„Santaka“ / Lietuvybę puoselėjančiame fonde – kraštiečių indėlis / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


Lietuvoje fondo reikalais rūpinasi iš Kybartų kilęs Leonas Narbutis.

Lietuvybę puoselėjančiame fonde – kraštiečių indėlis

Andrius GRYGELAITIS


Neseniai Lietuvių fondas (JAV) paminėjo 60 metų jubiliejų. Tarp lietuvybe už mūsų šalies ribų besirūpinančios pelno nesiekiančios organizacijos narių yra ir keletas iš mūsų krašto kilusių asmenų.



Sąsajos su rajonu

Lietuvių fondas įsteigtas dar 1962 metais kelių tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusių tautiečių. Šis fondas nuo pat pradžių turėjo vieną tikslą – išlaikyti lietuvybę už mūsų šalies ribų. Iš pradžių jame buvo tik 20 tūkst. dolerių.

Laikui bėgant prie fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien sukaupta maždaug 50 mln. dolerių. Kapitalas investuojamas į akcijas, obligacijas, balansuotus fondus. Iš susikaupusių palūkanų kasmet finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai, skiriamos stipendijos, premijos mokiniams ir studentams. Kiekvienais metais paramai išdalijama apie milijoną dolerių.

Lietuvių fonde įsteigta 114 vardinių fondų, kurie steigėjų nurodymu remia įvairius lietuvybės projektus ir skiria stipendijas studentams. Pradinis tokio fondo įsteigimo įnašas turi siekti bent 10 tūkst. JAV dolerių.


Kiekvienais metais iš fondo lėšų paremiama apie 150 projektų. O kur dar stipendijos studentams?! Nuo 1962 m. iki 2021 m. pabaigos įvairiems lietuviškiems projektams ir stipendijoms išdalinta įspūdinga suma – 25 mln. JAV dolerių. Fondas pirmumą teikia naujiems, pažangiems, taip pat ilgalaikes tradicijas turintiems projektams išeivijoje. Ypač didelis dėmesys skiriamas toms paramos paraiškoms, kurios numato organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekia bendrų tikslų bendruomenės naudai.

Lietuvių fondas turi maždaug 9 tūkst. narių. Su šia pelno nesiekiančia organizacija yra susiję ir keletas mūsų kraštiečių. Tai – fondo atstovas Lietuvoje kybartietis Leonas Narbutis bei taip pat iš Kybartų kilusi dailininkė Marija Pupiūtė-Amrozaitienė, kurios vyras Kazys Amrozaitis kurį laiką buvo fondo vadovas.

Su mūsų rajonu organizacija turi ir kitokių sąsajų. Buvęs mūsų kraštietis Algirdas Karaitis ilgus metus gyveno JAV, buvo įkūręs lietuvių draugiją, kuriai pats ir vadovavo. Nors gyveno toli nuo tėvynės, A. Karaitis jos niekada neužmiršo. Vyriškis Lietuvių fonde įsteigė savo vardinį fondą, iš kurio iki pat dabar yra teikiamos stipendijos ekonomikos ir verslo srityse studijuojantiems buvusiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniams.


Sėkmingai universitetuose studijuojantiems buvusiems kybartiečiams gimnazistams taip pat kasmet teikiamos ir kraštiečių Algimanto bei Romo Kezių vardinės stipendijos. Broliai Keziai ilgus metus gyveno JAV bei visuomet stengėsi puoselėti lietuvybę. A. Kezys – žymus fotografas, kultūros veikėjas. Jis daug padarė, siekdamas išsaugoti lietuvišką kultūrą išeivijoje. Menininko fotografijų yra įsigiję daugelis žymių pasaulio muziejų.

Jo brolis R. Kezys – ilgametis JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, vienas 1965 m. lapkričio 13 d. manifestacijos prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke organizatorių, radijo valandėlės „Laisvės žiburys“ steigėjas.

„Senais laikais iš Kybartų išvykę žmonės niekada neužmiršo krašto, kuriame gimė ir užaugo. Didžioji dalis pirmosios kartos išeivių jau yra palikę šį pasaulį. Jų darbus tęsia vaikai bei anūkai. Gal jų suvokimas apie Lietuvą ir yra kitoks, tačiau jie širdyse – vis tiek lietuviai“, – sakė L. Narbutis.



Remiamos iniciatyvos

Šiandien, kaip ir prieš 60 metų, Lietuvių fondo tikslas išlikęs toks pat – remti išeiviją, lietuvių kultūrą, švietimą, lietuviškus centrus bei organizacijas JAV. Laikui bėgant parama pradėta skirti ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse gyvuojančių lietuvių bendruomenių projektams. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje.


„Džiaugiamės, kad mūsų organizacijos vardas įrašytas ir Lietuvos istorijoje. 1980–1981 m. fondo lėšomis buvo nupirkta didžioji dailininko Prano Domšaičio kūrybinio palikimo dalis. 2007 m. fondas net 665 šio dailininko darbus padovanojo Lietuvos dailės muziejui. Šios kolekcijos pagrindu Klaipėdoje įsteigta Domšaičio galerija. Tais pačiais metais fondo iniciatyva Lietuvą pasiekė ir Mstislavo Dobužinskio piešinių kolekcija – 37 darbai“, – pasakojo Lietuvių fondo atstovė Laima Apanavičienė.

1991 m. fondas skyrė milijoną dolerių nepriklausomybę atgavusios Lietuvos švietimo ir kultūros reikalams. Nuo 1990 m. ši pelno nesiekianti organizacija yra nepriklausoma švietimo, mokslo, kultūros ir studijuojančio lietuvių jaunimo rėmėja. Kasmet Lietuvos projektams skiriama iki 5 proc. tais metais paramai numatytų lėšų.

„Maždaug 90 proc. paramai skirtos sumos skiriama JAV veikiančioms lietuviškoms organizacijoms. Sunku įsivaizduoti, kaip be fondo paramos gyvuotų JAV lietuvių bendruomenė, kaip išsilaikytų prieš daugelį metų statyti lietuviški centrai, kaip būtų vykdomi įvairūs lietuvių jaunimui skirti projektai. Būtų sudėtinga organizuoti tokius renginius kaip Šiaurės Amerikos lietuvių dainų ir šokių šventės, kurių biudžetą sudaro šešiaženklės sumos. Vien tik praėjusiais metais JAV lietuvių bendruomenė iš fondo gavo daugiau nei pusę milijono dolerių. Tai suma, kuri išties padeda tęsti ir plėsti lietuvišką veiklą“, – sakė L. Apanavičienė.



Nepakitusi svarba

2014 m. Lietuvių fondas apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ už mūsų valstybės garsinimą užsienyje. 2017 m. už ilgametės veiklos nuopelnus organizacijai įteiktas „Globalios Lietuvos apdovanojimas“, o 2021 m. už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje fondui skirtas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ Aukso Vytis.

„Vargu, ar fondo pradininkai tikėjosi, kad jų įkurta organizacija gyvuos tiek ilgai ir taps Lietuvos kultūrą ir lituanistinį švietimą puoselėjančiu židiniu. Dėl garbingai misijai išlaikyti lietuvybę įsipareigojusiųjų narių fondas įleido tvirtas šaknis, o jo veikla sėkmingai tęsiama iš kartos į kartą. Esame įsitikinę, kad fondo veikla dar ilgai bus reikalinga“, – neabejojo pašnekovė.

Pasak jos, svarbiausia kiekvienai šaliai turėtų būti kalba, atmintis ir istorija bei lojalumas emigracijos kraštui.

„Lietuvių kultūra – unikali pasaulio kultūros dalis, už kurią esame atsakingi. Esame viena tauta, nepriklausomai nuo to, kur begyventume. Mus visus turėtų vienyti tas pats tikslas – sukurti geresnę modernią Lietuvą. Tokią viziją sėkmingai įgyvendinti galima tik bendromis pastangomis. Šiais globalizacijos laikais lietuvybės išsaugojimas tapo sudėtingesnis. Dabar juk galime gyventi, kur norime, dirbti iš bet kokios šalies. Pokario lietuviai svajojo apie nepriklausomą tėvynę ir grįžimą namo. Dabar į Lietuvą visi gali parvažiuoti kada tik nori. Jei mes neskatinsime tapatybės puoselėjimo, greitai nutautėsime. Būtent dėl to prieš 60 metų Lietuvių fondo užsibrėžtas tikslas – svarbus ir šiandien“, – teigė L. Apanavičienė.




...



Galerija: Lietuvių fondas




Publikuota: 2022-12-21 12:10:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į grupinio gyvenimo namus šiandien įžengs naujakuriai
* Daugiabutį renovavę statybininkai radiniu nesusigundė
* Ž. Žilinskienė: „Šie metai mokykloms – išskirtiniai“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai