„Santaka“ / Keraminiai kūnai dega gyvomis emocijomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-01-13 08:08

Dalinkitės:  


Pastaruoju metu retai į savo dirbtuves užsukantis keramikas Andrius Janulaitis žadėjo dažniau užsiimti mėgstama veikla.

Autorės nuotr.


Keraminiai kūnai dega gyvomis emocijomis

Eglė MIČIULIENĖ


Neįtikėtina, ką galima padaryti iš molio. Vilkaviškiečio keramikos meistro Andriaus Janulaičio nulipdyti biustai, galvos, kūnai – tarsi gyvi, juose matai verdančią mintį ir savyje netveriančią sielą. Gaila, kad tokiems darbams menininkas laiko turi vis mažiau.


Riksmas iš molinės galvos


Rėkianti burna, atviras galvos kiaušas ir krūtinės ertmė, žmogus, plėšiantis nuo savęs pančius. Keramikui įsakius molis paklusniai vizualizuoja tai, kas vyksta žmogaus viduje.

Žiūrint į šių darbų autorių Andrių Janulaitį net sunku patikėti, kad šis ramus, nuolatos besišypsantis vyras kuria tokius dinamiškus, veržlius darbus.

„Aš jau pats girdėjau apie savo darbus taip sakant: „Ar čia šitas padarė? Toks nerimtas atrodo, išsišiepęs, o darbai tokie... rimti! – kvatojo Andrius. – Gal koks psichologas įžvelgtų, kad tokiu būdu molyje išreiškiu savyje slypintį rimtumą ar kažkokias emocijas... Aš pats manau, kad mano darbai yra apie veržimąsi į laisvę. Juk mes visi norime būti laisvi: nuo priešų, nuo mokesčių, nuo vadovų ar dar nuo kažko...“

A. Janulaitis sukūręs įvairių dirbinių: vazų, žvakidžių, nominacijų įvairių įmonių užsakymu (taip pat ir „Santakos“ 2011 m. nominantams), netgi originalių dekoratyvių sienos ar židinio plytelių. Vienu metu buvo užėjęs įkvėpimas lipdyti drakonus (Andrius šypteli: išraiškingas padaras, tai kodėl gi ne?).


Vis dėlto akivaizdu, jog menininkui įdomiausia molio gabalui suteikti žmogaus formą. Molinės galvos, biustai puošia ir Janulaičių namą, o sodybos kieme, po egle, stovi petį siekianti supančioto žmogaus skulptūra – Andriaus keramikos magistro darbas.

Menininkas juokiasi, kad galbūt yra senamadiškos prigimties: anot jo, kiekvienas kūrinys privalo turėti bent kažkiek konkretumo.

„Nueini į kokią galeriją ir matai: kažkas guli priraityta. Ir ką aš žinau, ką tai reiškia? Šalia surašytas filosofinis traktatas. Skaitai ir, nutaisęs rimtą miną, imi svarstyti: na, čia turbūt tai ir tai norėta pasakyti... Gal aš esu konservatyvaus požiūrio, bet jau pati kūrinio forma turėtų kažką pasakyti“, – smagiai dėstė pašnekovas.


„Ištraukė“ iš drobės


Vilniuje, Užupyje esančioje „AP galerijoje“, šiuo metu vyksta šiuolaikinės keramikos paroda „Treji metai žmogaus“ (ji veiks iki sausio 29 d.). Tarp eksponuojamų dešimties menininkų kūrinių lankytojus traukia įtaigūs A. Janulaičio dirbiniai. Parodos pristatymo afišai pasirinktas būtent vilkaviškiečio darbas, ekspresyvus kūrinys „Išsiblaškymas“.

Žvilgsnį parodoje kausto dar vienas tikrai neįprastas Andriaus darbas – „Naujo žmogaus gimimas“ pagal S. Dali paveikslą „Geopolitinis vaikas stebi Naujojo žmogaus gimimą“. Jame pavaizduota centrinė paveikslo figūra: pro praplyšusį Žemės-kiaušinio lukštą besiveržiantis žmogus.


„Sugalvojau, kad man jį reikia „ištraukti“ iš to paveikslo ir pažiūrėti, kaip tai atrodys. Kartu dariau bandymą su žemo degimo moliu. Jis aukštoje temperatūroje „išburbuliavo“ tarsi kokia lava, o man to ir reikėjo: taip atsirado žemynai ant lygaus Žemės paviršiaus“, – pasakojo A. Janulaitis.

Tai – ne pirmas kartas, kai menininkas iš popieriaus kūrinį „iškelia“ 3D pavidalu. Keramikas privačiam užsakovui yra nulipdęs ir garsųjį A. Diurerio raganosį.

Apskritai A. Janulaičiui labai patinka eksperimentuoti su skirtingu moliu, žaidžiant glazūros spalvomis, įkomponuojant kitų medžiagų: stiklo, medžio, vielos.

Vyras juokėsi prisiminęs, kaip kažkada pagamino ir į parodą vežė darbus, kuriuose prie molio jungė stiklą su kaulu.

„Buvau padaręs molinę šuns skulptūrą su stikle įlydyta kaukole. Galvojau, ar žmonės neišsigąs tokių baisuoklių... Bet atėjo tokia moterytė ir sako: „Aš noriu to šuns!“ Išpūčiau akis. O ji dar antrą „baisią“ skulptūrą nupirko, tokią apibintuotą galvą“, – kvatojo menininkas.


Parodos ir simpoziumai


Paskutiniu metu dirbtuvėlėje Andrius būna mažai. Menininkas priverstas dirbti dviejose vietose: Vilkaviškyje porą dienų per savaitę veda užsiėmimus neįgaliesiems, dar dvi dienas Zyplių dvare rengia edukacines pamokas vaikams ir suaugusiesiems. Laisvu metu A. Janulaitis lanko Sintautų kultūros centro šokių kolektyvą „Sintuola“, mankština rankas varžybose su Marijampolės lankininkų klubu „Ugninė strėlė“ arba tvarkosi sodyboje Šakių rajone.


Tad laiko kūrybiniam darbui lieka nedaug. Be to, kaip ir dažnas menininkas, A. Janulaitis pripažįsta visai neskiriantis dėmesio savo darbų reklamai. Parodoms jį taip pat išjudina kiti – draugai, kolegos, menotyrininkai.

Jų dėka Andriaus kūriniai buvo eksponuoti ne vienoje parodoje Lietuvoje ir už jos ribų (Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kt). Keramikas aktyviai dalyvavo ir įvairiuose pleneruose, simpoziumuose. Viena iš labiausiai įsiminusių kelionių, vilkaviškiečiui davusių geros patirties, buvo kūrybinis vizitas JAV.

2012 m. ir 2015 m. surengtos personalinės parodos Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ sulaukė itin palankaus žiūrovų vertinimo. 2018 m. Andriaus Janulaičio keramikos paroda eksponuota Zyplių dvare, o pernai – Sintautų kultūros centre.


Savame krašte – ne pranašas


Deja, Vilkaviškyje iki šiol nebuvo surengta nė vienos autorinės A. Janulaičio darbų parodos. Kaip ir dailininko Raimondo Dailidavičiaus, sostinėje bei pasaulyje žinomo fotografo Rimaldo Vikšraičio ar iš mūsų krašto kilusių jaunų fotografų, menininkų. Kodėl? Ar savame krašte savi meno žmonės neįdomūs? O gal nėra kur eksponuoti darbų?

Apie tai, kad Vilkaviškyje neturime tokioms parodoms tinkamos vietos, „Santakai“ yra užsiminę ir anksčiau kalbinti menininkai.

Su pačiu A. Janulaičiu dar prieš 11 metų kalbėdamiesi svarstėme, kaip būtų šaunu mūsų mieste turėti menininkų galeriją ar edukacinį centrą, menų mokyklą, kokios veikia net ir gerokai mažesniuose miestuose. Iš Vilkaviškio krašto kilo ne vienas menininkas – architektūros, vitražo, dizaino, keramikos meistras. Juk yra vietos sporto, muzikos mokykloms, argi vaizduojamasis menas – mažiau svarbus?

Andrius vėl nusijuokia, tik šįkart jau ne taip linksmai: „Nežinau, kodėl taip yra. Galbūt Vilkaviškiui mūsų nereikia. Dabar jau pabėgau į Šakių rajoną, kur man atsirado vieta. O Vilkaviškyje tikrai paruoštas ne vienas puikus, dabar jau žinomas menininkas, bet visi išvyksta. Ką jie čia veiks? Parodų salės nėra, kultūros centras daugiau pritaikytas kitokiems renginiams, šokiams, spektakliams ir pan. Juokiuosi, kad vilkaviškiečiai atvyksta į Vilniaus Kaziuko mugę nusipirkti iš vilkaviškiečių dailės dirbinių.“


Darbai – originalūs


Visi šio keramikos meistro kūriniai – vienetiniai, nė vienas iš jų neturi kopijos. O tai reiškia, kad prie kiekvieno tenka padirbėti gerokai ilgiau, nei lipdant pagal vienodą modelį.

O kiek laiko A. Janulaičiui užtrunka padaryti gerą kūrinį?

„Priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia jį reikia užsiauginti mintyse: sugalvoti idėją, pasidaryti eskizą. Tada lipdai, kol nulipdai, savaitę džiovini, dar savaitę kepi, vėliau glazūruoji... Didesnį dirbinį tenka vežtis išdegti į kitą miestą, į specialią krosnį. Ir galvoju, kaip čia kai kurie menininkai taip greitai juos „štampuoja“?“ – juokėsi Andrius.


Tie, kas dar nematė šio kūrėjo darbų, turėtų užsukti į Vilniaus „AP galeriją“, pasidairyti Kauno ar Marijampolės dailės galerijose ar tiesiog internete, Andriaus Janulaičio feisbuko puslapyje, kuriame galima pasidžiaugti puikia savo krašto menininko kūryba.

Tiesa, šiuo metu naujų darbų nėra daug, bet keramikas pažada: sparčiai bręsta reikalas grįžti prie kūrybinio darbo. Paroda Užupyje, anot jo, irgi buvo geras spyris vėl pajudėti dirbtuvėlės link. „Jau grįšiu, tikrai grįšiu, per ilgai užsibuvau“, – atsisveikindamas šypsojosi menininkas.





Galerija: Keraminiai kūriniai




Publikuota: 2023-01-13 08:08:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai