„Santaka“ / Amatininkais save vadinantys kailiadirbiai išgyvena sunkmetį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-09-26 15:56

Dalinkitės:  


Kailių paruošimas reikalauja ypatingo preciziškumo, todėl ilgametė įmonės darbuotoja Rita Taujinskienė (antra iš kairės) prižiūri galutinio produkto kokybę.

Autorės nuotr.


Amatininkais save vadinantys kailiadirbiai išgyvena sunkmetį

Simona SIMANAVIČIENĖ


Daugiau nei 20 metų Vilkaviškyje gyvuojanti įmonė „Cipel Baltika“ viena iš nedaugelio bendrovių Lietuvoje, galinti pasigirti ilgamete brangiakailių žvėrelių kailių išdirbimo patirtimi.


Išskirtinė kokybė


Vilkaviškio rajone veikia daug įvairiomis veiklomis užsiimančių verslų, tačiau prancūzų investuotojams priklausanti UAB „Cipel Baltika“ – vienintelė įmonė, kurioje yra išdirbami kailiai.

Pasak įmonės vadovės Akvilės Grumblienės, prancūzai į Vilkaviškį atklydo neatsitiktinai, mat, mūsų miestas buvo palyginti netoli nuo kailių centru kadaise buvusio Kauno. Iš kartos į kartą perduodamas šeimos verslas pasižymi giliomis prancūziškomis kailių išdirbimo technologijomis. Kaip sako bendrovės direktorė, įmonė tiek ištobulėjo, kad Vilkaviškyje paruošti kailiai yra itin vertinami, todėl ir užsakymų sulaukia iš siuvyklų, siuvančių rūbus tokiems mados namams kaip „Louis Vuitton“ ar „Hermes“.

Kailiadirbyste užsiimančioje įmonėje ruošiami lapių, sabalų, audinių, usūrinių šunų, bebrų, karakulių kailiai. Pati įmonė kailių nesuperka, o tik juos išdirba.

„ Į Vilkaviškį kailiai atkeliauja iš įvairių pasaulio šalių – apie 99 proc. jų pas mus patenka iš aukciono. Nudirtus ir išdžiovintus kailius aukcionui pateikia brangiakailių žvėrelių veisėjai iš viso pasaulio. Po kokybės įvertinimo ir rūšiavimo pagal plauko storį, atspalvį ir kitus parametrus pageidaujamus kailius per brokerius įsigyja kailių pirkėjai. Tada jie ieško perdirbėjų galutiniam kailio paruošimui“, – trumpai apie prekybos grandis papasakojo vadovė.


Vis dėlto ne tik žvėrelių fermose užaugintų gyvūnų kailiai yra išdirbami. Pasirodo, įmonės paslaugomis gali pasinaudoti ir medžiotojai, kurie dažniausiai prašo išdirbti lapės, bebro ar kito laukinio gyvūno kailį. Nepatyrusiai akiai sunku atskirti, ar gyvūnas užaugintas profesionalių veisėjų, ar sugautas laisvėje, tačiau akylūs kailiadirbiai iškart gali įvertinti kailio kokybę. „Laisvėje gyvūnus dažnai kamuoja ligos, parazitai, o tai matosi ir kailyje“, – pasakojo vadovė, rodydama išdirbtus lapės kailius, kurių oda, kaip spėja, suvarpyta šovinio paliktų skylių.


Ilgas paruošimo procesas


Kiekvieno kailio paruošimas yra skirtingas tiek technologine prasme, tiek laiko atžvilgiu. Gamybos vadovas Darius Rimas pasakojo, kad paruošti audinės kailį užtrunka tris savaites, lapės – dvi. Iki kol kailiukai iškeliauja pas užsakovą, jie ne kartą suminkštinami tam skirtu tepalu bei kukurūzų krakmolu, mirkomi, džiovinami, skalbiami, tempiami bei šukuojami. Išskirtinis yra ir jų valymas, kuris atliekamas ne tik rankiniu būdu darbuotojams skutinėjant odą, bet ir dideliuose mediniuose būgnuose valant kailius specialiomis smulkios frakcijos kietmedžio drožlėmis.

Pasakodami apie darbo principus tiek A. Grumblienė, tiek D. Rimas suskubo paneigti mitą, jog ruošdami kailį naudoja žmogui kenksmingą chemiją. Iš tikrųjų naudojamos ganėtinai natūralios priemonės – alūnas, vanduo, druska, soda, aliejiniai tepalai, kukurūzų krakmolas, skruzdžių rūgštis. „Vienintelė žalinga medžiaga, kurią turime, yra pilama į skalbimo mašiną. Tačiau tiesioginio kontakto su ja darbuotojai neturi. Ceche juntamas tik kailio kvapas“, – pasakojo įmonės vadovė.



Įtakos turi įvykiai pasaulyje


Ilgiausiai – dvidešimt ketverius metus – UAB „Cipel Baltika“ dirbantis Rita Taujinskienė pasakojo, kad per tą laiką kailio išdirbimo technologija patobulėjo. „Stengiamės kokybiškai viską atlikti. Jau ir vaikai spėjo užaugti, tikiuosi čia ir pensijos sulaukti, nes mėgstu pastovumą“, – linksmai kalbėjo su kolegėmis prie kailių plušėdama Rita.

Nuo pat įmonės įkūrimo dirba ir gamybos vadovas bei dar keletas kitų darbuotojų. Trisdešimties žmonių kolektyvui vadovė negailėjo gražių žodžių ir sakė, kad tik dirbdami ranka rankon gali pasiekti puikių rezultatų. „Šiuo metu pas mus poros mėnesių eilė. Turime daug užsakymų, bet kad dirbtume sparčiau, reikėtų papildomai įdarbinti keletą žmonių, tačiau dvejojame – nežinia, kokia bus dujų sąskaita“, – kalbėjo A. Grumblienė užsiminusi, jog energetikos krizė palietė ir kailių verslą.

Nors įmonėje užsakymų nestinga, kosminė dujų kaina privertė ieškoti būdų, kaip sutaupyti: planuojama pakeisti dujinius katilų degiklius į tinkančius dyzelinui. Taip tikimasi ne tik sutaupyti, bet ir dirbti efektyviau – išgauti daugiau garo. Pasiteiravus apie investicijas į įrangos atnaujinimą, procesų modernizavimą, vadovė teigė, jog net ir panorus tai padaryti būtų sudėtinga – šią specifinę įrangą mažai kas gamina.


Taip pat didelę įtaką kailių verslui daro Kinija, kurioje žvėrelių kailių yra išdirbama daugiausiai. Prasidėjus kovido pandemijai šioje šalyje buvo drastiškai stabdoma fabrikų veikla. Kai tai nutiko, rodos, turėjo padaugėti užsakymų Europos kailiadirbystės įmonėse, tačiau įvyko priešingai. Kinijoje sustojus gamybai ėmė trūkti šioje šalyje gaminamų kailio išdirbimo pramonei reikalingų komponentų.

„Jų paklausa buvo didelė, o pasiūla sumažėjo. Stipriai išaugo visi kaštai. 2019 m. rinkoje susidarė kailių perteklius, krito kainos. Dėl darbo trūkumo teko atleisti darbuotojų. Nors galėjo būti ir blogiau, bet konkurentai Lenkijoje uždarė savo gamyklą, o dalis jų klientų perėjo pas mus. Gal tai ir išgelbėjo“, – prisiminė A. Grumblienė.

Karas taip pat padarė savo: Ukrainoje buvo susprogdinta druskos gamykla, iš kurios vilkaviškiečiams buvo tiekiama produkcija.


Etinė dilema


Daug metų pasaulyje tęsiasi kova prieš brangiakailių žvėrelių auginimą. Ne viena Europos šalis įvedė ribojimus arba visai uždraudė vystyti šią žemės ūkio šaką. A. Grumblienė yra kitokios nuomonės ir mano, kad uždarius audinių fermas kailių paklausa niekur nedingtų. Be to, toks ribojimas gali paskatinti nelegalių veisyklų atsiradimą ar brakonieriavimą. „Fermose auginami gyvūnėliai turi būti prižiūrėti, nes kitaip neužauginsi geros kokybės kailio. Žvėreliai kaip ir žmonės kartais suserga, tenka jais pasirūpinti. Mano manymu, labiau vargsta šuo, pririštas prie būdos“, – svarstė įmonės direktorė.

Moteris pasakojo, jog kai kuriose užsienio šalyse pasitaiko atvejų, kai gyvūnų teisių gynėjai įsibrauna į fermas ir išlaisvina narvuose gyvenančius gyvūnėlius, tačiau jie negalvoja, kad šiems padaro meškos paslaugą. Žvėreliai natūralioje gamtoje neišgyvena. Be to, žemės ūkio veiklos yra priklausomos viena nuo kitos. Audinių pašarui yra naudojamos žuvininkystės atliekos (žuvų kaulai, kt.), o audinių mėsa – biodujų gamyboje. Be to, pasak vadovės, kailis yra daug natūralesnis produktas negu gamtą teršiantys sintetiniai rūbai.

Švelniakailių žvėrelių veisimas kelia daug etinių ir moralinių klausimų, todėl bendro sutarimo tarp gyvūnų teisių gynėjų ir fermerių tikėtis nereikėtų.

Bėgant laikui keičiasi ir vartotojas, todėl „Cipel Baltika“ vadovė papasakojo apie naujovę, kurią pasiūlė išbandyti užsakovai. „Kailinius įsigijęs žmogus turės galimybę sužinoti, iš kur atkeliavę kailiniams panaudoti kailiai, kokioje fermoje ir kaip buvo auginti gyvūnėliai. Tam mes į kailiuką turėsime įsegti specialų dirželį, kuriame bus suvesta informacija. Jau bandėme tai daryti, tačiau kai kurie plastiko dirželiai nukrenta išdirbimo proceso metu arba užgauna darbuotojų pirštus, todėl nėra patogu dirbti“, – pasakojo A. Grumblienė.


Tiek žvėrelių fermų, tiek kailio išdirbimo įmonių Europoje mažėja. Ne paslaptis, kad prie to daugiausiai prisidėjo gyvūnų teisių gynėjai. Tik laikas parodys, ar bus lemta šiems verslams ir toliau gyvuoti.





Galerija: Kailiai




Publikuota: 2022-09-26 15:56:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai