„Santaka“ / Perspektyvoje – naujovių paieška ir socialinių paslaugų kokybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-10-13 16:31

Dalinkitės:  


Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė (pirma iš kairės) ir įstaigos specialistai siekia daryti pokytį, galvoja apie socialinių paslaugų vystymą.

Autorės nuotr.


Perspektyvoje – naujovių paieška ir socialinių paslaugų kokybė

Renata VITKAUSKIENĖ


Jei staiga liktume be socialinio darbo specialistų paslaugų, kaipmat pasipiltų daug skaudžių faktų. Ten žmogus šąla, alksta, kitas liko be vaistų, kažkur šeima savus vaikus apleido... Dabar spręsti tokias problemas padeda Vilkaviškio socialinės pagalbos centras. Jo veiklos 20 metų sukaktis tapo proga su ilgamete direktore Rita MICKUVIENE pakalbėti, kaip buvo ir yra auginama įstaiga, kaip keliamas socialinio darbuotojo prestižas, kokios vertybės sieja kolegas ir kokios skirtingos yra paslaugų gavėjų grupės.

– Vilkaviškio socialinės pagalbos centras jau senokai yra tas objektas, kuriuo pasidžiaugia akys, kurį negėda parodyti miesto svečiui. Kaip buvo sukurta dabartinė įstaiga, jos materialinė bazė, kaip formavosi kolektyvas?

– Laikotarpis nuo pradžios iki šių dienų buvo sudėtingas. Keitėsi juridinis statusas, kėlėmės iš vienos vietos į kitą. Šį rudenį paminėjome Vilkaviškio socialinės pagalbos centro, kaip juridinio vieneto, veiklos 20-ies metų sukaktį, tačiau pasakojant istoriją reikėtų kalbėti ir apie priešistorę, tai yra pirmuosius 7-erius metus.

Socialinio darbo veikla prasidėjo 1995–1996 m., buvo visiškai nauja sritis, jos ėmėmės kaip socialinio darbo padalinys. Pirmoji darbo vieta buvo Paežeriuose, patalpose, kur dabar kavinė „Aukso ragas“. Su jaunais neįgaliais žmonėmis ten dirbo nevyriausybinė organizacija – „Vilties“ bendrija, jai priklausė ir socialinio darbo padalinys. Gavome patalpą – lyg virtuvėlę, lyg valgomąjį, buvo staliukas ir telefonas. Pirmiausia nusipirkome rašomojo popieriaus.


1996 m. socialinių paslaugų teikimą, finansavimą perėmė Savivaldybė, pradėjome kurti įstaigą. Ji buvo Savivaldybės administracijos skyriaus padalinys, ne atskiras juridinis vienetas. Teikėme paslaugas sutrikusio intelekto jaunuoliams. Kai padaliniui pasiūlė laisvas patalpas vaikų darželyje Pilviškiuose, mums tai atrodė erdvu, įdomu, daug, nes iki tol Paežeriuose dirbome trijuose kambarėliuose. Persikėlę buvome vadinami Pilviškių centru.

Nuo 2002 m. tapome viešąją įstaiga „Vilkaviškio socialinės pagalbos centras“, finansuojama iš rajono biudžeto. Savivaldybė perdavė du autobusiukus, techninės pagalbos priemones. Pradėjo dirbti du vairuotojai, keliolika lankomosios priežiūros darbuotojų. Labiausiai trūko patalpų. Buvo pasiūlyta keltis į dabartinio pašto pastatą, į patalpas trečiame aukšte. Pradėjo dirbti pagalbos namuose tarnybos vadovas.

– Kokie iššūkiai laukė šiame etape? Kaip sekėsi numatyti perspektyvą?


– Rajono vadovai mums pasiūlė buvusios tuberkuliozinės ligoninės, pastatytos 1924 m., patalpas Vysk. A. Karoso g. 5, Vilkaviškyje. Tas labai nudžiugino. Juk patalpos – didžiulės, tai kas, kad apleistos ir apgriuvusios.

Nuo 2003 m. ėmėme rašyti projektus, nes kai pradėjome prieškarinio pastato rekonstrukciją, nebuvo kelio nei pirmyn, nei atgal. Tuose projektuose gyvenome dešimtmetį, kadangi pinigų reikėjo vis daugiau.


Svarstėme, kokios socialinės paslaugos, kur konkrečiai rajone bus reikalingos ateityje. Bandėme numatyti ir būsimus vietos gyventojų poreikius, ir valstybės politiką. Daug ką spėliojome, skaitėme Vyriausybės programas, bandėme suprasti, kaip socialinis darbas vystysis visoje respublikoje. Nebuvo jokio pavyzdžio.

Kai grįždavome iš Vokietijos, Danijos, atrodydavo, kad iki išsivysčiusių šalių socialinės apsaugos sistemos mums dar labai toli. Todėl reikėjo dar atkakliau dirbti.

2012 m. užbaigėme statybas. Į naujas patalpas iš Pilviškių persikėlė Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinys.

Šiuo metu Vilkaviškio socialinės pagalbos centre veiklą vykdo keturi struktūriniai padaliniai: Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinys, Dienos socialinės globos namuose padalinys, Paramos šeimai ir Pagalbos namuose tarnybos.

– Kaip sekasi bendrauti su tais žmonėmis, kuriems teikiate paslaugas?


– Apie 60 proc. mūsų klientų yra seni, vieniši neįgalūs asmenys. Daugiau sprendimų dėl paslaugų gauname rudenį, prieš šildymo sezoną, kai ieškoma pagalbos, kas senoliui jo namuose pakurs krosnį, atneš kuro. Senas žmogus ieško mūsų pagalbos, jos laukia ir priima. Tokiais atvejais ir darbuotojui yra lengviau, jis jaučia didesnį moralinį pasitenkinimą.


Su šeimomis dirbti sunkiau. Joms teikiame paslaugą, kurios savo iniciatyva šeimos neprašo. Dėl tam tikrų įvykių šeimose jos privalo bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku, mokytis, ugdytis socialinius įgūdžius.

Sunkiausia dirbti su priklausomais asmenimis ir siekti pokyčių, nes pakeisti žmogaus mąstymą, elgesį yra be galo sunku.

Kaip minėjau, dirbame su neįgaliais jaunais žmonėmis. Jiems sudarytos puikios sąlygos.

– Kokius planus puoselėjate dabar?


– Nuo šių metų pradžios su šeimomis pradėjo dirbti individualios priežiūros personalo darbuotojai. Jie talkins socialiniams darbuotojams tose šeimose, kuriose yra kūdikai iki metų amžiaus arba neįgalūs vaikai iki trejų metų. Čia yra nauja paslauga. Ją reikia išbandyti ir patiems įvertinti, kiek tai bus naudinga šeimoms.

Šiuo metu socialiniame darbe daug kas jau reglamentuota, o mūsų pagrindinis tikslas yra siekti paslaugų kokybės. Įstaigoje yra 126,5 etato, dirba apie pusantro šimto žmonių. Darbuotojai turi turėti reikalingą kvalifikaciją.

Ateityje neliks socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės, visi darbuotojai: socialinio darbuotojo padėjėjai ir lankomosios priežiūros darbuotojai – vadinsis individualios priežiūros darbuotojais.

Pastariesiems iki šiol užteko 40 val. įvadinių mokymų, dabar einama prie to, kad iki 2027 m. jie turės būti įgiję individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją, o tai yra 200 val. mokymų.

Tokie pakeitimai, nors iš pradžių ir baugina, labai reikalingi. Darbuotojas turi mokėti bendrauti ir dirbti su klientu, nesukelti konfliktų, laikytis konfidencialumo. Kvalifikuotesni darbuotojai – kokybiškesnės paslaugos.

Socialinės paslaugos plečiasi. Visuomenė sensta, laikas moterims dirbti ilgėja. Dirbančios moterys negali skirti pakankamai laiko senyviems artimiesiems. Kuo ilgiau žmonės turi dirbti, tuo labiau reikalingi socialinio darbo specialistai.

Pas mus socialinį darbą dirba moterys. Jos ir dažniau renkasi studijuoti šitą sritį, ir apskritai gyvenime silpnesniojo priežiūra, pagalba palikta moterims. Mes tokie esame, taip įpratę. Pavyzdžiui, Vokietijoje šitą darbą dirba daug vyrų, nes tam tikrais atvejais jis fiziškai tikrai sunkus.

Socialinis darbas yra vertybinė profesija. Darbuotojai, kurie ateina jį dirbti, turi norėti daryti pokytį, galvoti apie kitą žmogų, apie paslaugos vystymąsi.

Socialinių paslaugų poreikis nuolat auga. Visuomenėje randasi naujos socialinės problemos, keičiasi jų pobūdis. Taip pat dėl pertvarkos proceso auga bendruomeninių paslaugų poreikis, randasi paslaugų rinka. Ima kurtis socialinis verslas. Todėl centras – socialinių paslaugų organizacija – vis labiau turi rūpintis savo teikiamų socialinių paslaugų kokybe, veiklos tobulinimu ir naujovių paieška.






Galerija: Soc_namai




Publikuota: 2022-10-13 16:31:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai