|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Dėl sunkių gripo komplikacijų ligoniams prireikia net intensyvios terapijos.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Tradiciškai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bangą pirmieji pajunta pediatrai, mat atsparumo virusams dar neišsiugdę mažieji ligoniukai suserga pirmieji. Ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė sakė, kad medikai dirba be atokvėpio – vienus ligonius keičia kiti, tad palatų lovos užpildytos. Serga ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, ir moksleiviai. – Kai pareiškia pageidavimą, ligonius testuojame dėl gripo ir COVID-19. Įdomiausia, kad COVID-19 jau nepasitaikė gal mėnesį ar pusantro, o gripas „šienauja“ ištisas klases. Labai daug sergančiųjų Pilviškių, Kybartų ugdymo įstaigose, – pasakojo medikė. – Turime komplikacijų į plaučių uždegimus, bronchiolitų, bronchitų, vaikus vargina aukšta temperatūra, dusulys. Anot K. Kubilienės, dauguma tėvų pripažįsta, kad ketino vaikus paskiepyti nuo gripo, bet taip ir neprisiruošė. Tad tuos, kurie dar nepersirgo, gydytoja ragina paskubėti ir pasiskiepyti. Rajono medikai pastebi, kad peršalimo ligomis bei gripu susirgusiųjų daugėja ir tarp suaugusių pacientų. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorę vaduojanti jos pavaduotoja Milda Žemavičienė sakė, kad kol kas gripo atvejų nėra daug, pacientai vis dar skiepijasi. Medikė pastebėjo, kad šiemet tiek nemokamų, tiek mokamų vakcinų poreikis buvo didelis. Pastarųjų jau likusios vos kelios, nes išgirdę apie didėjantį sergamumą kituose miestuose vilkaviškiečiai paskutinėmis savaitėmis suskubo skiepytis. Kadangi gripas gali pateikti tikrai nemalonių staigmenų, M. Žemavičienė džiaugėsi dėl sąmoningų, atsakingai grėsmę sveikatai vertinančių poliklinikos pacientų. Padidėjusį besiskiepijančiųjų aktyvumą pajuto ir „InMedica“ personalas. Visgi tiek mokamų, tiek nemokamų vakcinų įstaiga dar turi. Vilkaviškio šeimos klinikos vadovė Rimanta Sruoginienė sakė, kad jų įstaiga šiuo metu per dieną sulaukia apie 15 karščiuojančių pacientų, tad prasidedantį gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną jaučia. Medikei neramu, kad ne visi į rizikos grupę patenkantys asmenys jau pasiskiepijo, todėl ragina jų klinikoje prisirašiusius žmones atvykti. Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovaujanti Danguolė Sutkaitienė pasidžiaugė, kad gripo atvejų tarp suaugusiųjų dar neregistravo, nors ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų jau pasitaikė. – Mūsų pacientai šiemet labai aktyviai skiepijosi – kompensuojamų vakcinų jau nebeturime, likusios tik 8 mokamos. Gal dėl to gripu ir neserga, – kalbėjo gydytoja. Ekspertų teigimu, po silpnesnių gripo sezonų, susijusių su COVID-19 pandemija ir papildomomis saugumo priemonėmis, šiemet gripo banga bus daug stipresnė. Per pastaruosius du sezonus pandemija ir priemonės, kurių buvo imtasi prieš ją, labai pakeitė įprastą sergamumo eigą. Anot medikų, gripas sudaro didžiausią naštą visuomenei palyginti su kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Vos vienas sergantysis gali užkrėsti keturis ar net daugiau žmonių. Pavojinga ne tiek pati liga, kuri plinta labai greitai, bet galimos sudėtingos komplikacijos. Statistika rodo, kad vakcinacija nuo gripo 34–44 proc. sumažina vizitų pas gydytojus skaičių, 32–45 proc. – prarastų darbingų darbo dienų ir 25 proc. – antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, suvartojimą. Tarp vyresnio amžiaus žmonių 50–60 proc. sumažėja hospitalizacijos atvejų ir 80 proc. – mirtingumo. Didėjant atsparumui antibiotikams, vakcinacija laikoma veiksminga priemone, mažinančia jų vartojimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 infekcija rodiklis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 90 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, 2021–2022 m. sezonu Lietuvoje buvo registruota net 20 kartų daugiau gripo atvejų nei 2020–2021 m. – atitinkamai 6 032 ir 302 atvejai. Sergamumas buvo sumažėjęs dėl COVID-19 pandemijos pradžioje itin apriboto socialinio gyvenimo. Žmonės mažiau bendravo, mokėsi ir dirbo nuotoliniu būdu, laikėsi prevencijos priemonių, todėl mažas sergamumas buvo registruojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mirties atvejų per pastaruosius du gripo sezonus fiksuota nebuvo. Tačiau per aštuonis gripo sezonus iki pandemijos šalyje kasmet buvo registruojama vidutiniškai apie 15 mirties atvejų. Pagal vakcinacijos nuo gripo rodiklius Lietuva yra Europos šalių sąrašo gale – pasiskiepija tik apie 10 proc. šalies populiacijos. Didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių pastebi ir vaistininkai. Per pirmąsias gruodžio dienas nereceptinių vaistų nuo peršalimo ligų žmonės įsigijo net 44 proc. daugiau negu pernai tokiu pat metu, vaistinėse vis dažniau įsigyjama receptinių preparatų gripui gydyti. Vienas ryškiausių gripo simptomų – staigi ligos pradžia, 38 laipsnių ar dar aukštesnė temperatūra, kuri laikosi 3–4 dienas. Gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. ... Publikuota: 2022-12-13 11:22:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|