„Santaka“ / Aplinkos ministras: „Praleidome progą dalykiškai pasikalbėti“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-01-16 16:18

Dalinkitės:  


Nors aplinkos ministrui Simonui Gentvilui buvo įteiktas kepalas duonos su druska, bet viešnagė Vištytyje nebuvo šilta ir svetinga.

Autorės nuotr.


Aplinkos ministras: „Praleidome progą dalykiškai pasikalbėti“

Eglė MIČIULIENĖ


Sausio 12 d. vakare per centrinę Vištyčio miestelio gatvę vienas paskui kitą išrikiavę traktorius gyventojai išreiškė protestą prieš planus įkurti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinį parką.


Atvyko apie 400 žmonių


Jei visos ministrų darbo dienos būtų tokios, koks buvo praėjęs ketvirtadienis aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, norinčiųjų užimti šį postą gerokai sumažėtų.

Į Vištytį atvykęs Aplinkos ministerijos vadovas išvydo tokį būrį gyventojų, kokio į šio miestelio bendruomenės namus nebuvo pritraukę jokie koncertai ir renginiai. Susitikti su aplinkos ministru ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais suvažiavo apie 400 žmonių.

Išrikiuoti traktoriai ir plakatai su šūkiais rodė susirinkusiųjų griežtą nusiteikimą neleisti įkurti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko, apie kurį kalbėtis su žmonėmis ir atvyko S. Gentvilas.

„Kai esi normalus, blaivus žmogus ir pamatai tiek gyventojų, kiek turbūt per miesto šventę nesusirenka, supranti, kad kažkas juos yra labai išgąsdinęs. Bet, kaip ir sakėme, atvyksime, diskutuosime ir nieko nedarysime skubiai“, – kalbą su šypsena mėgino pradėti S. Gentvilas. Tačiau ministro žodžiai priimti tiesmukai ir palydėti replika: gyventojai jokios baimės nejaučia ir drąsiai nusiteikę į savą kraštą nacionalinio parko institucijos neįsileisti.




Telšiškiai pasiprašė patys


S. Gentvilas kalbėjo, kad Suvalkijos (Sūduvos) regionas – unikalus, deja, vienintelis neturi nacionalinio parko, dėl to šią spragą reikėtų užtaisyti. Ministras stengėsi paneigti žmonių nuomonę, kad valstybė iš jų nori atimti, apriboti, neleisti.

„Valstybė nieko nekeis be gyventojų informavimo ir sutikimo, be suderinimo su Savivaldybe. Kaip dirbote žemę, taip dirbsite, kaip turėjote nuosavybę, taip ir turėsite. Vyriausybė yra davusi leidimą steigti nacionalinį parką, bet šis teisinis procesas, kuris užtruktų apie pusantrų metų, dar nepradėtas, kol neįvyko diskusija su gyventojais“, – teigė S. Gentvilas.

Anot jo, daugiau pokyčių pajustų Šakių rajono savivaldybės gyventojai, kur saugomų teritorijų yra mažiau, tuo tarpu Vištyčio krašte, kur planuojamo nacionalinio parko ploto 60 proc. jau dabar yra saugomos teritorijos, „beveik niekas nesikeis“.

Ministras priminė, kad mūsų Savivaldybėje per metus lankosi jau trečią kartą, o žinant, kad Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tai – ne taip ir mažai.

„Tai rodo, kad nebėgame nuo klausimų, esame čia tam, kad diskutuotume. Tačiau Vištytyje mes matome išskirtinai griežtą regioninio parko administracijos požiūrį į gyventojus – už tai turime atsiprašyti iš anksto. Bet visiems kartu reikia rasti dialogą. Vakar pas mane buvo Telšių meras Kęstutis Gusarovas, kuris pats atėjo su idėja plėsti Germano draustinį ir steigti jų krašte regioninį parką. Ten valdžia susitarė su ūkininkais, miškų savininkais, gyventojais, nubalsavo Savivaldybės taryboje ir net siūlo prisidėti Savivaldybės pinigais. Ir tai – žemaičiai, kurie taip pat gina savo nuosavybę“, – pasakojo S. Gentvilas.




Apie galimas naudas – keliais žodžiais


Naujojo nacionalinio parko viziją, idėją, pagrindinius faktus pristatė naujos Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Agnė Jasinavičiūtė.

Anot jos, saugomų teritorijų, kurių Lietuvoje yra apie 18 proc., tikslai – išsaugoti jautriausias gamtines, kultūrines teritorijas ir jose esančias vertybes nuo žalingo intensyvaus vartojimo. Tuo pat metu yra tikslai pritaikyti tas teritorijas žmonėms, sudaryti sąlygas tradiciniam ūkininkavimui.

Kad saugomų teritorijų plotas didėtų, siekia ne tik Lietuva, bet ir ES, ir visas pasaulis. Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas prisidėtų prie bendro nacionalinių Lietuvos parkų ploto 0,4 proc. Jis būtų steigiamas kitaip nei ankstesni – 6 salų principu, atrenkant vertingiausias teritorijas ir organizuojant susitikimus su gyventojais bei analizuojant jų pasiūlymus.

A. Jasinavičiūtė bendrais bruožais aptarė galimas naudas: bendrus VSTT ir bendruomenės projektus, investicijų pritraukimą iš ES ir valstybės biudžeto, galimybes gauti kompensacijas už ūkininkavimo apribojimą bei kitas veiklas.

„Miškuose numatomas vienintelis apribojimas – draudžiami plynieji kirtimai. O statybose tam tikri reglamentai taikomi visur, tik saugomose teritorijose dar galioja papildomas specialusis planavimo dokumentas. Tačiau ir šiose teritorijose yra leidžiamos naujos statybos, pastatų rekonstrukcija, tik tai turi atitikti planavimo dokumentus. Kadangi šis parkas kuriamas naujai, yra gautas pasiūlymas iš Lietuvos architektų rūmų padėti sukurti aiškesnius reglamentavimus dėl statybų“, – kalbėjo VSTT vadovė.




Prisikaupė skaudulių


Vis dėlto buvo akivaizdu, kad žmonės jokių paaiškinimų klausyti nenorėjo, nes jau yra praradę pasitikėjimą valdžios atstovais ir nebetiki jų pažadais. Vienas po kito kalbėti stoję vietiniai gyventojai dėstė priežastis ir žėrė priekaištus, kad jiems gyvenimas nuo įvairių apribojimų apkartęs jau 30 metų gyvuojančiame regioniniame parke, tad įsteigus aukštesnio lygio instanciją – nacionalinį parką – draudimų tik padaugėtų.

„Nieko žmogus negali daryti. Jaunimas bakūžėlę nusiperka, nori tvarkytis, statyti įdomesnį, modernesnį namą, bet jam neleidžiama. 7 jaunos šeimos belikusios, nes niekas nenori čia grįžti. Aš bandau čia kurtis, gyventi – neįmanoma!“ – piktinosi jaunasis ūkininkas Petras Paužas.

Jam antrino kitas jaunas vištytiškis Aidas Tupčiauskas: „Turiu miško, bet neseniai sužinojau, kad jis įtrauktas į priemonę „Natūra 2000“, nors manęs apie tai niekas neinformavo. Negalėdamas vykdyti veiklos paprašiau kompensacijos, bet parkas nedavė jai leidimo. Malkauti negalime, elnynų įkurti negalime. Tai – akivaizdus žemės nusavinimas!“

Žmonės skundėsi ir dėl draudimų ganyti gyvulius, kai pievoje rasta kažkokia „raudona žolė“, ir dėl tų pačių išmokų, kurios yra juokingai mažos, ir dėl statybos apribojimų.

Buvęs miestelio mokytojas Algirdas Merkevičius pasakojo apie tai, kaip kažkada bandė kalbėtis su Vištyčio regioninio parko direkcija dėl ežero taršos. „Kai kreipiausi, man buvo pasakyta – tai ne mūsų reikalas! Tai ar reikia mums tokio regioninio parko? Kaip mokytojas pasakysiu: jei dabar steigtume nacionalinį parką, tai tas pats, kas mokinį, nebaigusį pirmos klasės, perkeltume į antrą klasę. Gal pirmiau išmokime gyventi ir dirbti esamomis sąlygomis. Mes nesame prieš aplinkosaugą, mes norime švaraus ežero ir gražios gamtos. Aš asmeniškai būčiau už parką, jie steigiami visame pasaulyje. Bet tokio, kokį turime – tikrai nereikia“, – kalbėjo mokytojas.

Daug skaudžių priekaištų išdėstė ir kiti.

„Sakote, saugote teritoriją, mokate kompensacijas, skiriate lėšų. Kalvarijoje jau dabar 60 proc. yra saugomų teritorijų. Tai kodėl ši savivaldybė viena skurdžiausių Lietuvoje?“ – klausė viena Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventoja.


Lygino su Lenkija


Vištyčio gydytojas Vilius Kočiubaitis nuveikė tikrai didelį darbą rinkdamas bei sistemindamas medžiagą apie Vištytį nuo seniausių laikų, kaupdamas istorines nuotraukas, senus žemėlapius, žmonių liudijimus bei viso to pagrindu leisdamas įspūdingos apimties monografiją „Vištytis“. Susitikimui su ministru šio krašto patriotas taip pat rengėsi atsakingai: susirinkusiesiems jis parodė beveik pustrečio šimto skaidrių, kuriose užfiksavo savo mylimo miestelio skaudulius (džipais neįveikiamus dviračių takus, prakiurusias stogines, pajuodusius suoliukus ir kt.), nuotraukose lygino apmirusį Vištytį su sėkmingai gyvuojančiu lenkų Vižainiu. Daktaras negailėjo kritikos regioninio parko veiklai – jo teigimu, ši institucija nieko nedaro, tik draudžia.



Gaila, kad susitikime nedalyvavo niekas iš Vištyčio regioninio parko grupės: greičiausiai žmonės būtų turėję argumentuotų atsakymų į jų institucijai adresuotus klausimus.

Išsakytas ir skaudus priekaištas dėl privačiomis lėšomis Vištytyje planuojamų statyti senelių namų, kurių iniciatoriai jau trejus metus laukia tos dienos, kai pagaliau visi dokumentai atitiks griežčiausius reikalavimus ir bus galima pradėti įgyvendinti puikų projektą.


Liejosi kritika


V. Kočiubaičio istorinėmis žiniomis apie Vištytį belieka žavėtis. Vis dėlto šių dienų realijose vietomis paklysta. Gydytojas tvirtino, kad garsusis Kanapkio malūnas išliko mecenato Donato Kazlausko dėka. Tačiau malūno išlikimo klausimas išjudintas kaip tik regioninio parko iniciatyva, o vėliau, rėmėjui D. Kazlauskui (ačiū jam!) perpirkus malūną iš privataus asmens ir perdavus Savivaldybei, kultūros paveldo statinys suremontuotas už VSTT skirtas lėšas.

Susitikime labai aštriai pasisakyta prieš Vištytyje planuojamą pelkių taką ir apžvalgos kalvą, suprojektuotą jaunų žmonių, esą – projektai niekam tikę. Tačiau tai niekaip nesusiję su VSTT lėšomis. Šiuos projektus ketinama įgyvendinti už lėšas, kurias Savivaldybės administracija kasmet skiria rajono bendruomenių iniciatyvoms skatinti organizuodama specialų konkursą. Jame gali dalyvauti visi norintieji, o už siūlomas idėjas balsuoja viso rajono gyventojai. Tad naudingiau būtų ne kritikuoti, o patarti jauniems žmonėms, arba, dar geriau – patiems sumanyti gražią idėją, dalyvauti konkurse ir laimėjus padaryti savo krašte tokį objektą, kuris atitiktų visų lūkesčius.



O nuo to, kad mušimės į krūtinę įrodinėdami, kuriam Vištytis yra brangesnis, niekas nepasikeis. Kai žmonių – tiek mažai, užuot skirsčius juos į savus ir svetimus būtų produktyviau visiems kartu suremti pečius, kad miestelis atsigautų, ir džiaugtis, jei tik kažkas imasi iniciatyvos. V. Kočiubaitis pats pripažino anksčiau aštriai kritikavęs paežerės promenados statybas – dabar šis takas pasiteisino 100 proc.: ne tik pagražėjo pakrantės vaizdas, bet ir rengiami puikūs muzikos vakarai.


Konstitucija – įvairialypė


Įdėmiai išklausęs visus pasisakiusiuosius ministras reziumavo, kad daug išsakytų reikalų galėjo išspręsti savivalda: Savivaldybė, seniūnija, tačiau nesipurtė ir ministerijos atsakomybės.

„Buvo karštas, nepatogus, bet reikalingas pokalbis. Kaip betraktuosi, buvo 2,5 valandos nepasitikėjimo reiškimo mūsų regioniniu parku ir jo darbu. Santykis nesusi-klostė, buvom per griežti, o gal ne per daug kūrybingi. Regioninis parkas nesugebėjo tapti bendruomenės nariu, palaikyti dialogo, nesugebėjo sutelkti bendruomenės. Nežinau, kodėl taip nutiko, nes dirbu ministru dvejus metus, bet mes padarysime išvadas. Atliksime vidinius tyrimus, o parko steigimo proceso nepradėsime tol, kol vienas kito nesuprasime. Bet žmogiškai manau, kad mes tiesiog praleidome progą dalykiškai pasikalbėti“, – kalbėjo S. Gentvilas.



Ministrą bendruomenės nariai išlydėjo įteikdami rezuliuciją prieš Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko steigimą ir primindami, kad pagal LR Konstitucijos 5 straipsnį Lietuvos valstybės įstaigos tarnauja Lietuvos žmonėms, bet ne valdžiai.

Į tai S. Gentvilas atsakė: „Be Konstitucijos 5 straipsnio, kurį čia cituojate, yra ir 54 straipsnis, kuriame kalbama apie valstybės įsipareigojimą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga.“


Vienas meras – už, kitas – prieš


Tos pačios dienos rytą susitikimas su žmonėmis buvo surengtas ir Kudirkos Naumiestyje. Vietinių ir Šakių gyventojų buvo prisirinkusi pilna salė. Absoliuti dauguma susirinkusiųjų taip pat buvo nusistatę prieš nacionalinio parko steigimą, tik gal diskusija nebuvo tokia aštri kaip Vištytyje.

Vis dėlto čia atsirado ir palaikančių nacionalinio parko idėją. Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypatis buvo įsitikinęs, kad ministerija strategiškai padarė klaidą nepradėdama proceso nuo diskusijos su gyventojais.

„Tikiu, kad ministerija atvira praeities klaidų, kurias konkretūs ūkininkai įvardija, tvarkymui ir padarę savo namų darbus sugrįš su tokiais pasiūlymais, kurie bus tvarumo, įvairovės ir sėkmingos ūkinės veiklos, išsaugant vertinguosius kultūrine ir gamtosaugine prasme elementus, pagrindas ir garantas“, – šnekėjo meras ir pateikė sėkmės pavyzdžių iš Jurbarko, kur buvo padaryta daug gerų darbų.



„Aš asmeniškai labiausiai būčiau suinteresuotas Kudirkos Naumiesčiu, kuris jau dabar yra urbanistinis draustinis su savo gana griežtu reglamentavimu, naudų paieška ir susitarimais su institucijomis, kad jos į savo regos ratą būtinai įtrauktų šį pasienio miestą, kupiną daugybės istorijos ir kultūros vertybių. Bandykim svajoti, siūlyti idėjų, kurios tinkamu laiku realizuosis ir neš naudą ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms“, – kalbėjo E. Pilypaitis.

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka pasisakė prieš nacionalinio parko steigimą Suvalkijoje.


Gamtą saugoti reikia


Priminsime, jog į susitikimą su žmonėmis Vištytyje buvo atvykę net trys Seimo nariai. Deja, pastarieji tik aptarinėjo, iš kur kilo nacionalinio parko idėja, kas dėl to kaltas, garbstė vietinius gyventojus tuščiomis frazėmis ir prisiekinėjo amžiną palaikymą bei ištikimybę rinkėjams. Bet nė vienas nekalbėjo apie esmę: kas konkrečiai pasikeistų suteikus regionui naują statusą arba ką dar galima padaryti, kad nugyventas Vištytis atsigautų.

O juk būtent seimūnai, įstatymų leidėjai, gali inicijuoti naujus protingais sprendimais grįstus įstatymus, kurie gintų gamtą nepažeisdami kertinių žmogaus teisių.



Kaip sakė A. Merkevičius, gamtą saugoti reikia – ir čia, matyt, niekas nedrįs ginčytis. Kaip ir dėl fakto, kad nacionaliniai parkai egzistuoja visame pasaulyje. Kad nereikia leisti beatodairiškai kirsti miškus. Kad, jei myli savo kraštą ir nori išsaugoti savitą koloritą, negalima leisti dažyti trobas raudonai ar violetiniai (to daryti neleidžiama ne tik nacionaliniuose parkuose, bet ir kiekvienoje gerą Savivaldybės architektą turinčioje urbanistinėje vietovėje).

Tačiau blogai, kad ne visada protingais įstatymais žmogus supriešinamas su gamta. Kad iš saugomos teritorijos gyventojo kažkas atimama, bet nieko neduodama mainais.

Tad didysis blogis – ne visame pasaulyje egzistuojantys nacionaliniai parkai, o per daug griežti ir, matyt, gerokai nusenę Lietuvos įstatymai, ypač kai valdininkai įsikimba į raidę, o ne ieško, kaip padėti žmogui ir miesteliui.

Ir kai į kiemą atvažiuoja seimūnai, VSTT pareigūnai ir pats ministras, galima vyti juos lauk ir paprašyti daugiau nebesirodyti, o patiems ir toliau sėdėti Dievo bei valstybės užmirštame užkampyje. Bet galima ir pasinaudoti proga paklausti, kokių konkrečiai veiksmų dideli valdžios vyrai imsis miesteliui atgaivinti. Iškelti keletą esminių klausimų, reikalavimų ir palaukti, kol jie bus įgyvendinti. Tada, kai ministerija pažadus išpildys, galbūt atsiras ir pasitikėjimas, ir netgi noras bendradarbiauti bei kalbėtis apie nacionalinio parko steigimą.







Galerija: Vištyčio parkas




Publikuota: 2023-01-16 16:18:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vieni nori alyvų, kiti – vejos ir atverto vaizdo
* Muziejininkės darbas – išsipildžiusi vaikystės svajonė
* Interjero dizainerė: „Svarbiausia – erdvių suplanavimas, o ne sienų spalva“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai