė. Žmonės dabar dažniau renkasi lėktuvus, bet tai pasikeitė tik praeito amžiaus antroje pusėje.

Gynybiniu požiūriu jūra taip pat daugybei tautų yra gelbėjusi ne kartą.

Taigi aptarę jūros svarbą galime atidžiau pažiūrėti į konkretų Klaipėdos krašto problemos klausimą trečiajame XX a. dešimtmetyje ir to krašto reikšmę tuometei Lietuvos valstybei.

Savo laisvę ir valstybingumą atgavusi Lietuva buvo, kaip A. Mamontovas pasakytų, „maža agrarinė valstybė“. Ji neturėjo daug pramonės, o dėl savo geografinės padėties norėdama eksportuoti vietinę produkciją buvo priversta naudoti užsienio valstybių kelius ir uostus. Tai buvo ne tik brangu, bet ir ne visada patikima dėl besikeičiančios tarpvalstybinių santykių dinamikos. Ta dinamika, kaip parodė laikas, buvo linkusi tik blogėti, ir Vokietijoje įsigalėjus naciams, Rusijoje – bolševikams, o su Lenkija taip ir nenormalizavus santykių dėl Vilniaus krašto, Lietuva nuo visiškos izoliacijos buvo apsaugota turėdama Klaipėdos uostą. Tai buvo valstybės langas į pasaulį.



Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nors ir prisijungusi Klaipėdą, Lietuva nesugebėjo per tokį trumpą laiką visiškai integruoti šio krašto į valstybės gyvenimą. Dauguma klaipėdiečių tuo metu net nekalbėjo lietuviškai, o ir tie, kurie save laikė lietuviais, jautė didelių kultūrinių bei ekonominių skirtumų tarp savęs ir Didžiosios Lietuvos.

Norint suprasti miesto svarbą tuometei Lietuvos valstybei būtina atsižvelgti ir į jo ekonominį potencialą. Miestas išliko gana turtingas net ir po Pirmojo pasaulinio karo negandų. Taip apie Klaipėdos ekonomiką rašė 1921 m. „Frankfurten Zeitung“ laikraštyje išspausdintame straipsnyje vokiečių žurnalistas Walter Ukmus: , , Biudžetas sudarytas labai kruopščiai, todėl padidinus tarifus planuojama surinkti 41 milijoną įplaukų, tačiau faktiškai jau per pirmąjį metų ketvirtį yra surinkta 18 milijonų, įskaitant ir padidėjusias pajamas iš durpių, kai tuo tarpu išlaidos išlieka numatomuose rėmuose. Žinoma, sėkmė slypi ekonominiuose santykiuose, kurie yra reguliuojami tarptautinėmis sutartimis su Vokietija, nuo kurios Mėmelis priklausomas, taip pat su Lietuvos ir Lenkijos šalimis, iš kurių Mėmelio medienos pramonė gauna du trečdalius medžiagos savo medienos pramonei. Tai yra gyvybiškai svarbu Mėmelio ekonomikai, kadangi medienos pramonė atlieka svarbiausią vaidmenį. Kitos svarbios pramonės sritys, kurias reikėtų pažymėti, yra celiuliozės fabrikas, laivų statykla, vagonų gamykla, didelė penkių rūšių trąšų gamykla ir gintaro pramonė. Žinoma, negalima pamiršti ir agropramonės svarbos, vertingųjų jautienos ir arklių veisimo sektorių.“



Kaip matome, Klaipėda neapsiribojo vien tik pajamomis iš savo uosto. Pajamų šaltiniai buvo diversifikuoti ir darė miesto finansinę padėtį dar tvaresnę, o tuometį Mėmelį (Klaipėdą) – dar labiau geidžiamą prisijungti jį supusioms valstybėms.

Šiandien sudėtinga spėlioti, kaip būtų pakrypusi Lietuvos istorija, 1923 metais neįvykus Klaipėdos prisijungimui. Tačiau galime neabejoti, kad neturėdama šiauriausio neužšąlančio Baltijos jūros uosto Lietuva būtų neturtingesnė, labiau izoliuota, teritoriškai ir demografiškai mažesnė valstybė, kurios laisvė ir energetinė priklausomybė susidurtų su dar didesniais iššūkiais tiek tarpukariu, tiek ir šiandien.

Klaipėdos krašto prisijungimas, nors ir ne visai konvencinėmis priemonėmis, buvo ir tebėra vienas didžiausių XX a. Lietuvos geopolitinių laimėjimų.



Arūnas TALUTIS

Istorikas



Publikuota: 2023-02-17 11:53:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai