„Santaka“ / Mažesnį runkelių derlių kompensuoja didelis cukringumas / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Tokie ar panašūs vaizdai laukuose dabar – įprasti.

Autoriaus nuotr.


Mažesnį runkelių derlių kompensuoja didelis cukringumas

Andrius GRYGELAITIS


Cukrinių runkelių augintojams dabar – pats darbymetis. Ūkininkai derliumi nesiskundžia, nors pripažįsta, kad praėjusiais metais jis buvo šiek tiek geresnis.



Nepalankus klimatas

Šiais metais rajone užauginta beveik 1 033 ha cukrinių runkelių. Pernai šios kultūros plotai buvo kone trečdaliu didesni ir siekė 1 368 ha. Pastaraisiais metais saldžiųjų šakniavaisių mūsų rajone nuolat auginama apie 1–1, 5 tūkst. ha.

„Cukrinius runkelius auginu jau 30 metų. Šiemet derlius užderėjo labai geras – iš hektaro prikasu maždaug po 90 tonų. Visgi metai metams nėra lygūs, kadangi skiriasi plotai, gamtinės sąlygos. Šiemet runkelius sėjau į jiems labai palankią – sunkią dirvą. Dar pavasarį neabejojau, kad užderės puikus derlius“, – sakė Pūstapėdžių kaime, Šeimenos seniūnijoje, ūkininkaujantis Romaldas Vaišnys.

Vyras šiais metais augino daugiau nei 21 ha cukrinių runkelių.

Kiti rajono ūkininkai pasigirti tokiu gausiu derliumi negalėjo. Jų prikasamų šakniavaisių kiekiai svyruoja nuo 60 iki 70 tonų iš hektaro. Žemdirbiai svarstė, kad labiausiai runkeliams pakenkė šaltas pavasaris bei vasarą lietų keitusi kaitra.


„Po vasaros liūčių vanduo kai kuriuose plotuose išsilaikė labai ilgai. Cukrinis runkelis – toks augalas, kuriam drėgmės perteklius turi didelės įtakos. Jo lapai pagelsta, o gumbas nebeauga. Šiemet patys šakniavaisiai nėra labai dideli. Dėl to net prašiau sumažinti iš anksto sutartą pardavimo kvotą. Visgi dabar matau, kad dėl didelio augalų tankumo įsipareigojimus pavyks įgyvendinti. Dar net bus kažkiek virškvotinio derliaus“, – pasakojo Mažųjų Šelvių kaime, Klausučių seniūnijoje, beveik 46 ha cukrinių runkelių auginantis Algirdas Totoraitis.



Pernai užaugo geriau

Rajono ūkininkai pripažino, jog šiemet tikėjosi kiek didesnio derliaus, mat pernai ir užpernai prikasti cukrinių runkelių kiekiai buvo šiek tiek didesni. Pavyzdžiui, A. Totoraitis praėjusį sezoną iš hektaro prikasė po 80–90 tonų, priklausomai nuo laukų. Panašūs skaičiai vyravo ir vilkaviškiečio Remigijaus Svoto laukuose. Vyras šiemet augino per 60 ha saldžiųjų šakniavaisių.

„Šių metų derlius gal yra kiek prastesnis už vidutinį, tačiau skųstis tikrai negalima. Runkelių cukringumas labai geras – siekia 18, 5–19 proc. Planuoju runkelius į Marijampolės cukraus fabriką išvežti per tris etapus. Paskutinis iš jų numatytas gruodžio 13 d. Manau, kad virškvotinio derliaus šiemet nebus“, – kalbėjo R. Svotas.


Lakštučių kaime, Bartninkų seniūnijoje, beveik 30 ha cukrinių runkelių auginantis Arūnas Račiukaitis taip pat teigė, kad šių metų derlius yra vidutinis. Visgi, priešingai nei R. Svotas, Arūnas planuoja, jog išvežus į fabriką iš anksto numatytą užaugintos produkcijos kiekį laukuose dar liks bent 200–300 tonų saldžiųjų šakniavaisių.

„Galbūt derlius galėjo užaugti ir dar geresnis, jei ne vasaros pradžioje, prieš Jonines, laukus nusiaubusi kruša. Po jos runkeliai atrodė kraupiai. Laimei, vėliau jie atsigavo“, – kalbėjo A. Račiukaitis.

Vyrą šiemet itin džiugina šakniavaisių cukringumas. Tiek jis, tiek kiti ūkininkai nesiskundė ir cukrinių runkelių purvingumu, kuris siekia 8–9 proc. Aišku, kasti runkelius šiuo metu yra labai patogu. Jei prasidėtų rudeninės liūtys, situacija kaipmat pasikeistų.



Nereikia rūpintis

Didžioji dalis kalbintų žemdirbių užaugintus cukrinius runkelius pristato į Marijampolės cukraus fabriką. Dar visai neseniai jis skendėjo skolose, o bendrovės likimas buvo pakibęs ant plauko. Panašu, kad pastaraisiais metais problemos išsisprendė ir ūkininkai vėl ėmė pasitikėti šiuo fabriku.


„Atsimenu, kaip prieš keletą metų su kitais žemdirbiais atvežėme sezono derlių ir sustojome prie fabriko vartų. Į vidų neįvažiavome tol, kol į banko sąskaitas nebuvo pervesti pinigai už ankstesnių metų produkciją. Buvo laikas, kai dėl problemų su Marijampolės cukraus fabriku runkelius teko vežti į Kėdainius. Dabar jau to nedarau. Atrodo, kad Marijampolėje reikalai susitvarkė“, – sakė A. Totoraitis.

Priešingai nei dauguma kitų žemdirbių, Karalių kaime, Šeimenos seniūnijoje, maždaug 20 ha saldžiųjų šakniavaisių plotų valdantis Žydrūnas Rudaitis savo užaugintą produkciją kasmet veža tik į Kėdainių cukraus fabriką. Tiksliau, jam pačiam gabenti runkelių į Lietuvos vidurį net nereikia. Vyras turi pasirūpinti tik juos nuimti, o visa kita – fabriko rūpestis.

„Esame sudarę tokią sutartį, kad jo darbuotojai patys išsiveža runkelius. Jei būna šalnos, kėdainiškiai atvažiuoja čia, užsidengia šakniavaisių krūvas, o prieš veždami vėl nusidengia. Iš tikrųjų toks bendradarbiavimo principas – labai patogus. Nereikia sukti galvos dėl darbuotojų paieškų ar nuogąstauti galimų technikos gedimų. Visą informaciją apie pakraunamus runkelių kiekius, jų kokybės parametrus, laiką, kada runkeliai išvežami iš mano laukų ir kada atvyksta į fabriką, operatyviai gaunu į elektroninio pašto dėžutę. Tai – labai patogu“, – sakė Ž. Rudaitis.

Vyras šiomis dienomis tik pradeda cukrinių runkelių kasimo darbus, todėl dar negalėjo pasakyti, koks bus derlius. Visgi, preliminarios prognozės jo nedžiugina. Dėl įvairių gamtos išdaigų Karalių kaimo gyventojas spėjo, kad iš hektaro šiais metais pavyks prikasti vos 55–60 tonų cukrinių runkelių.



Tarsi socialinis projektas

Kalbinti žemdirbiai teigė bent jau artimiausiu metu nežadantys atsisakyti auginti cukrinių runkelių. Anot jų, ši kultūra puikiai tinka sėjomainai.

„Galbūt, kai pastaruoju metu išaugo rapsų kainos, būtų galima pasvarstyti apie jų auginimą vietoje cukrinių runkelių. Bet kol kas to daryti neplanuoju“, – sakė Ž. Rudaitis.

Tuo tarpu R. Svotas svarstė, kad auginti vien rapsus ir grūdines kultūras nėra pati geriausia išeitis. Anot jo, stipriems ūkiams reikia auginamų kultūrų įvairovės ne tik dėl sėjomainos, bet ir dėl rizikų skaidymo bei nuolatinio darbuotojų užimtumo.

„Jei atvirai, cukrinių runkelių auginimas nėra labai pelningas verslas. Produkcija, kuri reikalinga norint užauginti runkelius, kainuoja didelius pinigus. Kartais išlaidos net viršija pajamas. Vis dėlto bent jau artimiausiu metu planuoju ir toliau auginti šiuos šakniavaisius. Tai – iš dalies lyg socialinis projektas. Ūkyje dirba trys žmonės. Norisi, kad jie darbo turėtų ištisus metus, o atlyginimus mokėti už tai, jog darbininkai nieko neveikia – nesuvalkietiškas požiūris“, – juokėsi R. Vaišnys.




Publikuota: 2022-11-16 08:08:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai