Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Gydytojas Martynas Laukaitis pacientus konsultuos dėl visų kraujagyslių patologijų.

Asmeninio albumo nuotr.

Į Vilkaviškio ligoninę atkeliauja modernus naujos kartos aparatas – lazeris šviesolaidis, skirtas venų varikozei gydyti. Naujasis venų gydymo metodas – daug pažangesnis ir palankesnis pacientams.

Svajojo seniai

Apie tai, kad mūsų rajono ligoninėje kojų venos būtų operuojamos ne skalpeliu, o lazeriu, ligoninės vadovas Linas Blažaitis svajojo jau seniai – nuo tada, kai šiuos modernius aparatus įsigijo didžiosios šalies ligoninės. Prieš pusšeštų metų ligoninės vadovas į Vilkaviškį pakvietė medicinos mokslų daktarą chirurgą Zbignevą Ulatovskį. Iš Krokuvos (Lenkija) atvykęs medikas atliko dvi parodomąsias operacijas, kurias stebėjo Vilkaviškio ligoninės chirurgai. Tuo metu kojų venų operacijos lazeriu Lietuvoje buvo atliekamos tik didžiųjų miestų ligoninėse bei keliose privačiose klinikose.

Vilkaviškio ligoninės vadovas vylėsi, kad vietiniai chirurgai susižavės nauja operavimo metodika, o paruošus specialistą bus galima įgyti brangią aparatūrą.

Lazerį įsigijus Marijampolės ligoninei, vis daugiau pacientų iš mūsų rajono kojų venas vykdavo operuotis pas kaimynus. Senasis metodas, reikalaujantis daugiau ligonio pastangų ir ilgo gijimo proceso, vilkaviškiečių nebežavėjo.

Rado specialistą

Atėjo laikas naująsias technologijas įdiegti ir mūsų rajono ligoninėje, tad užsiimta aktyviomis kraujagyslių chirurgo, kuris atvyktų dirbti į Vilkaviškio ligoninę, paieškomis. Taip L. Blažaitis atrado Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose bei dar keliose gydymo įstaigose dirbantį kraujagyslių chirurgą Martyną Laukaitį.

Vilkaviškyje pradėsiantis dirbti gydytojas prisipažino, kad mūsų miestui, kaip ir visai Suvalkijai, jaučia sentimentų, mat pats yra kilęs iš Šakių.

Šeimos gydytoja dirbančios mamos paskatintas stoti į mediciną, Martynas prisipažįsta niekada dėl to nesigailėjęs, nes gyvybės mokslai jį visada traukė, o studijos buvo įdomios. Tačiau kraujagyslių chirurgija jo gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Pasirinkęs praktiką atlikti kraujagyslių chirurgijos skyriuje taip susidomėjo šia sritimi, kad iš pradžių jautėsi tarsi patekęs į kosmosą – niekada lig tol nesusimąstė, kaip galima atverti žmogaus kraujagysles ir jas „suremontuoti“.

– Ši nepaprasto kruopštumo ir kūrybiškumo reikalaujanti sritis mane labai sužavėjo, todėl nedvejojau pasirinkdamas kraujagyslių chirurgijos rezidentūros studijas, – pasakojo M. Laukaitis.

Pasirinkimas jauno mediko nenuvylė ir baigus studijas. Jis džiaugiasi įdomiu, kasdien naujų iššūkių atnešančiu darbu. Mat kiekvieno paciento atvejis yra unikalus, iš gydytojo reikalauja daug išradingumo, kūrybiškumo, todėl dirbti labai įdomu.



Dažnos ligos

Medikas kalbėjo, kad kraujagyslių ligos yra gan dažnos. Jos skirstomos į venų bei arterijų ligas. Pastarosios yra retesnės ir sunkesnės. Jomis serga vyresnio amžiaus žmonės, turintys aterosklerozės rizikos veiksnių: padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, rūkantys, sergantys cukriniu diabetu.

Arterijų ligoms progresuojant sutrinka kraujotaka galūnėse, pradžioje nuėjus kelių šimtų metrų atstumą atsiranda sustoti priverčiantis blauzdų raumenų skausmas, vėliau skausmas gali progresuoti į nuolatinį arba atsiveria negyjančios žaizdos pėdose, prasideda gangrena. Tada būtina atlikti kraujotaką į koją atkuriančias procedūras arba operacijas. Tokios daromos tik specializuotuose centruose didžiųjų miestų ligoninėse.

Kur kas dažnesnės yra venų ligos – jų požymių turi apie 30–40 proc. žmonių. Gydant venų ligas – priešingai – reikia sunaikinti problemiškas kraujagysles. Venų liga dažniausiai išsivysto dėl vožtuvų nepakankamumo, todėl jose didėja kraujo spaudimas, venos plečiasi. Pacientas jaučia kojų skausmą, sunkumą, nuovargį, patinimą antroje dienos pusėje. Tai pagrindiniai venų ligų požymiai, kuriuos pajutę pacientai turi kreiptis į gydytojus.

Pirmiausia atliekamas venų echoskopinis ištyrimas. Tuomet gydytojas sprendžia, koks gydymas reikalingas. Kraujagyslių chirurgas M. Laukaitis mūsų rajono ligoninėje konsultuos pacientus dėl visų kraujagyslių patologijų ir atliks kojų venų operacijas. Anot mediko, šiuolaikinės kraujagyslių gydymo technologijos taip pažengusios, kad operacijos užtrunka trumpai ir kelia mažai rizikų.



Operacija be narkozės

Lazerinė venų operacija atliekama naudojant ultragarso aparatą, per odos dūrį į veną įvedamas specialus kateteris, pro jį – lazerinis šviesolaidis. Aplink šviesolaidį ir veną suleidžiamas tirpalas su vaistais nuo skausmo, pažeista venos dalis sudeginama. Ji susitraukia, užanka ir per keletą mėnesių išnyksta.

Tokia operacija atliekama be narkozės, jai nereikia specialiai pasiruošti, badauti, lengvesnis pooperacinis laikotarpis, pacientai greičiau atsistato. Po operacijos lazeriu pacientas gali iš karto vykti namo, po savaitės – eiti į darbą. Vienintelis dalykas, ko reikėtų vengti, kol sugyja žaizdelės, – didelis fizinis krūvis.

Lėtinė venų liga nėra mirtina, negydant gali kartotis venų uždegimai, o pagrindinė komplikacija yra trofinės opos blauzdose. Tuomet gydymas būna ilgesnis ir sudėtingesnis, ne visada galima atlikti operacijas, ypač sunkiai sergantiems kitomis ligomis pacientams.

Taigi tie, kas jaučia venų varikozei būdingų simptomų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs situaciją nusiųs konsultuotis pas kraujagyslių chirurgą.



...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---