Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

„Aš pilnas visko – liūdesio ir džiaugsmo“, – eilėraštyje save apibūdina Juozas Šalčiūnas.

Autorės nuotr.

„Man atrodo, jūs rašot man. Eilėraščiai įkvepia gyventi, atgaivina. Beveik visus moku mintinai. Galėčiau deklamuoti iki ryto“, – susitikime su bartninkiečiu Juozu Šalčiūnu sakė vilkaviškietė Genovaitė Zubienė, čia pat keletą eilėraščių padeklamavusi visiems susirinkusiesiems.

Susitikimą su poezijos kūrėju, dailininku ir medžio meistru J. Šalčiūnu inicijavo Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto Buities kultūros fakultetas. Akvarelėmis, tapybos darbais, medžio drožiniais puošiantis ne tik savo namus ir Bartninkų miestelį kūrėjas apie grožio kūrimą kasdienybėje neišsiplėtė. Atvertė savo eilėraščių pluoštą ir skaitydamas juos gausiai susirinkusius senjorus nuvedė savo gyvenimo keliais. Kiekvienas laiko tarpsnis – palydėtas poezijos žodžiu. Vaikystė, išbraidžiota Aistos upelyje su daugybe vėžių, jaunystė, į kurią „norėčiau grįžt atgal nors vieną dieną, paskęst miglotam kaimo liūdesy“, meilės pajautos: „Ateik basa / Per gaivią ryto rasą, / Ateik per saulės / Nutviekstas erdves“, kūrėjo būtį supančios gamtos įkvėpimai: „Pasiklydo saulė tarp žolių, / Rinkdama nakties išpiltą rasą“, skaudūs artimų žmonių praradimai: „Jūs sugrįžtat alyvų žiedais...“ Nenuostabu, kad kai kurios jautrios, lengvai besiliejančios J. Šalčiūno eilės tapo dainomis. Romanso žodžius „Kam laiškai, kam laiškai, kam laiškai, jei nuvyto lyg rudenį gėlės“ mokėjo visi ir dainavo kartu su autoriumi.

„Poezija mano gyvenime atsirado netyčia“, – sakė J. Šalčiūnas. Iš to „netyčia“ išleisti du eilėraščių rinkiniai, trečioji knyga „Medžiotojo užrašai“ – perpus su proza, kurioje autorius atsiskleidžia ir kaip šmaikštus pasakotojas. Glėbį šių knygų bartninkietis išdalijo susitikimo dalyviams.

Be rašymo, J. Šalčiūnas sakosi turįs tris polinkius: akvarelę, aliejinę tapybą ir medžio drožybą. Kai pabosta viena kūryba, imasi kitos. Dabar, auksaspalvį rudenį, gražioje menu alsuojančioje Mildos ir Juozo Šalčiūnų sodyboje ant Aistos kranto darbų netrūksta. „Baigsiu grėbti lapus, sėsiu prie tapybos“, – sako jos šeimininkas. Ir kartoja savo eilėraščio eilutes: „Dar noriu / Kuo gražesnį, / Kuo sveikesnį / Mus supantį pasaulį / Nutapyt.“

O poezija? Nesinori tikėti J. Šalčiūno žodžiais, kad „su poezija viskas baigta, daugiau nerašysiu“. Kai mėgstantieji jo kūrybą laukia naujų eilėraščių, kai mokosi juos mintinai, kai sako, jog posmai įkvepia gyventi, liautis rašyti tiesiog negalima. Tuo labiau kad atrodo, jog ir pačiam autoriui eilės padeda minti savo gyvenimo brydę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---