|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Danieliai savo išvaizda panašūs į stirnas, todėl atskirti, kuris tai gyvūnas, nėra paprasta.
Tomo BLIŪDŽIAUS nuotr.
Kuo toliau, tuo labiau riba tarp gyvenviečių ir laukinių gyvūnų buveinių mažėja. Laukuose, pakelėse stirnos bei danieliai matomi vis dažniau, o įsidrąsinę gyvūnai nesibaimina net sutiktų žmonių. Ypač dažni svečiai jie kaimyniniame Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.), kur nesibodi užsukti ir į gyventojų valdas.
Atėjo į kiemą
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Kudirkos Naumiesčio gyventoja. Moteris pasakojo, jog trečiadienio vakarą jos kieme šeimininkavo aštuoni danieliai. Naumiestietė gyvūnų gal būtų nė nepastebėjusi, jeigu ne susirūpinusios kaimynės telefono skambutis. Mat šios anūkė dirstelėjusi pro langą pamatė, kad gretimame kieme vaikštinėja „bembiai“.
„Esame matę lapių, kiškių, bet kad ateitų danieliai, taip nutiko pirmą kartą“, – stebėjosi miestelio gyventoja.
Pašnekovė spėjo, kad į kiemą elninių šeimos žinduolius priviliojo gilės, nuo rudens užsilikusios akmens skalda išpiltame kieme. Visgi moterį stebino tai, kad gyvūnai nebijojo kieme stovinčių automobilių, nesibaimino ir nuo judesio užsidegančios lempos šviesos blyksnių. Užklydėliai kiemą paliko tik pamatę žmogų. Gilėmis pasivaišinę nekviesti svečiai jokios žalos nepadarė.
Vis dėlto tiek mūsų laikraščio skaitytojai, tiek jos kaimynei pasirodė keista, kad būrys laukinių gyvūnų taip įsidrąsino. Juk šių metų žiema žolėdžiams palanki: pievos ir miškų augmenija nepaslėpti po storu sniego sluoksniu, todėl maisto neturėtų trūkti.
Abiejų moterų nuomone, šie gyvūnai greičiausiai priklauso danielius šalia miestelio kapinių auginančiai ūkininkų šeimai.
Pasirodo, šis naumiestiečių spėjimas ne iš piršto laužtas.
Prieš keletą metų ūkininkai iš savo aptvaro keletą danielių išties buvo paleidę į natūralią aplinką. Tada gyvūnai siautėjo ne tik jų šeimininkų kieme, bet ir miestelio kapinėse, žmonių soduose. Praėjusių metų pavasarį Šakių rajono laikraščio „Draugas“ korespondentę danielius laikanti ūkininkė patikino, kad žmonėms žala tuo metu buvo atlyginta, o gyvūnai, nors ir per didelius vargus, sugaudyti.
Greičiausiai dėl šios patirties, kai vos tik į Kudirkos Naumiestį, į Keturkaimį (Kybartų sen.) ar kitas gretimas vietoves užklysta danieliai, visi pirštu beda į ūkininkų šeimą.
Turbūt apsipažino
Susisiekus su Kudirkos Naumiesčio seniūnu Edvardu Belevičiumi paaiškėjo, jog greičiausiai į gyventojos kiemą užsuko visai ne danieliai, o būrelis stirnų. Seniūnas tvirtino, kad netoli miestelio kapinių apsistojusios stirnos jau kuris laikas neduoda ramybės ne tik vietos gyventojams. Jos pridaro žalos ir kapinėse.
„Jei kapus lankantys žmonės neuždarys vartelių, stirnos vėl ateis. Taip buvo ir praeitą, ir užpraeitą pavasarį, tikėtina, bus ir šį“, – kalbėjo seniūnas.
E. Belevičiui antrino ir Kudirkos Naumiesčio kapinių prižiūrėtojas Gracijus Diržinskas. Vyriškis sakė, kad ši teritorija yra aklinai aptverta dviejų metrų aukščio tvora, todėl vienintelis būdas, kaip stirnos gali į ją patekti, yra palikti praviri kapinių varteliai. Urbanizuotose teritorijose medžioklė yra draudžiama.
Pasak seniūno Edvardo Belevičiaus, devynių stirnų buveinė yra netoli kapinių. Jos šią vietą pamėgo dėl pačių žmonių veiksmų.
„Vienas gyventojas pasakojo, jog ant žemės pila maisto atliekas, pats sako, kad vėliau ta vieta nuolat būna iškuista. Nenuostabu, kad stirnos ateina pas jį ir į sodą. Kam tada dejuoti?“ – pokalbį su vietos gyventoju prisiminė seniūnijos vadovas.
Jis tvirtino, kad stirnos blaškosi po miestelyje esančią Meištų gatvę, buvo pastebėtos prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos. O kai buvo sniego, maisto ieškoti nuklysdavo ir toliau.
Nors stirnos – gražūs gyvūnai, žmonių valdose jos pridaro žalos, taip pat kelia pavojų automobilių vairuotojams. Seniūnas tai supranta, tačiau nežino, kaip šiuos nekviestus svečius iš miestelio išprašyti.
Šiuo klausimu nelabai gali pagelbėti ir medžiotojai, nes pagal Medžioklės įstatymą jie negali medžioti urbanizuotose teritorijose.
Būtina informuoti
Situacija Kudirkos Naumiestyje nenustebino Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Smagurausko. Aplinkosaugininkas sakė, jog ne laukiniai gyvūnai braunasi į kiemus, o žmonės sudaro tokias sąlygas, kad gyvūnai neturi kur pasidėti.
„Dar dvidešimt metų, ir laukinis gyvūnas neturės kitos išeities, kaip tik būti žmogaus kieme. Žmogus labai įsiskverbė į gamtą: vienur ūkininko laukas, kitur kiemas. Danieliai gal kiek mažiau baikštūs nei stirnos, todėl greičiau prisitaiko“, – svarstė aplinkosaugininkas.
Dėl to danielius itin pamėgo ūkininkai. Nors šių gyvūnų laikymas reglamentuotas, atskirti, ar svetimame kieme apsilankęs danielius yra pasprukęs iš aptvaro, ar atėjęs iš miško, nelabai įmanoma. Ūkininko laikoma danielių banda privalo būti užregistruota, o pačių gyvūnų žymėti, kaip tai daroma su naminiais ūkio gyvuliais, nėra privaloma.
Vis dėlto, pasak R. Smagurausko, jei danieliai pabėga iš aptvaro, apie tai būtina informuoti ne tik aplinkosaugininkus, bet ir policiją. Mėnesį laiko ūkininkas privalo bandyti juos sugauti. O jei to padaryti nepavyksta, tokie bėgliai laikomi laisvėje gyvenančiais ir valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais.
Savavališkai paleisti danielius į natūralią aplinką taip pat negalima. Norint tai padaryti privaloma pateikti pranešimą Aplinkos apsaugos departamentui ir gauti pritarimą. Prieš jį suteikdami arba prieš atmesdami prašymą aplinkosaugininkai įvertins, ar yra hibridizacijos, konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus. Specialistai taip pat įvertins, ar nebus sutrikdytas ekosistemų stabilumas, ar nekils grėsmės žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei.
Jei leidimo negavęs ūkininkas savivaliauja, jam taikomos nuobaudos.
Plečiantis gyvenvietėms, dirbamos žemės plotams tiek stirnų, tiek danielių arti žmonių pastebima vis dažniau. Atsargumo ypač reikia automobilių vairuotojams, juolab kai važiuoja per miškingą vietovę. Reikia pripažinti, jog ateityje pakantumo ir atidumo savyje turėsime rasti tik daugiau: juk ne laukiniai gyvūnai, o žmogus braunasi ne į savo teritoriją.
Kuo toliau, tuo labiau riba tarp gyvenviečių ir laukinių gyvūnų buveinių mažėja. Laukuose, pakelėse stirnos bei danieliai matomi vis dažniau, o įsidrąsinę gyvūnai nesibaimina net sutiktų žmonių. Ypač dažni svečiai jie kaimyniniame Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.), kur nesibodi užsukti ir į gyventojų valdas. |
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Kudirkos Naumiesčio gyventoja. Moteris pasakojo, jog trečiadienio vakarą jos kieme šeimininkavo aštuoni danieliai. Naumiestietė gyvūnų gal būtų nė nepastebėjusi, jeigu ne susirūpinusios kaimynės telefono skambutis. Mat šios anūkė dirstelėjusi pro langą pamatė, kad gretimame kieme vaikštinėja „bembiai“.
„Esame matę lapių, kiškių, bet kad ateitų danieliai, taip nutiko pirmą kartą“, – stebėjosi miestelio gyventoja.
Pašnekovė spėjo, kad į kiemą elninių šeimos žinduolius priviliojo gilės, nuo rudens užsilikusios akmens skalda išpiltame kieme. Visgi moterį stebino tai, kad gyvūnai nebijojo kieme stovinčių automobilių, nesibaimino ir nuo judesio užsidegančios lempos šviesos blyksnių. Užklydėliai kiemą paliko tik pamatę žmogų. Gilėmis pasivaišinę nekviesti svečiai jokios žalos nepadarė.
Vis dėlto tiek mūsų laikraščio skaitytojai, tiek jos kaimynei pasirodė keista, kad būrys laukinių gyvūnų taip įsidrąsino. Juk šių metų žiema žolėdžiams palanki: pievos ir miškų augmenija nepaslėpti po storu sniego sluoksniu, todėl maisto neturėtų trūkti.
Abiejų moterų nuomone, šie gyvūnai greičiausiai priklauso danielius šalia miestelio kapinių auginančiai ūkininkų šeimai.
Pasirodo, šis naumiestiečių spėjimas ne iš piršto laužtas.
Prieš keletą metų ūkininkai iš savo aptvaro keletą danielių išties buvo paleidę į natūralią aplinką. Tada gyvūnai siautėjo ne tik jų šeimininkų kieme, bet ir miestelio kapinėse, žmonių soduose. Praėjusių metų pavasarį Šakių rajono laikraščio „Draugas“ korespondentę danielius laikanti ūkininkė patikino, kad žmonėms žala tuo metu buvo atlyginta, o gyvūnai, nors ir per didelius vargus, sugaudyti.
Greičiausiai dėl šios patirties, kai vos tik į Kudirkos Naumiestį, į Keturkaimį (Kybartų sen.) ar kitas gretimas vietoves užklysta danieliai, visi pirštu beda į ūkininkų šeimą.
Susisiekus su Kudirkos Naumiesčio seniūnu Edvardu Belevičiumi paaiškėjo, jog greičiausiai į gyventojos kiemą užsuko visai ne danieliai, o būrelis stirnų. Seniūnas tvirtino, kad netoli miestelio kapinių apsistojusios stirnos jau kuris laikas neduoda ramybės ne tik vietos gyventojams. Jos pridaro žalos ir kapinėse.
„Jei kapus lankantys žmonės neuždarys vartelių, stirnos vėl ateis. Taip buvo ir praeitą, ir užpraeitą pavasarį, tikėtina, bus ir šį“, – kalbėjo seniūnas.
E. Belevičiui antrino ir Kudirkos Naumiesčio kapinių prižiūrėtojas Gracijus Diržinskas. Vyriškis sakė, kad ši teritorija yra aklinai aptverta dviejų metrų aukščio tvora, todėl vienintelis būdas, kaip stirnos gali į ją patekti, yra palikti praviri kapinių varteliai.
Urbanizuotose teritorijose medžioklė yra draudžiama.
Pasak seniūno Edvardo Belevičiaus, devynių stirnų buveinė yra netoli kapinių. Jos šią vietą pamėgo dėl pačių žmonių veiksmų.
„Vienas gyventojas pasakojo, jog ant žemės pila maisto atliekas, pats sako, kad vėliau ta vieta nuolat būna iškuista. Nenuostabu, kad stirnos ateina pas jį ir į sodą. Kam tada dejuoti?“ – pokalbį su vietos gyventoju prisiminė seniūnijos vadovas.
Jis tvirtino, kad stirnos blaškosi po miestelyje esančią Meištų gatvę, buvo pastebėtos prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos. O kai buvo sniego, maisto ieškoti nuklysdavo ir toliau.
Nors stirnos – gražūs gyvūnai, žmonių valdose jos pridaro žalos, taip pat kelia pavojų automobilių vairuotojams. Seniūnas tai supranta, tačiau nežino, kaip šiuos nekviestus svečius iš miestelio išprašyti.
Šiuo klausimu nelabai gali pagelbėti ir medžiotojai, nes pagal Medžioklės įstatymą jie negali medžioti urbanizuotose teritorijose.
Situacija Kudirkos Naumiestyje nenustebino Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Smagurausko. Aplinkosaugininkas sakė, jog ne laukiniai gyvūnai braunasi į kiemus, o žmonės sudaro tokias sąlygas, kad gyvūnai neturi kur pasidėti.
„Dar dvidešimt metų, ir laukinis gyvūnas neturės kitos išeities, kaip tik būti žmogaus kieme. Žmogus labai įsiskverbė į gamtą: vienur ūkininko laukas, kitur kiemas. Danieliai gal kiek mažiau baikštūs nei stirnos, todėl greičiau prisitaiko“, – svarstė aplinkosaugininkas.
Dėl to danielius itin pamėgo ūkininkai. Nors šių gyvūnų laikymas reglamentuotas, atskirti, ar svetimame kieme apsilankęs danielius yra pasprukęs iš aptvaro, ar atėjęs iš miško, nelabai įmanoma. Ūkininko laikoma danielių banda privalo būti užregistruota, o pačių gyvūnų žymėti, kaip tai daroma su naminiais ūkio gyvuliais, nėra privaloma.
Vis dėlto, pasak R. Smagurausko, jei danieliai pabėga iš aptvaro, apie tai būtina informuoti ne tik aplinkosaugininkus, bet ir policiją. Mėnesį laiko ūkininkas privalo bandyti juos sugauti. O jei to padaryti nepavyksta, tokie bėgliai laikomi laisvėje gyvenančiais ir valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais.
Savavališkai paleisti danielius į natūralią aplinką taip pat negalima. Norint tai padaryti privaloma pateikti pranešimą Aplinkos apsaugos departamentui ir gauti pritarimą. Prieš jį suteikdami arba prieš atmesdami prašymą aplinkosaugininkai įvertins, ar yra hibridizacijos, konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus. Specialistai taip pat įvertins, ar nebus sutrikdytas ekosistemų stabilumas, ar nekils grėsmės žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei.
Jei leidimo negavęs ūkininkas savivaliauja, jam taikomos nuobaudos.
Plečiantis gyvenvietėms, dirbamos žemės plotams tiek stirnų, tiek danielių arti žmonių pastebima vis dažniau. Atsargumo ypač reikia automobilių vairuotojams, juolab kai važiuoja per miškingą vietovę. Reikia pripažinti, jog ateityje pakantumo ir atidumo savyje turėsime rasti tik daugiau: juk ne laukiniai gyvūnai, o žmogus braunasi ne į savo teritoriją.
Publikuota: 2023-02-15 09:39:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|