Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Artėjant „Juodojo penktadienio“ išpardavimams pareigūnai ir bankininkai ragina apsipirkimų mėgėjus neprarasti budrumo. Neretai pasitaiko, kad visuotiniu šurmuliu prisidengia finansiniai sukčiai. Jie siekia iš pirkėjų išgauti duomenis, kuriais pasinaudodami iš sąskaitų išvilioja nemažas pinigų sumas.

Sukuria svetaines

Prekybininkams skubant pasinaudoti besiformuojančia tradicija Lietuvoje minėti „Juodąjį penktadienį“, kibernetinio saugumo specialistai ragina nepasiduoti emocijoms dėl ypač didelių nuolaidų – pasitaiko nemažai atvejų, kai didžiules nuolaidas siūlančios elektroninės parduotuvės pasirodo besančios viso labo spąstai patikliems pirkėjams.

Apsiperkantieji elektroninėse parduotuvėse vis dažniau susiduria su tobulėjančiomis finansinių nusikaltėlių schemomis. Pastaruoju metu pasigirdo atvejų, kai sukčiai prisidengia žinomomis prekybos platformomis. Viešai žinomas atvejis, kai sukčiai populiarios drabužių perpardavimo platformos klientės prašė prisijungti prie banko paskyros, neva to reikia patvirtinti tapatybę ir užsitikrinti galimybę gauti lėšas už prekę. Taip buvo išvilioti asmens duomenys ir moteris neteko 23 tūkst. eurų.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai galimas aukas sukčiai vilioja prisidengdami gražia elektroninės parduotuvės svetaine ar socialinių tinklų paskyromis. Netikrose svetainėse ar paskyrose dažniausiai žadamos milžiniškos nuolaidos ir akcijos, tad naršant skaitmeninėje erdvėje ir ketinant apsipirkti svarbu nuolat sau priminti – tai yra per gerai, kad būtų tikra.



Fiktyvūs bilietai

Perkant internetu reikia atidžiai vertinti asmens ar įmonės, kuriai pateikiate savo asmeninius ar mokėjimo kortelių duomenis, patikimumą. Taip pat svarbu žinoti, kad sukčiai nuolat mokosi iš nepavykusių apgavysčių ir tobulėja. Jie ne tik sukuria gerai atrodančias interneto svetaines, bet ir nukopijuoja bendrovių logotipus, įdiegia funkcijų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprastai.

Pakankamai naujas ir sėkmingas sukčiavimo būdas – apsimesti renginių ar koncertų bilietų platintojais. Pasitaiko atvejų, kai žmonės susigundo su didele nuolaida įsigyti bilietus į renginį, kuris vyks po pusmečio ar net metų. Iki to laiko žmogus paprastai džiaugiasi įsigijęs pigesnius bilietus ir net nesusimąsto, kad jie gali būti netikri. Tik neįleistas į renginį supranta buvęs apgautas. Toks sukčiavimo būdas yra sudėtingai išaiškinamas, nes nuo pinigų pervedimo praeina labai ilgas laikas.

Kritinis mąstymas

Sukčiai įgudo rinkti gyventojų duomenis ir socialiniuose tinkluose, kur platinami įrašai apie tariamus prizų laimėjimus. Įrašų nuorodas paspaudę vartotojai dėl prizo sutinka galimam nusikaltėliui atskleisti savo duomenis.

Apsisaugoti nuo sukčių atakų gebėsime tik suprasdami, jog nusikaltėlių taikiniu galime tapti kiekvienas, todėl internetinėje erdvėje reikia neprarasti kritinio mąstymo.

Bankininkai pataria apsipirkinėjimams internetu naudoti atskirą mokėjimo kortelę ir joje nelaikyti santaupų, kad finansiniai sukčiai negalėtų jomis pasinaudoti. Vis dėlto, jeigu supratote, kad įvykdėte neaiškų sandorį ir galėjote patekti į sukčių pinkles – nedelsdami kreipkitės į policiją ir savo banką.



Pagal pranešimus spaudai







...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---