„Santaka“ / Naujasis įstatymas: apie vietas urnoms ir pakartotinį laidojimą / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis rodė vietą, kurioje numatyta daryti siauresnes kapavietes urnoms laidoti.

Autorės nuotr.


Naujasis įstatymas: apie vietas urnoms ir pakartotinį laidojimą

Eglė MIČIULIENĖ


Pasikeitę žmonių laidojimą reglamentuojantys įstatymo punktai gyventojams sukėlė nerimo.



Pataisos teisės aktuose

Lapkričio 1 d. įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai, o kartu su jais atsirado pataisos ir Kapinių tvarkymo taisyklėse, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkoje, Kapinių sąrašų sudarymo reikalavimų ir skelbimo savivaldybių interneto svetainėse tvarkos aprašuose.

„Santakoje“ rašėme, kad nuo šiol kape, kuriame jau palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, bus draudžiama laidoti pakartotinai. Tai perskaitę ėmė skambinti sunerimę gyventojai, nesupratę, ką tokia naujiena reiškia. Juos išgąsdino ir žinia, kad nustatytas labai mažas kremuotiems žmogaus palaikams laidoti skiriamo kapo dydis – 1, 32 kv. m (1, 10 m x 1, 20 m), kelis kartus mažesnis negu įprastos kapavietės.

„Tai šeimyninių kapaviečių nebeliks? Visi turės gulėti atskirose, po vieną? Koks čia tvarumas, kad turėsi lakstyti po kapus, išbarstytus skirtingose vietose?“ – klausė paskambinęs rajono gyventojas.




Virš urnos laidoti negalima

Tačiau specialistai ramina: šeimyninės kapavietės kaip buvo, taip ir liks, niekas žmonių prieš jų valią po mirties nelaidos atskirai.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė paaiškino, pakartotinai žmonių nebus galima laidoti ne kapavietėje, o kape, kuriame jau užkasta urna. Kapo ir kapavietės sąvokos apibrėžtos Žmonių palaikų laidojimo įstatyme: kapavietė yra visas skiriamas žemės plotas, o kapas – tik ta vieta, kurioje užkasti vieno žmogaus palaikai.

Laidoti pakartotinai – tai reiškia ne laidoti šalia, o tame pačiame kape (ne kapavietėje) palaidoti kito žmogaus palaikus. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, t. y. po 25 metų – tai yra laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai.

Tačiau kremuoti palaikai laidojami negiliai (iki 1 metro gylyje), o urnose esančios kapsulės suyra labai negreitai, todėl naujuoju įstatymu ir uždrausta pakartotinai laidoti nekremuotus žmogaus palaikus.


Siekiant išvengti atvejų, kai mirusysis perlaidojamas į kitą vietą be atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens žinios ar sutikimo, Kapinių tvarkymo taisyklės papildytos nuostata, kad jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus perlaidojami, būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas.



Kapinėse vieta jau numatyta
Tendencija kremuoti amžinybėn išėjusius artimuosius auga.


Kaip teigė Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis, pernai savo artimuosius laidoję rajono gyventojai pasidalijo maždaug per pusę: beveik po lygiai mirusiųjų palaidota karstuose ir urnose. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek mūsų krašte tendencija kremuoti amžinybėn išėjusius artimuosius auga, ir šiais metais kremuotų palaikų kapinėse jau atgulė gerokai daugiau.

Atsižvelgiant į tai įstatymas ir buvo pakoreguotas. Iki šiol buvo numatyta, kad vienam kapui skiriama 3, 75 kv. m (1, 5 m x 2, 50 m), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2, 80 m x 2, 5 m), o dabar numatytas ir plotas tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti: 1, 32 kv. m (1, 10 x 1, 20) arba, pagal kapinių planą, – jis gali būti kitokio dydžio. Tačiau tai yra ne visos kapavietės, o kapo (vienam mirusiajam) išmatavimai.


Tokiomis teisės aktų korekcijomis siekiama sumažinti ir taip sparčiai besiplečiančius kapinių plotus.

Komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis sakė, kad dar prieš priimant naująsias įstatymo pataisas naujosiose Vilkaviškio kapinėse jau numatytas plotas, skirtas tiems, kurie apsisprendę artimuosius laidoti urnose.

„Kartu su Vilkaviškio miesto seniūnu Remigijumi Kurausku naujosiose kapinėse pažymėjome plotą, kuriame numatėme vietas urnoms laidoti. Ši vieta yra dešinėje pusėje nuo pagrindinio tako, naujausiame kapinių kvartale. Atnaujintas įstatymas tik patvirtina, jog mes teisingai supratome ateities perspektyvą“, – kalbėjo V. Gražulis.



Ieškos lėšų kolumbariumui statyti

Skaitytojai kėlė klausimą ir dėl kolumbariumo Vilkaviškyje.

„Kėdainiuose jau dešimt metų veikia krematoriumas ir jis dirba nesustodamas. Sykiu Lietuvoje daugėja ir kolumbariumų. Tai patogu, ypač tiems žmonėms, kurie gyvena toli ir negali prižiūrėti artimųjų kapų. Įdomu, ar tokio statinio nesirengiama statyti Vilkaviškyje?“ – domėjosi paskambinusi rajono gyventoja.

Vilkaviškyje dar planuojant naująsias kapines buvo numatyta vieta ir kolumbariumui.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė teigė, jog Savivaldybėje spalį buvo pasitarimas, kurio metu kaip tik ir aptartas šis klausimas.

„Naujosiose kapinėse Pagramdų kaime tikrai buvo numatyta vieta kolumbariumui. Nutarta vėl grįžti prie tos idėjos, tik tam reikia rasti lėšų. Bandysime siūlyti patvirtinti lėšas formuojant biudžetą arba ieškoti kitų finansavimo šaltinių prasidėjus naujam ES finansavimo laikotarpiui.

Taip pat lygiagrečiai reikėtų praplėsti esamą aprašą ir numatyti kremuotų palaikų laidojimo tvarką“, – paaiškino D. Riklienė.

Beje, naujai priimti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai numatė svarbią permainą: už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose gyventojams mokėti nebereikės. Šiuo metu daugelis savivaldybių Tarybos sprendimu už kolumbariumo nišos suteikimą yra nustačiusios mokestį, kuris svyruoja nuo 300 iki 1, 5 tūkst. eurų.



Publikuota: 2022-11-15 08:02:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senuosius atliekų konteinerius pradedama keisti naujais
* Rajono ūkininkai nenustoja remti Ukrainos
* „Vingio“ kolektyvas išleido jubiliejinę kompaktinę plokštelę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pajėgiate apmokėti mėnesio sąskaitas kylant kainoms?
Taip, be jokių sunkumų.
Vos ne vos.
Nepajėgiu, kaupiasi skolos.
Apmokėti sąskaitų man nereikia.



Kalbos patarimai

Apie cukraus pudrą
Konditerijos terminas – miltelinis cukrus. Terminų banke paaiškinama, kad tai labai smulkiai sumaltas cukrus, naudojamas konditerijos gaminiams ir desertams saldinti, puošti. Cukraus pudra yra laisvųjų stilių junginys.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2023 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas