„Santaka“ / Minint istorinę sukaktį – dėmesys dabarties aktualijoms / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Tarptautinės konferencijos dalyvius Kybartuose pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka.

Autoriaus nuotr.


Minint istorinę sukaktį – dėmesys dabarties aktualijoms

Andrius GRYGELAITIS


Kybartuose iškilmingai paminėtos 600-osios Melno taikos sutarties metinės. Kultūros centre vykusioje respublikinėje konferencijoje daug dėmesio skirta ne tik istorinėms detalėms, bet ir dabartiniams pasaulio įvykiams.

Amžinoji taika

1422 metais rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis, įteisinusi Sūduvos padalinimą tarp Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Kryžiuočių ordino.

Melno taika iš esmės buvo pergalės prieš Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje rezultatas. Šis susitarimas istorikų pagrįstai vadinamas abipusiu kompromisu ir per laiką yra įgavęs „Amžinosios taikos“ vardą.

Melno taikos sutartimi nustatyta Kryžiuočių ordino ir LDK siena per 600 metų buvo labai mažai koreguota. Tai viena seniausių bei stabiliausių tarpvalstybinių sienų Europoje, šiuo metu skirianti Lietuvą ir Rusijos federaciją. Tai kartu ir išorinė Europos Sąjungos siena.



Pasidžiaugė bendradarbiavimu

Minint 600-ąsias Melno taikos metines Kybartų kultūros centre surengtas forumas „Sūduva“, kurio metu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“. Renginį organizavo Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) kartu su Mykolo Romerio universitetu (MRU).


Maždaug prieš pusmetį rajono Savivaldybė su MRU pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Konferencijoje viešėjęs šio universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas pasidžiaugė užmegztais ryšiais, o patį renginį pavadino bendro darbo rezultatu.

Kartu su juo sveikinimo žodžius susirinkusiesiems tarė rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo narys Algirdas Butkevičius, europarlamentaras Juozas Olekas, MRU Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Ernestas Lukoševičius bei Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Peteris Bušmanas.

Konferenciją moderavo – MRU atstovai Vytautas Šlapkauskas, Aurelija Pūraitė bei Violeta Gaižauskaitė kartu su Vilkaviškio TVIC direktoriumi Vitu Girdausku. Jie vieną po kito į sceną kvietė pranešėjus. Iš viso buvo perskaityta net 12 pranešimų. Juos pristatė įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos, JAV, Lenkijos, Ispanijos bei Vokietijos.



Rusijos siekiai

Pranešimus skaitę tyrėjai pabrėžė, kad šių dienų kontekste Melno taikos sutartis vėl yra tapusi itin aktuali, todėl būtina kalbėti ne tik apie istorinę jos vertę bei atsiradimo aplinkybes, bet ir bendrai apie sėkmingų tarpvalstybinių taikos sutarčių istorinį, politinį, teisinį, ekonominį ir kultūrinį vaidmenį įtvirtinant saugumą Europoje.


Konferencijos metu pranešimus skaitę teisininkai, politikai, diplomatai, istorikai bei kultūros žinovai analizavo, kokią įtaką Melno taika turėjo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos raidai, taip pat aptarė Europos saugumo situaciją Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, dalijosi įžvalgomis apie ateities perspektyvas.

„Pasaulis vėl susitelkęs į karą. O kur taika? Labai svarbu daryti viską, kad Europoje vėl įsitvirtintų saugumas. Juk saugumas – pamatinė žmonių gyvenimo vertybė“, – pabrėžė vienas iš pagrindinių konferencijos sumanytojų ir organizatorių, iš mūsų rajono kilęs prof. dr. V. Šlapkauskas.

Vieną iš pranešimų skaitęs buvęs Vokietijos Bundestago narys Karlas Lamersas sakė, jog dabar Europa išgyvena tamsiausią periodą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak jo, Ukrainą užpuolusi Rusija siekia išbandyti visų europiečių baimes.

„Metų metus Putinas visiems melavo, bandydamas pasiekti savo tikslų. Jis nemelavo tik sykį, kai išsidavė, jog nori atkurti Rusijos imperiją. Pradėtas karas Ukrainoje – tik vienas iš žingsnių, siekiant užvaldyti pasaulį. Rusija militarizuoja Arktį, Kaliningrado sritį, turi tam tikrų planų Afrikoje, Moldovoje, net Bosnijoje ir Hercogovinoje, kai kuriose kitose valstybėse. Iki šiol NATO dar neturėjo tokio rimto išbandymo. Raudonosios linijos išties egzistuoja ir Putinas apie jas žino. Galime būti tikri, kad NATO nepaliks nė vienos savo narės likimo valiai ir tikrai jas gins. Europa negali egzistuoti be laisvų šalių“, – sakė K. Lamersas.


Jis taip pat akcentavo, kad pasauliui šiuo metu grėsmę kelia ne vien Rusija, bet ir stiprėjančios Kinija bei Indija, kurios taip pat turi tam tikrų kėslų.



Stiprėjančios pajėgos

Apie šių laikų aktualijas kalbėjo ir kai kurie kiti pranešėjai. Vienas iš jų – kraštietis europarlamentaras J. Olekas. Jis prisiminė, kad Melno taikos sutartimi įtvirtintos valstybių sienos ne kartą buvo peržengtos ir pareikalavo tūkstančių aukų. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, reikia daryti viską, kad pasaulyje būtų išsaugota taika.

J. Oleko teigimu, karinis Rusijos biudžetas siekia maždaug 70 milijardų dolerių. Dar 20–30 milijardų šį biudžetą reikalui esant gali papildyti agresorės sąjungininkai, tarp kurių yra Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikija. Palyginti, Lietuvos karinis biudžetas siekia vos milijardą. Tiesa, bendras visų NATO valstybių biudžetas yra maždaug trilijonas dolerių, o vien JAV indėlis į jį – 700 mlrd. dolerių.

J. Olekas neslėpė, kad vienai Lietuvai apsiginti prieš agresorius būtų labai sunku, todėl mūsų šalis yra sudariusi karines bendradarbiavimo sutartis su kitomis valstybėmis. Dvišaliai susitarimai gynybos srityje mus sieja su JAV, Vokietija, Lenkija ir Jungtine Karalyste. Lietuva taip pat turi sudariusi ne vieną daugiašalę bendradarbiavimo sutartį. Visa tai – mūsų saugumo garantas.

Europarlamentaras pasidžiaugė, kad prie NATO nusprendė prisijungti Suomija bei Švedija. Anot jo, tai padės ne tik dar labiau sustiprinti Baltijos regiono gynybą, bet ir leis saugiau jaustis visai Europai.

„Stiprėjančios europiečių pajėgos NATO aljanse leidžia tikėtis, kad po Melno susitarimo susiformavusios sienos liks ten, kur yra dabar ir mums niekada neteks jų atsikovoti“, – vylėsi J. Olekas.



Pažintinė ekskursija

Mokslinės konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik paklausyti pranešimų, bet ir pakeliauti Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu. Bartninkuose esančioje kaimo turizmo sodyboje „Babeckynė“ prasidėjusi kelionė tęsėsi Vištyčio, Matlaukio, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio ir Sudargo keliais.

Dalyviai buvo supažindinami su vietovių istorija, lankėsi Vištyčio regioninio parko lankytojų centre, Roberto Mickevičiaus ūkio piliakalniuose. Jie taip pat buvo pakviesti pasivaikščioti Kybartų takais su bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičiumi, išgirsti Kudirkos Naumiesčio dvynio – Širvintos miesto istoriją bei pasiklausyti apie VI–XIV a. gynybinių piliakalnių sistemą Sudarge. Ekskursiją vedė Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.


Renginio organizatoriai vylėsi, kad pirmą kartą surengtas forumas turės tęstinumą, todėl tikimasi jį rengti kas keletą metų. Taip pat galvojama išleisti žurnalą ar kitą leidinį, kuriame būtų publikuojami mokslininkų pranešimai.

Norintieji paklausyti visų perskaitytų pranešimų, tai gali padaryti internetinėje platformoje „YouTube“, į paieškos skiltį įvedę konferencijos pavadinimą.



Publikuota: 2022-09-28 08:01:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Gripo sezonas ant kulnų mina ir medikams, ir pacientams
* Glamūru spindinčios dvaro sienos slepia nepagarbą ir baimę
* Tamsą praskaidrins instaliacija „Nemigėlės“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas