|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Įdomu
Vilkaviškyje esama naujų patrauklių poilsio erdvių.Jurgitos KVIETKAUSKIENĖS nuotr.
Apie idėją organizuoti būtent tokį projektą jo sumanytoja Gitana Pumerytė-Vosylienė, Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja, sakė: „Ne visada mokame pastebėti tai, kas geriausia, mėgstame pabambėti, pasiskųsti. Geri dalykai atrodo tokie savaime suprantami, juos tereikia pamatyti ir priimti be jokio išankstinio nusiteikimo. Tad visų laimingųjų, kurie vaikšto gatvėmis, perka duoną parduotuvėje, geria kavą kavinėse, sėdi vasarą ant suoliukų, norisi paklausti, ar jie tikrai suvokia, kaip gera gyventi. Ir dar – Vilkaviškyje.“ Tai, kad Vilkaviškyje gyventi išties gera, liudija ir įgyvendintų projekto veiklų rezultatai. Baigiantis pavasariui, gegužės 18 d., įvyko pirmasis projekto „Ar žinai, kaip gera gyventi Vilkaviškyje?“ renginių ciklo susitikimas. Į viešąją biblioteką atvykusi fotografė bei knygos „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“ autorė Irena Tamulynienė susitikimo dalyviams – Vilkaviškio pradinės mokyklos IIB klasės bendruomenei – pasakojo apie pašešupio paukščių įvairovę, nepaprastai įdomų bei savitą sparnuočių pasaulį, neįtikėtinas jų gyvenimo paslaptis. Kalbėdama apie nuoširdžią draugystę su skardžiabalsiais paukšteliais I. Tamulynienė linkėjo: „Kad džiugintų mus ir prasminga veikla, ir artimo meilė, ir gebėjimas išgirsti medžių lapų šlamesį ar paukščių čirenimą net visiškoje tyloje.“ Įsibėgėjant rudeniui, rugsėjo 15-ąją, viešojoje bibliotekoje buvo laukiami visi, besidomintys savo kiemo įvaizdžio formavimu. Vilkaviškietė Jolanta Kalavinskienė renginyje „Mano sodas: rankoms – darbas, širdžiai – atgaiva“ supažindino su pagrindiniais sklypo apželdinimo planavimo principais. Teorinę dalį papildė praktinė – viešnagė jaukioje, erdvioje bei išpuoselėtoje Daivos Savickienės sodyboje, kur buvo galimybė ne tik apžiūrėti reprezentacinę ir gyvenamąją zonas, bet ir aptarti augalų rūšis, jų priežiūros subtilybes, patirtis – klaidas ir sėkmes. Žaisminga bei spalvinga ankstyvo rudens popietė, praleista su nuoširdžiais, svetingais bei kūrybingais žmonėmis, – argi ne akivaizdus įrodymas, kaip gera gyventi mūsų mieste? O metų pabaigoje, kai gatvėse pakvipo pirmasis sniegas, į paslaptingą ir magišką kvepalų pasaulį pakvietė Laura Pečkienė, savo kolekcijoje šiuo metu sukaupusi apie 400 buteliukų kvepalų. Kaip atsirado pirmieji kvepalai, kurie gamintojai tapo kvepalų istorijos dalimi, kokią žinutę mums siunčia potraukis skirtingiems aromatams – apie visa tai buvo diskutuojama susitikime „Kvepalų istorija – ką mena kvapai?“. Jaukiems pokalbiams, knygoms, bibliotekai, skaitytojams ir skaitymui draugiška kavinė „Pušyno bitės“ subūrė kvepalų entuziastus drauge su L. Pečkiene priešakyje, kad dar sykį galėtume įsitikinti, jog mūsų miestas išties kvepia draugyste. Esame dėkingi virtualios fotografijų parodos „Oho! Tikrai?“ dalyviams, kurie Vilkaviškio viešosios bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalinosi pačiomis įstabiausiomis akimirkomis, užfiksuotomis mūsų Vilkaviškyje. Ypatinga padėka – Jurgitai Kvietkauskienei, kuri parodė gausybę kerinčių kadrų iš mūsų miesto gyvenimo. Neįtikėtina, kiek žavesio, gėrio ir grožio galima rasti kiekviename žingsnyje ir sutiktame žvilgsnyje! Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo. Mes ir šiemet būtinai tęsime naujas paieškas, kviesime aktyviai dalyvauti ir plačiai skleisti žinutę, kaip gera gyventi Vilkaviškyje. Vilija ŠTREIMIKIENĖ Vilkaviškio viešosios bibliotekos metodininkė Publikuota: 2023-01-10 11:26:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus * Poliklinikoje – nauji medikai ir dienos stacionaras * Ūkininkė negalėjo gyventi be karvių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|