|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-01-19 16:38
|
|
|
Bendruomenės pirmininkė Sigutė Žemaitienė (dešinėje) ir seniūnė Ramutė Didvalienė sakė, kad Gražiškiuose – dar daug nenuveiktų darbų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenė neseniai paminėjo 20 metų sukaktį. Ši organizacija unikali tuo, kad ją įkūrė ne vienas, kaip dažniausiai būna, o visi seniūnijoje esantys kaimai. Be to, tai – vienintelė bendruomenė Lietuvoje, vis dar šokdinanti šyvį.
Didelė jėga
Žmonių pilna bendruomenės namų salė, pagarba ir padėkos labiausiai prie organizacijos gyvavimo prisidėjusiems asmenims, valdžios atstovų sveikinimai, folkloro ansamblio „Gražupis“ ir atlikėjos, besivadinančios Tikrąja išdykėle, pasirodymai. Taip praėjo neseniai surengta Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenės 20-mečio šventė. Kartu buvo paminėtas ir „Gražupio“ kolektyvo 35-erių metų gimtadienis.
Šio tūkstantmečio pradžioje kaimų bendruomenės visoje Lietuvoje ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Seniūnijoms skiriamų pinigų nepakako, o kaimiškosiose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo pakankamai daug šaunių idėjų ir sumanymų, kaip pagražinti savo aplinkas, susiburti į bendras veiklas. Kasmet tam vis daugiau lėšų skyrė įvairūs Europos Sąjungos fondai, šalies ministerijos, vietos savivaldybės. Kurti savo seniūnijos bendruomenę gražiškiečius paragino Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė.
„Tuo metu labiausiai norėjome sutvarkyti Gražiškių centre stovintį apleistą pastatą, kuriame kadaise buvo įsikūrę kultūros namai. Įsteigę bendruomenę gavome tam lėšų ir maždaug po metų darbai buvo baigti. Tai tapo tarsi simboliu, kad bendruomenė – didelė jėga. Vėliau prasidėjo kitos mūsų veiklos“, – prisiminė Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė.
Šiuo metu bendruomenė vienija 75 narius. Didžioji dalis iš jų – vyresnio amžiaus. Pastaruosius penkerius metus bendruomenei vadovauja Sigutė Žemaitienė. Ji – ketvirtoji organizacijos pirmininkė. Ilgiausiai šiai bendruomenei vadovavo Alesė Jankauskienė, vėliau šito visuomeninio darbo ėmėsi Reda Stanevičienė bei Irma Kalvaitytė-Lišauskienė.
Kasmetiniai akcentai
S. Žemaitienė pasakojo, kad vadovauti bendruomenei ją paragino seniūnė. Gražiškiuose gimusi, augusi ir šiuo metu čia gyvenanti moteris įkalbinėjama ilgai nesipriešino. Kultūrinės veiklos vadybininke dirbančiai Sigutei niekada nebuvo svetimas nuolatinis bendravimas su žmonėmis, ji ir taip puikiai pažinojo didžiąją dalį vietinių gyventojų. Moteris prisipažino, jog tapusi bendruomenės pirmininke iš pradžių sulaukdavo replikų, kad yra per jauna šioms pareigoms. Visgi greitai pastabos baigėsi.
Šiandien bendruomenė yra pakankamai aktyvi ir matoma. Jos nariai švenčia visas valstybines ir kitas šventes, stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose. Kaip sakė S. Žemaitienė, didžiausia paspirtis – aktyvūs žmonės. Ji išskyrė Birutę ir Rymantą Ramanauskus, Romą ir Renaldą Mačiauskus, Medastą ir Ireną Mačiulius, Ritą Vasiliauskienę, Ritą Snapkauskienę, Adomą Blažaitį bei keletą kitų.
Gražiškiai visame rajone garsėja šv. Vincento atlaidais ir jų dieną vykstančiomis vasaros šventėmis. Kaip pasakojo seniūnė R. Didvalienė, kaskart stengiamasi visą programą „lipdyti“ apie kokį nors tais metais nutikusį įvykį, įgyvendintą projektą.
„Nenorime, jog per mūsų šventes karaliautų vien dainos ir šokiai, todėl kasmet nuveikę ką nors prasmingo vėliau tai pristatome renginiuose. Tarp svarbiausių padarytų darbų būtų galima išskirti 2009 m. Gražiškių gimnazijos skverelyje iškilusią angelo skulptūrą, 2012 m. pastatytą paminklinį akmenį rezistencijos kovų dalyviui Antanui Ambrulevičiui, 2015 m. pagamintas paminklines lentas 1918–1920 m. iš Gražiškių valsčiaus kilusiems krašto gynėjams savanoriams, 2018 m. pakeistus bažnyčios langus. O kur dar prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Gražiškiuose 2010 m., apleistų teritorijų sutvarkymas ir kiti darbai bei įvykiai?! Įvairių svajonių bei norų turime dar labai daug, tad juos po truputį ir bandome įgyvendinti“, – pasakojo R. Didvalienė.
Perskaitė „Santakoje“
Gražiškiuose ir aplinkiniuose kaimuose vykdomos veiklos neatsiejamos ne tik nuo bendruomenės, bet ir nuo seniūnijos, bažnyčios bei mokyklos. Seniūnė juokavo, kad jų atstovai taip glaudžiai susiję vieni su kitais, kad neturi teisės susipykti. Bet pykčių čia niekada ir nebūna. Visi žengia koja kojon ir siekia, kad seniūnija dar labiau gražėtų.
Šiuo metu puoselėjami keturi didžiausi troškimai: pakeisti bendruomenės namų stogą, sutvarkyti Gražiškių stadioną, miestelio sceną bei Vygreliuose esantį seniūnijai priklausantį 75 arų sklypą. Nemažai svajonių padeda įgyvendinti ir vietiniai žmonės. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką į Gražiškius persikėlęs gyventi Algirdas Karpavičius sumokėjo už naujus miestelio bažnyčios langus. Įdomu tai, kad žinutę apie renkamą paramą jis perskaitė „Santakos“ laikraštyje.
„Labai norėjome pakeisti bažnyčios langus, kuriems buvo daugiau nei 130 metų, todėl parengėme projektą. Finansavimą gavome tik dviem langams, o pakeisti reikėjo net keturiolika. Visi jie – labai brangūs. Nežinodami, ko griebtis, visais įmanomais būdais ėmėme skleisti žinią, kad ieškome prisidėti galinčių asmenų. Apie tai paskelbėme ir „Santakoje“. A. Karpavičius kaip tik neseniai buvo iš žmonos paveldėjęs nemažą sumą pinigų. Kartą pas jį į svečius užsuko dukterėčia ir atnešė į „Santaką“ įvynioto šilto maisto. Tame laikraščio numeryje buvo ir mūsų žinutė, kad ieškome rėmėjų. Perskaitęs ją vyras nusprendė paveldėtus pinigus paaukoti bažnyčiai“, – pasakojo R. Didvalienė.
Už šį poelgį A. Karpavičiui buvo suteiktas Gražiškių garbės piliečio vardas. Be Algirdo, tokio pripažinimo yra sulaukę dar penki asmenys: Albinas Petrulis, Juozas Lukoševičius, Ona Savukaitienė, Alesė Jankauskienė bei Aldona Krapavickienė.
Nuo neatmenamų laikų
Dar viena iš didesnių Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenės dabartinių svajonių – suburti nuolatinę šyvio šokdintojų komandą. Šyvio šokdinimu vadinama tarp Kalėdų ir Trijų Karalių rengiama eisena, kai įvairūs persirengėliai lanko gyventojų sodybas ir atlieka personažams būdingus vaidmenis: šyvo arklio, gandro, meškos, kareivio, muzikanto, daktaro, šlavėjo ir kt. Dažniausiai vienu metu keliauja 16–20 persirengėlių komanda. Nuo seno buvo tikima, kad jei į kiemą užsuka šyvio šokdintojai, tie metai sodybos šeimininkams bus itin geri.
„Gražiškiuose šyvis šokdinamas nuo neatmenamų laikų. Anksčiau miestelyje būdavo net kelios šokdintojų komandos, kurios varžydavosi viena su kita. Šiuo metu esame vieninteliai Lietuvoje, vis dar šokdinantys šyvį. Kažkada ši tradicija buvo gyva ir Vištyčio krašte, tačiau dabar ji likusi tik pas mus“, – pasakojo S. Žemaitienė.
Šiais metais gražiškiečiai šyvio dar nešokdino. Jie taip nusprendė žinodami, kad Lietuvos etninės kultūros globos tarybos siūlymu 2023-iuosius Seimas yra paskelbęs Žirgo metais. Ta proga jau artimiausiomis savaitėmis šyvio šokdinimas turėtų būti oficialiai įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
„Kai sulauksime oficialaus patvirtinimo, vasario pabaigoje arba kovo pradžioje Paežerių dvare planuojame surengti konferenciją-vakaronę, kurioje visuomenei pristatysime šią gražią savo tradiciją“, – sakė seniūnė R. Didvalienė.
Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenė neseniai paminėjo 20 metų sukaktį. Ši organizacija unikali tuo, kad ją įkūrė ne vienas, kaip dažniausiai būna, o visi seniūnijoje esantys kaimai. Be to, tai – vienintelė bendruomenė Lietuvoje, vis dar šokdinanti šyvį. |
Didelė jėga
Žmonių pilna bendruomenės namų salė, pagarba ir padėkos labiausiai prie organizacijos gyvavimo prisidėjusiems asmenims, valdžios atstovų sveikinimai, folkloro ansamblio „Gražupis“ ir atlikėjos, besivadinančios Tikrąja išdykėle, pasirodymai. Taip praėjo neseniai surengta Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenės 20-mečio šventė. Kartu buvo paminėtas ir „Gražupio“ kolektyvo 35-erių metų gimtadienis.
Šio tūkstantmečio pradžioje kaimų bendruomenės visoje Lietuvoje ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Seniūnijoms skiriamų pinigų nepakako, o kaimiškosiose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo pakankamai daug šaunių idėjų ir sumanymų, kaip pagražinti savo aplinkas, susiburti į bendras veiklas. Kasmet tam vis daugiau lėšų skyrė įvairūs Europos Sąjungos fondai, šalies ministerijos, vietos savivaldybės. Kurti savo seniūnijos bendruomenę gražiškiečius paragino Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė.
„Tuo metu labiausiai norėjome sutvarkyti Gražiškių centre stovintį apleistą pastatą, kuriame kadaise buvo įsikūrę kultūros namai. Įsteigę bendruomenę gavome tam lėšų ir maždaug po metų darbai buvo baigti. Tai tapo tarsi simboliu, kad bendruomenė – didelė jėga. Vėliau prasidėjo kitos mūsų veiklos“, – prisiminė Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė.
Šiuo metu bendruomenė vienija 75 narius. Didžioji dalis iš jų – vyresnio amžiaus. Pastaruosius penkerius metus bendruomenei vadovauja Sigutė Žemaitienė. Ji – ketvirtoji organizacijos pirmininkė. Ilgiausiai šiai bendruomenei vadovavo Alesė Jankauskienė, vėliau šito visuomeninio darbo ėmėsi Reda Stanevičienė bei Irma Kalvaitytė-Lišauskienė.
Kasmetiniai akcentai
S. Žemaitienė pasakojo, kad vadovauti bendruomenei ją paragino seniūnė. Gražiškiuose gimusi, augusi ir šiuo metu čia gyvenanti moteris įkalbinėjama ilgai nesipriešino. Kultūrinės veiklos vadybininke dirbančiai Sigutei niekada nebuvo svetimas nuolatinis bendravimas su žmonėmis, ji ir taip puikiai pažinojo didžiąją dalį vietinių gyventojų. Moteris prisipažino, jog tapusi bendruomenės pirmininke iš pradžių sulaukdavo replikų, kad yra per jauna šioms pareigoms. Visgi greitai pastabos baigėsi.
Šiandien bendruomenė yra pakankamai aktyvi ir matoma. Jos nariai švenčia visas valstybines ir kitas šventes, stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose. Kaip sakė S. Žemaitienė, didžiausia paspirtis – aktyvūs žmonės. Ji išskyrė Birutę ir Rymantą Ramanauskus, Romą ir Renaldą Mačiauskus, Medastą ir Ireną Mačiulius, Ritą Vasiliauskienę, Ritą Snapkauskienę, Adomą Blažaitį bei keletą kitų.
Gražiškiai visame rajone garsėja šv. Vincento atlaidais ir jų dieną vykstančiomis vasaros šventėmis. Kaip pasakojo seniūnė R. Didvalienė, kaskart stengiamasi visą programą „lipdyti“ apie kokį nors tais metais nutikusį įvykį, įgyvendintą projektą.
„Nenorime, jog per mūsų šventes karaliautų vien dainos ir šokiai, todėl kasmet nuveikę ką nors prasmingo vėliau tai pristatome renginiuose. Tarp svarbiausių padarytų darbų būtų galima išskirti 2009 m. Gražiškių gimnazijos skverelyje iškilusią angelo skulptūrą, 2012 m. pastatytą paminklinį akmenį rezistencijos kovų dalyviui Antanui Ambrulevičiui, 2015 m. pagamintas paminklines lentas 1918–1920 m. iš Gražiškių valsčiaus kilusiems krašto gynėjams savanoriams, 2018 m. pakeistus bažnyčios langus. O kur dar prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Gražiškiuose 2010 m., apleistų teritorijų sutvarkymas ir kiti darbai bei įvykiai?! Įvairių svajonių bei norų turime dar labai daug, tad juos po truputį ir bandome įgyvendinti“, – pasakojo R. Didvalienė.
Perskaitė „Santakoje“
Gražiškiuose ir aplinkiniuose kaimuose vykdomos veiklos neatsiejamos ne tik nuo bendruomenės, bet ir nuo seniūnijos, bažnyčios bei mokyklos. Seniūnė juokavo, kad jų atstovai taip glaudžiai susiję vieni su kitais, kad neturi teisės susipykti. Bet pykčių čia niekada ir nebūna. Visi žengia koja kojon ir siekia, kad seniūnija dar labiau gražėtų.
Šiuo metu puoselėjami keturi didžiausi troškimai: pakeisti bendruomenės namų stogą, sutvarkyti Gražiškių stadioną, miestelio sceną bei Vygreliuose esantį seniūnijai priklausantį 75 arų sklypą. Nemažai svajonių padeda įgyvendinti ir vietiniai žmonės. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką į Gražiškius persikėlęs gyventi Algirdas Karpavičius sumokėjo už naujus miestelio bažnyčios langus. Įdomu tai, kad žinutę apie renkamą paramą jis perskaitė „Santakos“ laikraštyje.
„Labai norėjome pakeisti bažnyčios langus, kuriems buvo daugiau nei 130 metų, todėl parengėme projektą. Finansavimą gavome tik dviem langams, o pakeisti reikėjo net keturiolika. Visi jie – labai brangūs. Nežinodami, ko griebtis, visais įmanomais būdais ėmėme skleisti žinią, kad ieškome prisidėti galinčių asmenų. Apie tai paskelbėme ir „Santakoje“. A. Karpavičius kaip tik neseniai buvo iš žmonos paveldėjęs nemažą sumą pinigų. Kartą pas jį į svečius užsuko dukterėčia ir atnešė į „Santaką“ įvynioto šilto maisto. Tame laikraščio numeryje buvo ir mūsų žinutė, kad ieškome rėmėjų. Perskaitęs ją vyras nusprendė paveldėtus pinigus paaukoti bažnyčiai“, – pasakojo R. Didvalienė.
Už šį poelgį A. Karpavičiui buvo suteiktas Gražiškių garbės piliečio vardas. Be Algirdo, tokio pripažinimo yra sulaukę dar penki asmenys: Albinas Petrulis, Juozas Lukoševičius, Ona Savukaitienė, Alesė Jankauskienė bei Aldona Krapavickienė.
Nuo neatmenamų laikų
Dar viena iš didesnių Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenės dabartinių svajonių – suburti nuolatinę šyvio šokdintojų komandą. Šyvio šokdinimu vadinama tarp Kalėdų ir Trijų Karalių rengiama eisena, kai įvairūs persirengėliai lanko gyventojų sodybas ir atlieka personažams būdingus vaidmenis: šyvo arklio, gandro, meškos, kareivio, muzikanto, daktaro, šlavėjo ir kt. Dažniausiai vienu metu keliauja 16–20 persirengėlių komanda. Nuo seno buvo tikima, kad jei į kiemą užsuka šyvio šokdintojai, tie metai sodybos šeimininkams bus itin geri.
„Gražiškiuose šyvis šokdinamas nuo neatmenamų laikų. Anksčiau miestelyje būdavo net kelios šokdintojų komandos, kurios varžydavosi viena su kita. Šiuo metu esame vieninteliai Lietuvoje, vis dar šokdinantys šyvį. Kažkada ši tradicija buvo gyva ir Vištyčio krašte, tačiau dabar ji likusi tik pas mus“, – pasakojo S. Žemaitienė.
Šiais metais gražiškiečiai šyvio dar nešokdino. Jie taip nusprendė žinodami, kad Lietuvos etninės kultūros globos tarybos siūlymu 2023-iuosius Seimas yra paskelbęs Žirgo metais. Ta proga jau artimiausiomis savaitėmis šyvio šokdinimas turėtų būti oficialiai įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
„Kai sulauksime oficialaus patvirtinimo, vasario pabaigoje arba kovo pradžioje Paežerių dvare planuojame surengti konferenciją-vakaronę, kurioje visuomenei pristatysime šią gražią savo tradiciją“, – sakė seniūnė R. Didvalienė.
Galerija: Šyvis_2023
Publikuota: 2023-01-19 16:38:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|