„Santaka“ / Vilkaviškietės užauginti arbūzai – ne prastesni nei iš šiltųjų kraštų / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda sviestamušį (dėželinis, viduje su 4 sparneliais, sukamais rankena). Tel. 8 683 80 616.
Galioja iki: 2022-10-06 14:48:54

Parduoda gerų pieninių karvių telyčias (gimusios vasario 13 d. ir vasario 28 d., bandos numeris 10263100204). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2022-10-08 09:51:50



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Patys didžiausi Ingridos Ulevičienės išauginti arbūzai svėrė iki 14 kilogramų.

Nuotr. iš asmeninio albumo.


Vilkaviškietės užauginti arbūzai – ne prastesni nei iš šiltųjų kraštų

Eglė MIČIULIENĖ


Ko gero, netrukus iš egzotinių vaisių sąrašo arbūzus teks išbraukti: juos mėgina auginti vis daugiau lietuvių. Tiesa, pavyksta dar ne visiems.



Visokių spalvų ir skonių

Vilkaviškietė Ingrida Ulevičienė prapjauna didžiulį sultingą arbūzą. Žievė plonytė, minkštimas raudonas ir gaivus. Puikus skonis!

„Pamėginkit kito paragauti. Šitas kitos veislės, ne toks raudonas, bet gerokai saldesnis“, – siūlo moteris.

Iš tiesų, antrasis tokio saldumo – kaip medumi pagardintas!

Tačiau I. Ulevičienė purto galvą: yra dar kita veislė arbūzų, kurių minkštimas – ryškiai oranžinės tarsi apelsinas spalvos, štai tie tai tikrai turi medaus poskonį. Yra ir geltonų arbūzų, jie jau ne tokie saldūs, labiau vandeningi. Yra net ir baltu viduriu.

Skirtingi arbūzai ir iš išorės: vieni dryžuoti, kiti margi, su „žvaigždėmis“, vienų žievė žalia, kitų geltona, vieni apvalūs, kiti pailgi – žodžiu, patys įvairiausi.

„Didžiųjų veislių arbūzai nėra labai saldūs, todėl jų šiemet auginau mažiau. Žinoma, visi jie skanūs, žmonės juk skirtingai mėgsta. Bet man pačiai arbūzas turi būti arbūzas – raudonas, saldus. Kaip ir braškės: ne kokios nors ananasinės, nes dabar išvesta ir tokių veislių, bet tradicinės, braškių skonio!“ – šypsojosi I. Ulevičienė.




Šiemet – vėlyvi

Dabar jau įvairiausių veislių arbūzų užauginusi ir išragavusi vilkaviškietė šių augalų pirmąkart pasodino vos prieš kelerius metus. Kaip ji pati sako, turėdama žemės tiesiog eksperimentavo. Nusipirko parduotuvėje sėklų, pasisėjo, bet pirmieji vaisiai užaugo ne ką didesni už kumštį.

Moteris pradėjo domėtis, ką daro ne taip – ir po poros metų jau mėgavosi puikiu derliumi. Kai kurios galvos svėrė apie 13–14 kilogramų!

Pernai į daržą Pilviškių seniūnijos kaime, kur gyvena jos mama, I. Ulevičienė pasodino 40, o šiemet – jau visus 90 arbūzų daigų, maždaug 30-ies veislių.

Vilkaviškietė užsiregistravusi net keliose arbūzų augintojų grupėse, pati šiuo pomėgiu jau užkrėtusi keletą draugių.

Tiesa, šie metai arbūzams, anot Ingridos, palankūs nebuvo.

„Kad vyktų vegetacija, reikia, jog naktimis būtų bent 14–15 laipsnių šilumos, o šiemet buvo vėsu, šlapia. Pasodinau į dumblą, daigai ilgai neaugo, tik liepą žydėti pradėjo. Galvojau, kad iš viso nieko nebus“, – pasakojo moteris.


Tačiau arbūzų priaugo. Vienas daigas paprastai atveda nuo 1 iki 3 vaisių, tad iš viso užderėjo apie 200 galvų. Vis dėlto šiųmetį derlių Ulevičiai pradėjo ragauti tik rugpjūtį, o pernai arbūzai sunoko jau liepos vidury.



Pirma šiltai, po to – šaltai

Sėklų sodinukams moteris kartais pasilieka iš savo suvalgytų arbūzų, bet dažniausiai perka parduotuvėse arba iš kitų augintojų.

Svarbiausia, anot I. Ulevičienės, žinoti, kad arbūzai nepikiuojami, juos reikia sodinti po vieną sėklą į didelį, bent 1 litro talpos, indą. Daigus reikėtų sėti ne anksčiau kaip balandžio gale, iki sodinimo neturėtų likti daugiau kaip mėnuo.

Pašnekovė juokėsi, kad šiemet, kai reikėjo 90-ies litro talpos indų, jie „okupavo“ visas palanges. Darbo kliuvo ir Ingridos vyrui Rimantui, kuris kantriai tempė žemes į butą penktame aukšte.

Arbūzo sėklas reikia sudaiginti šiltoje vietoje. Ingrida jas sudeda į drėgną popierinį rankšluostį, tada – į polietileninį maišelį ir padeda vonioje ant gyvatuko. Po keleto dienų išlenda daigelis.

„Kurios sėklos išleidžia daigą, tas kišu į žemę. Sudygusiai sėklytei jau reikia nebe šilumos, o vėsos, todėl jas uždengiu polietilenu ir išnešu į įstiklintą balkoną“, – pasakojo moteris.




Jokių trąšų – tik pelenai

Kai nebelieka šalnų pavojaus, maždaug antroje birželio dekadoje, daigus I. Ulevičienė perkelia į daržą. Sodinti reikia labai atsargiai, atidžiai saugant pagrindinę šaknį. Maždaug savaitei, kad dirva įšiltų, daržą moteris dar uždengia plėvele. Daigeliai sodinami po du į vieną kvadratinį metrą. Kiekvieno daigo vietoje Ingrida į duobutę įberia saują medžio pelenų, jokių kitų trąšų nenaudoja.

„Patys valgome, todėl esu prieš trąšas. Viskas, pasodinai – ir pamiršai! O kai augalas pradeda žydėti, jį kas 10 dienų dar galima palaistyti pelenų ištrauka. Bet man nuo namų iki daržo važiuoti toli, todėl paprastai šito nedarau. Šiemet per vasarą paliejau tiktai vieną kartą“, – sakė pašnekovė.

Kadangi arbūzo daigai nemėgsta būti judinami, žemės, kurioje jie auga, moteris neravi, o paviršių apkloja šiaudais. Jei kokia piktžolė ir išauga – ją paprasčiausiai nukerpa.

Įdomu, jog pirmiausia daigas pražysta vyriškais žiedais, vėliau – moteriškais. Iš pastarųjų ir išsivysto vaisius.



Valgo ir patys, ir draugai

Kaip atpažinti, kada arbūzas jau išnokęs ir tinkamas skinti?

Tada, sako Ingrida, kai nuvysta pirmas prie pat galvos esantis lapukas ir ūsas. Kol jie žali – vaisius irgi žalias. Garsas pabeldus į išnokusį arbūzą turi būti duslus, o pavertus jį ant šono matosi šviesi dėmė.

I. Ulevičienė sako savo užaugintų arbūzų nepardavinėjanti. Tai ką su šitokiu kiekiu daro? Juk arbūzai yra uogos, todėl, kaip ir kitos uogos, labai ilgai nestovi, maždaug po mėnesio pernoksta.

„Žmonės su arbūzais daro visko: gamina salotas, verda cukatas, netgi raugina. O mes nedarome nieko – tiesiog juos valgome! – juokėsi moteris. – Parsivežei iš daržo „šiltą“ arbūzą, pasidėjai ant stalo, prasipjovei, sultys per alkūnes bėga... Ir suvalgome kokius tris keturis! Išdalinu nemažai kaimynams, draugams, giminėms, į darbą nusinešu paragauti.“

Kaip jau supratote, Suvalkijos laukuose išaugusiais arbūzais buvo pavaišinti ir redakcijos darbuotojai. Galime dar kartą patvirtinti: jie ne tik nenusileidžia skoniu pardavinėjamiems prekybos centruose, bet dar ir gardesni!


Tad jei tik turite žemės bei kantrybės, pasinaudokite I. Ulevičienės patarimais ir pamėginkite arbūzų užsiauginti patys.



Galerija: Arbūzai




Publikuota: 2022-09-23 08:04:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Iš valdininkų stalčių ištrauktas raštas išjudino darbus
*Medis kybartiečio dirbiniuose virsta moliu ir marmuru
* Džiugus pokytis: po remonto biblioteka grįš į šiuolaikiškas patalpas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į žinią apie mobilizaciją Rusijoje?
Ukrainai bus sunkiau kovoti.
Rusija įspeista į kampą – pavojus visiems.
Manau, Putinas blefuoja.
Nieko baisaus nematau.
Man rūpi mano problemos.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygsvara“?
Lygsvara – nevartotinas žodis. Vartotinas pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms; 2. darni ko nors būsena.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas