„Santaka“ / Rajono įmones slegia nepakeliamos elektros sąskaitos / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Saulės baterijų jėgainė ledų gamybos įmonėje „Art Glacio“ įdiegta prieš keletą metų. Ji pagamina tik dešimtadalį bendrovei reikalingos elektros.

Autorės nuotr.


Rajono įmones slegia nepakeliamos elektros sąskaitos

Simona SIMANAVIČIENĖ


Žymiai išaugusios elektros, dujų ir kitų žaliavų kainos privertė už galvos susiimti daugelį Lietuvos verslų. Bene didžiausios sąskaitos už suvartojamą energiją slegia gamyba užsiimančių įmonių pečius. Vis dažniau įmonių vadovai svarsto, jog norint išlaikyti verslą būtina diegti saulės baterijas ar kitus atsinaujinančios energijos šaltinius.



Piniginės subsidijos – tik trumpalaikė pagalba

Prieš trejetą metų pasinaudojusi ES investicijomis ledų gamybos įmonė „Art Glacio“ įsirengė saulės baterijas. Jų pagaminta energija patenkina apie 10 proc. įmonės poreikio, todėl bendrovės vadovas Arūnas Simutis mano, jog vienintelis kelias, galintis padengti patiriamas išlaidas, – sulaukti paramos saulės elektrinės plėtrai.

„Norėdami sumažinti sunaudojamą elektros energiją ėmėmės tam tikrų priemonių, tačiau jos nėra tokios ženklios, kad būtų akivaizdžios. Būtina valstybės parama atsinaujinančių elektros šaltinių įrengimui. Tai pagelbėtų ne tik verslui, bet kartu pasitarnautų ir aplinkosaugai“, – kalbėjo A. Simutis.


Pasak direktoriaus, piniginės subsidijos gal kiek ir palengvintų naštą, tačiau iš esmės problemos neišspręstų, todėl skiriama parama turėtų būti tikslinė, o jos poveikis – ilgalaikis. Prakalbus apie darbuotojus A. Simutis sakė, jog tol, kol pardavimų apimtys nemažės, darbo vietos įmonėje bus išlaikomos. Jeigu nutiktų priešingai, gali būti ieškoma ir kitų sprendimų.



Žvilgsnis į Lenkiją

Panašios nuomonės laikėsi ir Vilkaviškyje medienos apdirbimo įmonei „Lugvita“ vadovaujantis Gytis Lukoševičius. „Šiuo metu iš ESO laukiame techninių sąlygų saulės elektrinei įsirengti. Tikimės, kad dar šiais metais atsiras Europos Sąjungos fondų paramos priemonės, kuriomis galėsime pasinaudoti ir šią naujovę įdiegti. Nieko čia daugiau nepadarysi“, – kalbėjo įmonės direktorius.

G. Lukoševičius pasakojo, kad vykstant technologiniams procesams įrangos veikimą normuoti galima tik minimaliai, nes, pavyzdžiui, džiovinimo kameros įmonėje veikia visą parą. Vis dėlto daugiausiai elektros energijos suvartojančius įrenginius įmonė kuriam laikui buvo išjungusi. „Rugpjūtį sulaukėme 32 tūkstančių eurų sąskaitos“, – apie daugiau negu keturis kartus pabrangusią elektrą kalbėjo vadovas.


Ne tik verslu užsiimantis, bet ir Vilkaviškio rajono savivaldybėje Tarybos nario pareigas užimantis politikas sakė, jog Savivaldybė energetikos krizės metu menkai ką gali padėti, todėl atitinkamų sprendimų verslas gali tikėtis tik iš Vyriausybės. „Palyginkime kad ir Lenkiją. Ten už elektrą mažiau moka ne tik gyventojai, bet ir verslas. Mes prarandame konkurencingumą. Ne tik elektros, bet ir medienos kaina šiemet išaugo tris kartus“, – pasakojo G. Lukoševičius.

Lietuvos verslininkų įsitikinimu, Vyriausybė neskiria reikiamo dėmesio darbo vietų mažėjimui, nes mano, kad tai – verslo problema, kad tampame nekonkurencingi Europoje ir pasaulyje – taip pat tik verslo bėda.

„Matydami, kaip kaimyninių šalių Vyriausybės sprendžia vidaus nacionalinius klausimus, pasigendame savo Vyriausybės lyderystės. Mums reikia, kad ir valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, stabilizuotų tam tikrą kainos lygį“, – prieš daugiau negu savaitę vykusioje spaudos konferencijoje apie energetikos kainų poveikį Lietuvos verslui kalbėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, įmonės „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius.




Nestabili rinka

Pilviškiuose įsikūrusioje įmonėje „Kelio ženklai“ dirba apie 90 darbuotojų, todėl, pasak vykdančiojo direktoriaus Giedriaus Kilinsko, tik nuo bendrų pastangų priklausys, ar bus įmanoma bent kiek sutaupyti.

„Sakome darbuotojams, kad be reikalo nedegintų elektros, nepaliktų įjungtų nenaudojamų įrengimų. Jie ir patys stengiasi. Turime minčių investuoti į saulės elektrinę. Viską parodys laikas“, – kalbėjo G. Kilinskas.

Įmonė verčiasi įvairiomis veiklomis, tačiau pagrindinės pajamos yra gaunamos iš eksportui į Europos rinką skirtų ąžuolinių baldų gamybos. Kadangi „Kelio ženklai“ glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis, G. Kilinskas pasakojo, kad nerimą dėl kylančių kainų jaučia tiek danai, tiek švedai, kurie gali imti taupyti, o tai atsilieptų ir pilviškiečių įmonei. „Jeigu pardavimai nemažės, stengsimės išlaikyti darbuotojus“, – svarstė vykdantysis direktorius.



Kavos branginti neplanuoja

Brolių Roko ir Igno Siaurusaičių kavinė „Kiškio kupolas“ taip pat išgyvena sunkmetį. R. Siaurusaitis pasakojo, jog rugpjūtis „pradžiugino“ beveik keturis kartus išaugusia sąskaita – už elektrą buvo priskaičiuota 800 eurų. „Nemažai mokėjome ir sausio mėnesį, bet tuomet veikė šildytuvai, kiti prietaisai. Nežinau, ką darysime. Gal dirbsime tik savaitgaliais ar trumpinsime darbo laiką“, – kalbėjo verslininkas, su nerimu laukiantis sąskaitos už rugsėjį.

Ne tik elektros, bet ir maisto žaliavų išaugusios kainos verčia taupyti, todėl vos atvėsus orams kavinėje buvo išjungti ledukų, šerbetų, ledų aparatai. Verslininkas pasakojo, jog viena darbuotoja netgi juokais paklausė, ar neteks patiems už elektrą susimokėti. Pasirodo, sklinda kalbos, jog kai kurios įmonės, siekdamos sumažinti elektros vartojimą, darbuotojus gąsdina baudomis už paliktą spingsėti elektros lemputę.

Vyriškis teigė vis išgirstantis raginimų kelti kainas, tačiau supranta, kad tai verslo neišgelbės. Priešingai – geriau mažiau uždirbti ir daugiau parduoti, nei dėl pakeltos kainos atbaidyti klientus. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, kurios sukontroliuoti neįmanoma. „Greičiausiai žmonės taip pat pradės taupyti, rečiau lankysis kavinėse. Žinoma, turime savo pastovius klientus, kurių tikimės neprarasti net ir užklupus sunkmečiui“, – nuogąstavo kavinės vadovas.

Iš valstybės paramos R. Siaurusaitis sako nesitikintis, mat, turėjo pamoką, kai per pandemiją kreipėsi dėl subsidijų. „Per karantiną mūsų kompiuterinių žaidimų salonas Kaune nedirbo devynis mėnesius. Už tai gavome 1000 eurų subsidiją, kurią vėliau reikėjo ne tik grąžinti, bet dar ir sumokėti palūkanas. Lietuva – stebuklų šalis“, – su nusivylimo kartėliu kalbėjo „Kiškio kupolo“ vadovas.




Siūlo naudotis esančiomis priemonėmis

Valstybės galimybės mokėti verslui subsidijas priklausys nuo 2023 metų biudžeto. Vis dėlto, kaip teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, jos tik laikinai pristabdytų krizę, o augančių elektros ir dujų kainų problemos neišspręstų.

„Važinėjame po regionus ir pasakojame įmonėms, nes daug kas net ir nežino, kad „Invegoje“ yra įvairių instrumentų apyvartinėms ar net investicinėms paskoloms gauti. Nuo kovido pandemijos pripratome kalbėti tik apie subsidijas, bet yra eilė priemonių, kuriomis galima pasinaudoti jau šiandien“, – vienoje televizijos laidoje teigė ministrė.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, jog šiuo metu yra svarstoma leisti daug elektros bei dujų suvartojančioms įmonėms atidėti mokesčius. Tokios išlygos galėtų tikėtis tos bendrovės, kurios išlaidoms už energiją skiria apie 10 proc. visų kaštų.

Finansų ministrė kalbėjo, kad esant itin aukštoms energijos kainoms valstybė nėra pajėgi visiškai kompensuoti verslo patiriamų išlaidų – taip, kaip svarstoma padėti gyventojams. Jiems kompensacijoms planuojama kitąmet skirti apie 1 mlrd. eurų.


„Numatyti tokias pat kompensacijas kaip gyventojams būtų tiesiog nepakeliama našta biudžetui. Reikia suprasti, kad sprendimai turi būti ilgalaikiai“, – teigė G. Skaistė, paraginusi verslininkus kiek įmanoma sparčiau investuoti į atsinaujinančią energetiką.



Publikuota: 2022-09-27 08:05:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Gripo sezonas ant kulnų mina ir medikams, ir pacientams
* Glamūru spindinčios dvaro sienos slepia nepagarbą ir baimę
* Tamsą praskaidrins instaliacija „Nemigėlės“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas