|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Po spektaklio premjeros „Gluosnės“ vadovė Daiva Kasulaitienė (centre) bei aktoriai (iš kairės) Edita Mozūraitienė, Jūratė Drunienė, Rima Buchovienė, Irada Miltinienė, Lina Rekevičienė, Regina Juodaitienė ir Arnoldas Gabanaitis buvo apipilti gėlėmis.Jono JUŠKEVIČIAUS nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Po birželio mėnesį įvykusios premjeros mėgėjų teatro aktoriai kiek lengviau atsidūsėjo – žiūrovai negailėjo plojimų, o dažnas nubraukė ašarą. Režisierė Daiva Kasulaitienė pasakojo, jog per tiek metų, kiek dirba su teatru, pirmą kartą susidūrė su emocija, palietusia ne tik žiūrovus, bet ir aktorius. „Per spektaklį aš stengiuosi neiti į užkulisius, nes jaudinuosi ir nenoriu to perduoti vaidintojams. Bet tai, ką mačiau scenoje ir už jos, – įsijautimą, atsidavimą, graudulį – gniaužė kvapą“, – prisiminė D. Kasulaitienė. Jautrių emocijų buvo persmelktos ir Salomėjos Nėries vaidmenį atlikusios L. Rekevičienė ir I. Miltinienė, kurios drauge su kitais teatralais keliavo per poetės biografijos etapus. „Linos Salomėja įkūnija poetę kiekviename laikmetyje, o Irados – tarsi žiūri ir pasakoja apie save iš šono“, – sumanymą atskleisti dvilypį S. Nėries portretą komentavo režisierė. Kelias iki premjeros buvo ilgas: prireikė daugiau nei dvejų metų, kad pagal Viktoro Aleknos biografinę apybraižą „Salomėja“ pastatytas spektaklis išvystų dienos šviesą. „Vienas po kito sekė karantinai, negalėjome repetuoti, suburti žiūrovų. Galiausiai prasidėjo karas“, – pasakojo režisierė ir užsiminė, jog buvo kilę minčių spektaklio visai nerodyti. Ne paslaptis, kad šiais laikais S. Nėries asmenybė charakterizuojama dvejopai: kaip išskirtinės romantinės pasaulėjautos lyrikės ir kaip moters, pasidavusios tarybiniams idealams. „Nežinojome, ar būsime suprasti. Šiuo metu vyksta desovietizacija, tai palietė ir Salomėją. O kaip mes būtume pasielgę jos vietoje? – klausė D. Kasulaitienė užsiminusi, jog spektaklyje atskleidžiami įvykiai, galėję turėti įtakos poetės elgesiui ir pasirinkimams. – Nieko nenoriu įteigti, palieku vietos kiekvieno žiūrovo asmeniniams pamąstymams.“ Tiek L. Rekevičienė, tiek I. Miltinienė papildė režisierę sakydamos, jog Salomėja – meniškos sielos, jausmo žmogus, todėl buvo silpna ir lengvai palenkiama. Vis dėlto vedami meilės poetės kūrybai teatralai nusprendė rizikuoti. Prieš premjerą buvo pakoreguotos kai kurios scenos, o pats spektaklis labiau subrendo. Antradienį į sceną žengsiantys mėgėjų teatro aktoriai Arnoldas Gabanaitis, Rima Buchovienė, Jūratė Drunienė, Edita Mozūraitienė, Regina Juodaitienė, Irada Miltinienė bei Lina Rekevičienė neslepia jaudulio, tačiau tiki, kad į spektaklį atėjęs žiūrovas turiningai praleis laiką Mėgėjų teatras „Gluosnė“ skaičiuoja jau dvyliktus metus, todėl gali pasidžiaugti visu pluoštu sėkmingų spektaklių. Kolektyvas po kurio laiko pelnė antros kategorijos mėgėjų teatro vardą, tačiau turi planų kilti aukščiau. Kitąmet Vilkaviškyje vyks 26-oji Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“, kuria skatinama mėgėjų teatrų plėtra, meninio lygio augimas, regionų teatro tradicijų bei nacionalinės dramaturgijos puoselėjimas. Nuo 1991 m. kas dveji metai Lietuvos nacionalinio kultūros centro kartu su Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga rengiamoje šventėje dalyvauja iki 100 pajėgiausių šalies teatrų su naujausiais, pagal lietuvių arba užsienio dramaturgiją sukurtais skirtingų žanrų, stilių spektakliais. „Gluosnė“ taip pat galvoja dalyvauti apžiūroje ir siekti pirmosios kategorijos mėgėjų teatro statuso. Pagal teatro kategoriją yra skiriamas ir finansavimas. Per daugiau nei dešimtmetį kolektyvo sudėtis labai nekito, tačiau „Gluosnė“, kaip ir daugelis mėgėjų teatrų, susiduria su problema: trūksta vaidinti norinčių vyrų. „Kartais tenka perrašyti roles. Taip spektaklyje „Pinigėliai“ vietoj Keraičio atsirado Keraitienė“, – pasakojo J. Drunienė, užsiminusi, jog pati labiausiai mėgsta vaidinti komedijose. Kolektyvas vienija kultūros ir švietimo srityse dirbančius žmones, todėl, pasak vadovės D. Kasulaitienės, nėra paprasta suderinti repeticijų ar gastrolių laiką. Vis dėlto teatralai pasidžiaugė, kad spektaklį „Basomis per lūžtantį ledą“ planuoja parodyti ir kituose Lietuvos miestuose. Pirmoji išvyka numatoma lapkritį į Skuodą. Režisierė taip pat pasidalijo idėja spektaklį pritaikyti lauko erdvei ir parodyti jį pievoje Vilniaus gatvėje, už „Santakos“ laikraščio redakcijos. Ten kadaise stovėjusiame name gyveno ir netoliese buvusią „Žiburio“ gimnaziją lankė žymi poetė. „Kai praeinu pro tą vietą, man kaskart suspaudžia širdį, sakau sau: „Mes čia vaidinsime.“ Juk tais takais, kuriais dabar vaikštome, kadais ėjo ir ji. Meilės tiltas, gatvelės – viskas ją mena “, – apie bręstančią idėją kalbėjo D. Kasulaitienė. Publikuota: 2022-10-10 11:16:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|