„Santaka“ / Atsitiktinai rastas antkapis užminė daugybę mįslių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-11-18 13:13

Dalinkitės:  


Antkapį su vokišku užrašu nutarta pastatyti senosiose Vilkaviškio kapinėse.

Irmos MAURIENĖS nuotr.


Atsitiktinai rastas antkapis užminė daugybę mįslių

Eglė KVIESULAITIENĖ


Vilkaviškyje atrasto paminklo istorija sudomino net užsienyje gyvenančius profesionalius genealogus. Tai leidžia viltis, kad mūsų krašte palaidotos moters giminaičiai bus surasti.

Sulaukė skambučio

Vilkaviškietė Irma Maurienė gerokai nustebo, kai prieš kurį laiką sulaukė nepažįstamos moters skambučio. Ši prasitarė turinti delikatų reikalą „žydų klausimu“ ir pakvietė užvažiuoti į jos namus. Žydiška Vilkaviškio istorija besidominti gidė Irma prižadėjo būtinai susisiekti, tačiau tuomet buvo kelionėje, tad moterų susitikimas įvyko kiek vėliau.

Nemažą žinių bagažą apie žydų gyvenimą mūsų kraštuose sukaupusi I. Maurienė dažnai sulaukia prašymų padėti surasti giminės šaknis, ji artimai bendrauja su Izraelyje gyvenančiu, Vilkaviškyje gan dažnai besilankančiu žydų istorijos tyrinėtoju Ralfu Selindžeriu. Šis žmogus Irmai – tarsi vaikščiojanti enciklopedija. Jis sugeba sujungti net labiausiai sutrūkinėjusias žydų istorijos gijas. Tad Irma neabejojo, kad delikatų reikalą „žydų klausimu“ pavyks išspręsti.

Visgi istorija pasisuko visai netikėta linkme. Kai I. Maurienė nuvyko pas jos pagalbos prašiusią vilkaviškietę, ši atrodė sutrikusi. Solidaus amžiaus moteris papasakojo savo kieme aptikusi nemalonų radinį, apie kurį niekada neįtarė.


Sename privačių namų kvartale esantį „tričytį“ vilkaviškietės šeima įsigijo iš kitų žmonių ir niekada nesigilino, kokios paslaptys slypi kieme po velėna.

Tačiau šiemet senjorė sugalvojo, kad būtų pats laikas išmesti nežinia kada suklotas, išsiklaipiusias, nevienodas, po lietaus vis dumble mirkstančias kiemo plyteles ir susidėti naujas, tad po truputį pradėjo senąsias krapštinėti.



Radinys išgąsdino

Tačiau nuskutus velėną nuo vienos didesnės nei kitos plytelės, nusmelkė negera nuojauta, mat vienas jos kraštas buvo gražiai nuapvalintas. Atvertusi akmens luitą moteris nustėro – buvo akivaizdu, jog tai antkapio paminklas.

Šis netikėtas radinys taip išmušė vilkaviškietę iš vėžių, kad ji net neatkreipė dėmesio į viršuje iškaltą krikščionišką kryžių. Senjorė buvo šventai įsitikinusi, kad jos kieme gulėjęs paminklas – iš žydų kapinių. Juk ne vienam tekę girdėti istorijų, kad pokaryje, kai trūko statybinių medžiagų, atsirado tokių mūsų rajono gyventojų, kurie nesibodėdavo namų statybai naudoti per karą apgriautos Vilkaviškio katedros plytas, laiptų pakopas, nušlifuotus antkapius.


Kol laukė atvykstančios Irmos, senjorė rastą paminklą nušveitė, nuplovė, tad jame aiškiai išryškėjo užrašas. Tačiau net ir pamačiusi rašmenis moteris nesuvokė, kad jie ne hebraiški – buvo šventai įsitikinusi, kad paminkle užrašyta žydiška pavardė.

Tačiau I. Maurienė vos žvilgtelėjusi suprato, kad paminkle iškaltas vokiškas tekstas, o iš datos buvo galima spręsti, kad žmogus, kuriam atminti jis skirtas, mirė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Pilietiškai, savo krašto istorija besidominčiai Irmai neliko nieko kito, kaip išvaduoti senjorę nuo nelemto radinio ir įsimesti paminklą į automobilio bagažinę, o tik po to svarstyti, ką su juo daryti.

Pažįstama vokiečių kalbos mokytoja Irena Mickaitienė padėjo tiksliai išversti antkapio tekstą: „Čia ilsisi ramybėje mano miela žmona, mūsų geros širdies mama Martha Hennig, gimusi pavarde Noreiks 5. 8. 1884 – 15. 6. 1935“.



Paieškos tęsiasi

Irma Maurienė nutarė kreiptis į Vilkaviškio miesto seniūną Remigijų Kurauską ir kapinėmis besirūpinančios UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ vadovą Valentiną Gražulį. Nors jie neturėjo duomenų, kur buvo palaidota kažkada Vilkaviškyje gyvenusi Martha Hennig, iki santuokos turėjusi Noreiks pavardę, visi drauge nutarė antkapį nunešti į senąsias vokiečių kapines.


Vilkaviškietė paminklo istoriją aprašė feisbuke ir tikisi, kad atsiras žmonių, galbūt pažinojusių Marthos artimuosius. I. Maurienė neabejoja, kad kažkam šis šeimos istorijos fragmentas turi būti labai svarbus.

Po įrašo socialiniame tinkle iškart atsiliepė keletas Vokietijoje gyvenančių lietuvių. Iš Kauno kilęs, o šiuo metu Vokietijoje gynybos atašė dirbantis Tomas Masaitis informaciją žadėjo perduoti vokiečių karių kapus Lietuvoje prižiūrinčioms organizacijoms. Kariškis tikisi, kad tuo besirūpinantys žmonės turi galimybių surasti mirusių tautiečių gimines. Vokietijoje gyvenantis vilkaviškietis Darius Žmuidė atsiuntė suskaitmenintus 1895–1917 m. Vilkaviškio archyvo duomenis, kurie liudija, kad per 1905 m. vykusį surašymą tokia gyventoja mūsų mieste buvo.

Atsiliepė net Anglijoje gyvenantis genealogas Owen Michael Cafferkey II. Jis rašė turįs Vilkaviškio evangelikų liuteronų parapijos bažnytinių knygų kopijas, kuriose užfiksuotos 1935 m. mirusių žmonių pavardės, tačiau Marthos Hennig sąraše kažkodėl nėra. Tad feisbuke diskutavusieji svarstė, kad Martha arba nebuvo liuteronų tikėjimo, arba nelankė bažnyčios Vilkaviškyje.

Galima tiesiog paspėlioti, kad archyvuose ieškoma Martha galbūt buvo lietuvių kilmės Morta Noreikaitė, kuriai ištekėjus už vokiečio vardas ir pavardė buvo adaptuoti.

I. Maurienė sakė, kad po šios istorijos jai Martha Hennig tapo tarsi sava. Vilkaviškietė įsitikinusi, kad šiuolaikinės technologijos gali viską – rasti mirusio žmogaus artimuosius taip pat. Jei jums šios pavardės atrodo pažįstamos, gal iš tėvų ar senelių esate jas girdėję, o galbūt net žinote, kur gyvena Marthos Hennig giminaičiai, būtinai parašykite ar paskambinkite į redakciją. Iš antkapio užrašo akivaizdu, kad moteris turėjo vaikų, vadinasi jos istorija kažkam labai brangi.



...



Publikuota: 2022-11-18 13:13:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Dalį darbų baigs šiemet, likusius – kitais metais
* Pilviškiuose klaidžiojantys vilkikai gadina kelius ir privačias valdas
* Šaltuko išgąsdinti „Perlo“ legionieriai tiki ekipos sėkme
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas