|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Vilkaviškyje parduoda bulves ir alijošių. Tel. 0 658 13 757.Galioja iki: 2024-12-20 10:53:18
Moteris ieško darbo. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:01
Parduoda gyvas žąsis (30 Eur už vnt.) ir antis (15 Eur už vnt.). Tel. 0 611 00 181.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:49
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-21 14:56:19
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-09-26 16:10
|
|
|
Žmonių pasveikinti į sceną užlipusiai finansų ministrei Gintarei Skaistei kompaniją palaikė pramogų pasaulio atstovas Vidas Bareikis.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Marijampolėje apsilankiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė atvežė naujienas apie būsimas milijardines įplaukas iš Europos Sąjungos fondų. Žinia apie 7,5 mlrd. eurų investicijas – gera, nors jai pristatyti ir pasirinktas keistas formatas, primenantis sunkmečiu surengtą provincijos miestelio gimtadienio šventę.
Įrašytas ir išprašytas
Šiuo metu Lietuvos finansų ministerija organizuoja renginių ciklą „Naujos 7,5 mlrd. eurų investicijos aktyvesnei Lietuvai“. Praėjusią savaitę Marijampolėje įvyko vienas iš penkių šio ciklo renginių. Renginio tikslas – pristatyti naujų ES investicijų 2021-2027 m. periodą bei planus jas panaudoti.
Į Marijampolės savivaldybės administracijos feisbuko puslapį užsukusius gyventojus nustebino keistas renginio formatas: ministerija kvietė į dronų lenktynes, pramogas su batutais ir virtualios realybės akiniais, flashmob’ą su Pauliumi Šinkūnu, Monikos Liu koncertą bei žadėjo „stogą raunančių prizų“. Tiesa, kelių valandų žaidimų, šokių bei dainų programoje pusvalandis buvo numatytas ir diskusijai su finansų ministre Gintare Skaiste. Tačiau į diskusiją su ministerijos vadove pakviestos tiktai dvi dalyvės: Marijampolės jaunimo organizacijų tarybos „Apskritas stalas“ valdybos narė Saulė Rūtelionytė ir I grupės neįgaliųjų draugijos vadovė Irma Kavaliauskienė. Iš pradžių diskusijoje buvo įrašytas ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis, bet paskutiniu momentu jo paprašyta diskusijoje nedalyvauti: esą politikai renginyje nepageidaujami.
Dėmesys – periferijai
Prasidėjus renginiui, kol centrinėje Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje negausiai susirinkusius miestiečius išjudinti stengėsi renginio vedėjas Vidas Bareikis, finansų ministrė G. Skaistė susitiko pabendrauti su žurnalistais.
„Investicijų prioritetai jau sudėlioti, bet dalis projektų bus svarstoma per regionų plėtros tarybas. Norisi, kad ir visuomenė įsitrauktų į planavimo procesus“, – apie savo vizito tikslą kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Ministrė aiškino, jog anksčiau europinės investicijos buvo fokusuotos į penkių didžiųjų apskričių centrus, o naujo etapo finansavimą norima nukreipti ir į mažesniųjų Marijampolės, Utenos, Alytaus, Telšių ir Tauragės regioninius centrus. Dėl to pastaruosiuose Finansų ministerija ir nutarė organizuoti susitikimus su gyventojais bei priminti, kad ir jie turi teisę, kaip ir didžiųjų miestų gyventojai, pajusti investicijų naudą ir gyventi kokybiškai.
Paklausta, ar Vilkaviškio gyventojai pajus investicinių „injekcijų“ Marijampolėje naudą, G. Skaistė teigė, jog išskirstyti lėšas į kuo daugiau miestų būtų netikslinga, todėl jos bus orientuojamos į apskričių centrus, tačiau bendra nauda pasiskleis po visą apskritį.
„Sukūrus tam tikras paslaugas regionų centruose, greta esantys miestai gaus pridėtinę vertę. O bazinis paslaugų paketas pasieks visas savivaldybes. Pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja 57 savivaldybės ir beveik visose yra bent po vieną mokyklą, kuri gaus finansavimą pagal šią programą.“
Aktualu energetika ir inovacijos
Ministrė teigė, jog vienas iš pagrindinių prioritetų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, yra žaliasis kursas, kuris šiuo metu tapo ypač aktualus dar ir dėl energetinės nepriklausomybės. Tad investicijos kryps į pastatų renovacijos procesus, atsinaujinančią energetiką, elektromobilių stotelių plėtrą ir kt.
Nemažai investicijų ruošiamasi pritraukti į skaitmenizaciją, inovacijų verslus. Rengiamasi investuoti ir į žmogiškąjį kapitalą, t. y. švietimą, ikimokyklinį ugdymą, jo plėtrą, taip pat – į sveikatos priežiūros paslaugas, kelių infrastruktūrą.
Paklausta apie finansinę paramą verslui, patyrusiam milžiniškus nuostolius dėl išaugusių elektros ir dujų kainų, ministrė kalbėjo tik apie preliminarią mokesčių atidėjimo ir paskolų gavimo galimybę.
„Tiems verslams, kurių 10 proc. ir daugiau sąnaudų sudaro elektros ir dujų energijos sąnaudos, bus pasiūlyta mokesčių atidėjimo galimybė. Taip pat Europos Komisija patvirtino tiesiogines paskolas verslui, kuris nukentėjo dėl karo pasekmių, santykių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo bei išaugusių energijos kainų. Tam skirta 50 mln. eurų tiek apyvartinėms, tiek investicinėms paskoloms“, – teigė G. Skaistė.
Papildomai lėšų dar planuojama skolintis iš EK saulės elektrinių plėtrai – ši priemonė bus taikoma tiek verslui, tiek gyventojams bei viešiesiems pastatams.
Renginys – tik startas
Pasiteiravome ministrės apie tai, kodėl pristatyti, kas bus daroma už planuojamus milijardus ir kaip išsidėlioja finansavimo prioritetai, nebuvo pakviesta ne tik politikų, bet ir jokių savivaldos bei verslo (kad ir tos pačios atsinaujinančios energetikos, inovacijų verslo, etc.) atstovų, t. y. tų, kas turės tiesioginę įtaką įsisavinant investicijas. Ir ar ne geriau vietoj brangiai kainuojančių koncertų, dronų bei batutų žmonėms tinkamai pateikti aiškią informaciją apie tai, kas laukia Lietuvos prasidėjus naujam finansavimo etapui?
Situaciją už ministrę pakomentuoti stojo Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis. Jis paaiškino, kad renginys skirtas visiems, tad į aikštę galėjo ateiti visi norintieji. Be to, vėliau ketinama organizuoti daugiau tikslinių susitikimų, o pastarasis renginys – tik startas pradedant naują finansavimo perspektyvą, įžanginis renginys skirtas visuomenei, „kuri turi teisę žinoti“. Dronai, žaidimai bei prizai kaip tik ir buvo skirti tai visuomenei privilioti.
Finansų ministerijos suorganizuotas renginys, finansuojamas ES fondų, Marijampolėje kainavo ne taip ir mažai – 25 tūkst. eurų. Tokie renginiai Lietuvoje iš viso numatyti penki, iš jų keturi jau įvyko.
Marijampolėje apsilankiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė atvežė naujienas apie būsimas milijardines įplaukas iš Europos Sąjungos fondų. Žinia apie 7,5 mlrd. eurų investicijas – gera, nors jai pristatyti ir pasirinktas keistas formatas, primenantis sunkmečiu surengtą provincijos miestelio gimtadienio šventę. |
Įrašytas ir išprašytas
Šiuo metu Lietuvos finansų ministerija organizuoja renginių ciklą „Naujos 7,5 mlrd. eurų investicijos aktyvesnei Lietuvai“. Praėjusią savaitę Marijampolėje įvyko vienas iš penkių šio ciklo renginių. Renginio tikslas – pristatyti naujų ES investicijų 2021-2027 m. periodą bei planus jas panaudoti.
Į Marijampolės savivaldybės administracijos feisbuko puslapį užsukusius gyventojus nustebino keistas renginio formatas: ministerija kvietė į dronų lenktynes, pramogas su batutais ir virtualios realybės akiniais, flashmob’ą su Pauliumi Šinkūnu, Monikos Liu koncertą bei žadėjo „stogą raunančių prizų“. Tiesa, kelių valandų žaidimų, šokių bei dainų programoje pusvalandis buvo numatytas ir diskusijai su finansų ministre Gintare Skaiste. Tačiau į diskusiją su ministerijos vadove pakviestos tiktai dvi dalyvės: Marijampolės jaunimo organizacijų tarybos „Apskritas stalas“ valdybos narė Saulė Rūtelionytė ir I grupės neįgaliųjų draugijos vadovė Irma Kavaliauskienė. Iš pradžių diskusijoje buvo įrašytas ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis, bet paskutiniu momentu jo paprašyta diskusijoje nedalyvauti: esą politikai renginyje nepageidaujami.
Dėmesys – periferijai
Prasidėjus renginiui, kol centrinėje Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje negausiai susirinkusius miestiečius išjudinti stengėsi renginio vedėjas Vidas Bareikis, finansų ministrė G. Skaistė susitiko pabendrauti su žurnalistais.
„Investicijų prioritetai jau sudėlioti, bet dalis projektų bus svarstoma per regionų plėtros tarybas. Norisi, kad ir visuomenė įsitrauktų į planavimo procesus“, – apie savo vizito tikslą kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Ministrė aiškino, jog anksčiau europinės investicijos buvo fokusuotos į penkių didžiųjų apskričių centrus, o naujo etapo finansavimą norima nukreipti ir į mažesniųjų Marijampolės, Utenos, Alytaus, Telšių ir Tauragės regioninius centrus. Dėl to pastaruosiuose Finansų ministerija ir nutarė organizuoti susitikimus su gyventojais bei priminti, kad ir jie turi teisę, kaip ir didžiųjų miestų gyventojai, pajusti investicijų naudą ir gyventi kokybiškai.
Paklausta, ar Vilkaviškio gyventojai pajus investicinių „injekcijų“ Marijampolėje naudą, G. Skaistė teigė, jog išskirstyti lėšas į kuo daugiau miestų būtų netikslinga, todėl jos bus orientuojamos į apskričių centrus, tačiau bendra nauda pasiskleis po visą apskritį.
„Sukūrus tam tikras paslaugas regionų centruose, greta esantys miestai gaus pridėtinę vertę. O bazinis paslaugų paketas pasieks visas savivaldybes. Pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja 57 savivaldybės ir beveik visose yra bent po vieną mokyklą, kuri gaus finansavimą pagal šią programą.“
Aktualu energetika ir inovacijos
Ministrė teigė, jog vienas iš pagrindinių prioritetų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, yra žaliasis kursas, kuris šiuo metu tapo ypač aktualus dar ir dėl energetinės nepriklausomybės. Tad investicijos kryps į pastatų renovacijos procesus, atsinaujinančią energetiką, elektromobilių stotelių plėtrą ir kt.
Nemažai investicijų ruošiamasi pritraukti į skaitmenizaciją, inovacijų verslus. Rengiamasi investuoti ir į žmogiškąjį kapitalą, t. y. švietimą, ikimokyklinį ugdymą, jo plėtrą, taip pat – į sveikatos priežiūros paslaugas, kelių infrastruktūrą.
Paklausta apie finansinę paramą verslui, patyrusiam milžiniškus nuostolius dėl išaugusių elektros ir dujų kainų, ministrė kalbėjo tik apie preliminarią mokesčių atidėjimo ir paskolų gavimo galimybę.
„Tiems verslams, kurių 10 proc. ir daugiau sąnaudų sudaro elektros ir dujų energijos sąnaudos, bus pasiūlyta mokesčių atidėjimo galimybė. Taip pat Europos Komisija patvirtino tiesiogines paskolas verslui, kuris nukentėjo dėl karo pasekmių, santykių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo bei išaugusių energijos kainų. Tam skirta 50 mln. eurų tiek apyvartinėms, tiek investicinėms paskoloms“, – teigė G. Skaistė.
Papildomai lėšų dar planuojama skolintis iš EK saulės elektrinių plėtrai – ši priemonė bus taikoma tiek verslui, tiek gyventojams bei viešiesiems pastatams.
Renginys – tik startas
Pasiteiravome ministrės apie tai, kodėl pristatyti, kas bus daroma už planuojamus milijardus ir kaip išsidėlioja finansavimo prioritetai, nebuvo pakviesta ne tik politikų, bet ir jokių savivaldos bei verslo (kad ir tos pačios atsinaujinančios energetikos, inovacijų verslo, etc.) atstovų, t. y. tų, kas turės tiesioginę įtaką įsisavinant investicijas. Ir ar ne geriau vietoj brangiai kainuojančių koncertų, dronų bei batutų žmonėms tinkamai pateikti aiškią informaciją apie tai, kas laukia Lietuvos prasidėjus naujam finansavimo etapui?
Situaciją už ministrę pakomentuoti stojo Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis. Jis paaiškino, kad renginys skirtas visiems, tad į aikštę galėjo ateiti visi norintieji. Be to, vėliau ketinama organizuoti daugiau tikslinių susitikimų, o pastarasis renginys – tik startas pradedant naują finansavimo perspektyvą, įžanginis renginys skirtas visuomenei, „kuri turi teisę žinoti“. Dronai, žaidimai bei prizai kaip tik ir buvo skirti tai visuomenei privilioti.
Finansų ministerijos suorganizuotas renginys, finansuojamas ES fondų, Marijampolėje kainavo ne taip ir mažai – 25 tūkst. eurų. Tokie renginiai Lietuvoje iš viso numatyti penki, iš jų keturi jau įvyko.
Galerija: Ministerija
Publikuota: 2022-09-26 16:10:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius
* Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie veiksmą ir rezultatą
Šnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie veiksmą ir rezultatąŠnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|