|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-11-18 09:47
|
|
|
Naujų reikalavimų tikslas – skatinti ūkininkus saugoti ir gerinti dirvožemį.
„Santarvės“ archyvo (Sigito STRAZDAUSKO) nuotr.
Tęsiame straipsnių ciklą apie geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus. Naujuoju laikotarpiu ūkininkai privalės laikytis dirvožemiui saugoti ir gerinti svarbių standartų.
Erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga
Naujuoju paramos laikotarpiu dirvožemio apsaugai skirtas GAAB5 standartas papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose. Juose draudžiamas horizontalus žemės dirbimas. Jį būtina pakeisti dirbimo skersai technologija. Minėtuose šlaituose neleidžiama auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių. Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų dangą arba palikti per žiemą ražienas ar kitas augalų liekanas.
Minėtu laikotarpiu draudžiamas ražienų ar augalų liekanų įdirbimas, vaismedžių ir vaiskrūmių plotų bei tarpueilių purenimas.
GAAB5 reikalavimas privalomas pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas.
Dirvos apsauga jautriausiu periodu
Užtikrinti minimalią dirvožemio dangą apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu įpareigoja Strateginiame plane numatytas GAAB6 standartas. „Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika“, – reikalavimą apibūdino Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Nors pradinis Europos Komisijos (EK) siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje, Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą, kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravę iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravę daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.
Yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros.
Kita danga – neapartos ražienos. „Kol kas didelė dalis Lietuvos ūkininkų jau rudenį suaria ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario“, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą rekomendavo T. Švilpauskas.
Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams.
Taip pat GAAB6 standartas įpareigoja ūkininkus iki kiekvienų metų spalio 1 d. apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus tą, kuris yra ekologinių laukų apsaugos juostose. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose.
GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams, taip pat jis neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai.
Augalų kaita
Pasėlius deklaruosiantys ūkininkai nuo 2024 m. privalės laikytis GAAB7 standarto, kuris įpareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo.
Tame pačiame lauke tas pats pasėlis negali būti auginamas ilgiau nei vienus metus, t. y. kitais metais turi būti auginamas kitas pasėlis nei buvo einamaisiais metais.
Tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke, jei pirmaisiais metais tame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Nuėmus derlių privalu pasėti posėlį, kuris nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites. Per derybas su EK Lietuvai pavyko dviem savaitėmis sutrumpinti posėlio išlaikymo laiką – EK siūlė 8 savaites.
Posėliniai augalai, auginami tais pačiais metais, kaip ir pagrindinė kultūra, negali būti laikomi augalų kaitos nariu.
„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir reikalingi gyvulininkystei, šiai kultūrai padaryta išimtis – kukurūzus tame pačiame lauke galima auginti trejus metus su sąlyga, kad pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0, 3 arba jeigu pareiškėjas pašarų registre yra registruotas kaip pašarų augintojas, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus, – teigė T. Švilpauskas. – Be to, būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų: kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos dirvą padengti įsėliniais, posėliniais, žieminiais arba tarpiniais pasėliais arba kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.“
GAAB7 netaikomas pareiškėjams, kurių ariamoji žemė užima iki 10 ha, taip pat tiems, kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas.
Taip pat jis netaikomas pareiškėjams, kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.
Sertifikuoti ekologiniai ūkiai laikomi atitinkančiais šį standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375.
Užsk. 2303
Tęsiame straipsnių ciklą apie geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus. Naujuoju laikotarpiu ūkininkai privalės laikytis dirvožemiui saugoti ir gerinti svarbių standartų. |
Naujuoju paramos laikotarpiu dirvožemio apsaugai skirtas GAAB5 standartas papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose. Juose draudžiamas horizontalus žemės dirbimas. Jį būtina pakeisti dirbimo skersai technologija. Minėtuose šlaituose neleidžiama auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių. Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų dangą arba palikti per žiemą ražienas ar kitas augalų liekanas.
Minėtu laikotarpiu draudžiamas ražienų ar augalų liekanų įdirbimas, vaismedžių ir vaiskrūmių plotų bei tarpueilių purenimas.
GAAB5 reikalavimas privalomas pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas.
Užtikrinti minimalią dirvožemio dangą apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu įpareigoja Strateginiame plane numatytas GAAB6 standartas. „Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika“, – reikalavimą apibūdino Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Nors pradinis Europos Komisijos (EK) siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje, Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą, kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravę iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravę daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.
Yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros.
Kita danga – neapartos ražienos. „Kol kas didelė dalis Lietuvos ūkininkų jau rudenį suaria ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario“, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą rekomendavo T. Švilpauskas.
Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams.
Taip pat GAAB6 standartas įpareigoja ūkininkus iki kiekvienų metų spalio 1 d. apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus tą, kuris yra ekologinių laukų apsaugos juostose. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose.
GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams, taip pat jis neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai.
Pasėlius deklaruosiantys ūkininkai nuo 2024 m. privalės laikytis GAAB7 standarto, kuris įpareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo.
Tame pačiame lauke tas pats pasėlis negali būti auginamas ilgiau nei vienus metus, t. y. kitais metais turi būti auginamas kitas pasėlis nei buvo einamaisiais metais.
Tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke, jei pirmaisiais metais tame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Nuėmus derlių privalu pasėti posėlį, kuris nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites. Per derybas su EK Lietuvai pavyko dviem savaitėmis sutrumpinti posėlio išlaikymo laiką – EK siūlė 8 savaites.
Posėliniai augalai, auginami tais pačiais metais, kaip ir pagrindinė kultūra, negali būti laikomi augalų kaitos nariu.
„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir reikalingi gyvulininkystei, šiai kultūrai padaryta išimtis – kukurūzus tame pačiame lauke galima auginti trejus metus su sąlyga, kad pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0, 3 arba jeigu pareiškėjas pašarų registre yra registruotas kaip pašarų augintojas, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus, – teigė T. Švilpauskas. – Be to, būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų: kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos dirvą padengti įsėliniais, posėliniais, žieminiais arba tarpiniais pasėliais arba kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.“
GAAB7 netaikomas pareiškėjams, kurių ariamoji žemė užima iki 10 ha, taip pat tiems, kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas.
Taip pat jis netaikomas pareiškėjams, kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.
Sertifikuoti ekologiniai ūkiai laikomi atitinkančiais šį standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375.
Užsk. 2303
Galerija: LR žemės ūkio ministerija
Publikuota: 2022-11-18 09:47:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|