„Santaka“ / Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje parduoda bulves ir alijošių. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:53:18

Moteris ieško darbo. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:01

Parduoda gyvas žąsis (30 Eur už vnt.) ir antis (15 Eur už vnt.). Tel. 0 611 00 181.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:49

Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-21 14:56:19



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-10-07 11:47

Dalinkitės:  


Oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.

Nuotr. iš freepik.com.


Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?


Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardyta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją.

Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija bei melagienos neatsitraukė.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas.

Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose.



Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką


Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.

„Tik prasidėjus pandemijai specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniai. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymėjo M. Marcinkevičius. Psichiatras pridūrė: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes: žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“



Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis.

Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipė dėmesį ir į netoliese, Ukrainoje, vykstantį karą, kuris turi didžiulės įtakos dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei.

„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sakė psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei.

Nors dabar visuotinis nerimas kiek nuslopo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę. „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą“, – įvardijo medikas.


„Rožinis“ pasaulis – sugriautas


M. Marcinkevičius sakė, kad kiekvienas iš mūsų galime asmeniškai palyginti, kaip jautėmės 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo ir mūsų gyvybei negrėsė pavojus, ir kaip jaučiamės dabar.



„Anuomet keliavome po visą pasaulį, jautėmės saugūs ir mėgavomės gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas šis vaizdas subyrėjo į šipulius. Supratome, kad esame labai pažeidžiami“, – aiškino gydytojas psichiatras.

„Tikėjome, kad pasaulis yra pakankamai pažangus ir gebės susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais. Tačiau pasirodė, kad net mažas virusas gali viską sugriauti, pražudyti artimus žmones ir sukelti didžiulių padarinių. Taip pat ir netolimoje Europos šalyje kilęs karas mus privertė susimąstyti, kad iš tiesų nesame pajėgūs kontroliuoti savo gyvenimo“, – pandemijos ir karo poveikį psichikos sveikatai apibūdino M. Marcinkevičius.

Anot jo, nuo koronaviruso pradžios jaučiamas lengvos depresijos, nerimo, ypač nemigos sutrikimų padidėjimas. „Šiuo metu kol kas nematome didelio pagerėjimo, bet jo ir negali būti dėl pastarųjų įvykių pasaulyje“, – sakė specialistas.


Kaip pandemija tapo infodemija?


Pasaulio sveikatos organizacija buvo pirmoji, kuri COVID-19 protrūkį pavadino infodemija. Šis terminas reiškia milžinišką tikslios ir netikslios informacijos kiekį, dėl kurio žmonėms tampa sunku atsirinkti teisingą informaciją, patikimus šaltinius.

„Natūralu, kad pradėjus plisti koronaviruso infekcijai neigiamos informacijos buvo labai daug. Kone visi vis tikrindavome, kiek yra naujų užsikrėtimų, mirčių, kokia grėsmė ir kokių naujų rekomendacijų reikia laikytis norint išsaugoti savo sveikatą. Kai gauname tokį didžiulį informacijos kiekį, tai neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą. Tad pagrindinis patarimas – riboti savo buvimą socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, kuriose gaunate ir skaitote įvairią informaciją, – sakė psichiatras. – Užtenka žinoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kartą ar kelis per dieną, o ne kas pusvalandį ar dar dažniau.“



Primenama, kad tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situaciją Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vyriausybės interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt.


Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui


Nors ankstesnės epidemijos taip pat kėlė nerimą bei sėjo paniką pasaulyje, baimei dėl COVID-19 didelės įtakos turėjo ir vis dar turi itin greitas ir globalus informacijos perdavimas: internetas, socialiniai tinklai.

Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internetą ir socialinius tinklus galima pavadinti trumpai bei konkrečiai – informaciniu šiukšlynu.

„Nors ten būna labai gerų bei naudingų dalykų, viskas: tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai – suversta į vieną krūvą. Informaciniai kanalai, tokie, kaip spauda ar televizija, turi tam tikrus žmones, kurie visą informaciją prakošia, o socialiniuose tinkluose visi gali platinti bet ką“, – pabrėžė M. Marcinkevičius, atkreipdamas dėmesį į dezinformacijos ir melagingos informacijos mastą.

Žinotina tai, kad oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.

Be to, gydytojas psichiatras įspėjo: moksliniais tyrimais įrodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose žmogaus savijauta ir dvasinė būsena pablogėja vidutiniškai 8–10 procentų.

Tad jis ragino žmones: būkite sąmoningi ir apsaugokite save, stengdamiesi riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose, atsakingai atsirinkite skaitomus šaltinius, atkreipkite dėmesį į informacijos patikimumą, oficialumą.

„Nuo viso to priklauso mūsų psichinė ir emocinė gerovė, tad stenkimės elgtis taip, kad savo psichinę sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume“, – teigė jis pridurdamas, kad reikėtų nepamiršti skaityti sau įdomių ir su pasaulinėmis negandomis nesusijusių skaitinių, užsiimti malonia ir atpalaiduojančia veikla.


Šalyje prieinama nemokama pagalba


Ieškantiesiems pagalbos ar norintiesiems pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamų psichologo konsultacijų psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure. Tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas.

Norintiesiems gauti pagalbą nuotoliniu būdu patariama skambinti pagrindine emocinės paramos linija 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskambinus tel. 112.

Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą sudėtingiausiais gyvenimo atvejais. Užsk. 2040







Galerija: SAM_10-07




Publikuota: 2022-10-07 11:47:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai
* Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius
* Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kokios priemonės Jus motyvuoja darbe?
Piniginės išmokos.
Karjeros galimybės.
Gera atmosfera kolektyve.
Laisvadieniai.
Nemotyvuoja niekas.



Kalbos patarimai

Apie veiksmą ir rezultatą
Šnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai