|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-09-12 15:21
|
|
|
Tautvydas Katkevičius jau pabaigė šių metų bulviakasį.
Andrius GRYGELAITIS
Rugsėjis – ne tik javų sėjos, bet ir bulviakasio metas. Kaip tik šiomis dienomis daugelis stambesnių ūkininkų pradeda kasti bulves. Pas kai kuriuos iš jų darbai verda jau kurį laiką.
Rajone deklaruota 501 ha bulvių plotų. Didžioji jų dalis – Pilviškių seniūnijoje. Čia esančiame Ramoniškių kaime gyvena ir stambiausi mūsų krašto bulvių augintojai – Alvytė ir Eugenijus Valuckai, kasmet sodinantys apie 130 ha šių daržovių plotų.
Ramoniškiuose įsikūrusiame šeimos ūkyje pagrindinis bulviakasis prasidėjo dar praėjusią savaitę. Kaip sakė A. Valuckienė, pirmieji įspūdžiai apie derlių – ne patys geriausi. Dešimties veislių bulves auginančius žemdirbius šiemet itin nuvylė lietuvių labai pamėgta ‘Vineta’ veislė. Tiesa, taip atsitiko bene pirmą kartą.
„Anksčiau juokaudavau, kad ‘Vineta’ bulvės gerai dera prie visų valdžių, tačiau šiemet ir jas ištiko krizė. Kitų veislių bulvės skirtingais metais skirtingai ir užaugdavo, o ‘Vineta’ visuomet užderėdavo stabiliai gerai. Šiemet nemažai šių bulvių – labai smulkios. Įprastai kasmet iš Vokietijos pirkdavome sertifikuotas šių daržovių sėklas, tačiau kitais metais to galbūt nedarysime, nes patys turėsime daug sėklai tinkančios medžiagos“, – sakė A. Valuckienė.
Pasak jos, šiais metais bulvių derlius greičiausiai bus vidutinis. Jei viskas vyks pagal planą, Valuckai bulviakasį žada pabaigti pirmomis spalio dienomis.
Vidutinio derliaus tikisi ir kita Pilviškių seniūnijos ūkininkė Sandra Petkevičienė. Anot maždaug 20 ha šių daržovių turinčios ūkininkės, šie metai bulvių augintojams nebuvo patys palankiausi, mat liūtis keitė sausra, o tai augalams sukėlė nemažai streso.
„Mes auginame tiek ankstyvąsias, tiek vėlyvąsias bulvių veisles. Ankstyvųjų bulvių derlius buvo panašus, kaip ir kasmet, tačiau vėlyvųjų veislių prognozės kol kas nedžiugina. Tuose plotuose, kuriuose jau kasėme, bulvės buvo gana smulkios. O tokių daržovių žmonės nemėgsta. Apskritai, pastebėjau, kad lietuviai – gana išrankūs ir išlepę pirkėjai. Pavyzdžiui, į prekybos centrus parduodame nuo 5 cm ilgio bulves, o turguose į tokias žmonės net nežiūri. Jie nori dar didesnių, nepaisant to, kad nuskutę jas vis tiek prieš dėdami į puodą perpjauna per pusę“, – pastebėjimais dalijosi S. Petkevičienė.
Moteris pagrindinį bulviakasį žada pradėti šią savaitę.
Kol vieni dar tik ruošiasi į laukus, kitų derlius jau stovi rūsiuose. Bulviakasį praėjusią savaitę pabaigė Šeimenos seniūnijoje nedidelį mėlynųjų bulvių plotą turintis Tautvydas Katkevičius. Jis liko gana patenkintu šiemetiniu šių gana egzotiškų daržovių derliumi. Iš maždaug 50 arų ploto vyras prikasė apie 10–12 tonų mėlynųjų bulvių.
„Prieš šį sezoną atsinaujinau ‘Blue star’ veislės bulves, pirkau sertifikuotas sėklas. Nors metai buvo gana lietingi, tačiau su tėčiu lyg nujausdami išsirinkome plotą, esantį aukštesnėje dirvos vietoje. Tai, kas augo nuokalnėje, paskendo vandenyje, tačiau didžioji dalis bulvių užderėjo puikiai“, – džiaugėsi T. Katkevičius.
Šią savaitę bulviakasį pradėti ketina ir Pilviškiuose maždaug 15 ha bulvių plotų auginantis Visvaldas Kantautas. Vyras kol kas nesiryžo prognozuoti, koks gali būti derlius, tačiau bent jau ankstyvosios veislės jo nenuvylė. Pasak ūkininko, tuo metu, kai jos buvo sodinamos, dirvoje netrūko drėgmės, o ir vėlesnės klimato sąlygos ankstyvosioms bulvėms buvo gana palankios.
„Iš to, kiek prikasėme ankstyvųjų bulvių, tikrai negalima spėti apie vėlyvųjų veislių derlių. Tai – visiškai skirtingi dalykai. Pastebėjau, kad šiemet vis daugiau žmonių teiraujasi apie galimybę savo reikmėms įsigyti didesnį kiekį bulvių. Ankstesniais metais buvo įprasta, kad gyventojai žiemą prekybos centruose nusiperka po vieną kitą kilogramą bulvių ir nesuka galvos. O šiemet, panašu, kad gali sugrįžti senesni įpročiai, kai savo rūsiuose žmonės norės turėti ne vieną maišą šių daržovių“, – pastebėjimais dalijosi V. Kantautas.
Šiek tiek pasikeitusį vartotojų požiūrį pastebėjo ir S. Petkevičienė. Anot jos, gyventojai išties šiemet dažniau teiraujasi apie būsimą derlių, klausia, ar galės jo įsigyti didesnius kiekius. Tiesa, stambesni supirkėjai tendencijų nekeičia – jie žada pirkti įprastus bulvių kiekius.
„Pas mus bulvių jau teiraujasi vengrai bei rumunai. Ankstesniais metais jiems netikdavo mūsų prašomos kainos. Tai rodo, kad galimai Europoje šiemet bus jaučiamas bulvių stygius. Kadangi priklausome žemės ūkio kooperatyvui „Bulvių namai“, dalį produkcijos realizuojame Lietuvoje. Vietiniams prekybos centrams ketiname parduoti per tūkstantį tonų. Anksčiau daug metų bendradarbiaudavome su Ukraina. Nors šiais metais jie dėl karo prarado daugiau nei 6 milijonus vartotojų, tačiau neatmetame galimybės, kad dalis mūsų bulvių iškeliaus būtent į šią šalį“, – apie įvairias rinkas pasakojo Alvytė Valuckienė.
Kiti kalbinti pašnekovai teigė taip pat turintys nuolatinį klientų ratą, bendradarbiaujantys tiek su stambesniais supirkėjais, tiek su pavieniais asmenimis.
Šiuo metu bulvių kainos yra nepalyginamai didesnės nei praėjusiais metais, tačiau greičiausiai jos ir toliau augs. Pasak Visvaldo Kantauto, jei ne kaimynai lenkai, kurie užaugintą produkciją parduoda šiek tiek mažesnėmis kainomis, Lietuvoje bulvės greičiausiai būtų pardavinėjamos dar brangiau nei dabar. Tiesa, Lenkijoje šių daržovių kainos taip pat jau ima kilti, tad realu, kad taip nutiks ir Lietuvoje. Visgi tai bus susiję ne vien su kaimyninės šalies rinka, bet ir su sparčiai augančiomis sąskaitomis už suvartotą energiją.
„Labai bijome artėjančios žiemos. Įprastai bulves laikome šaldytuvuose, patalpas nuolat vėdiname ventiliatoriais. Iki šiol vien už elektrą kas mėnesį sumokėdavome po 8–10 tūkstančių eurų. Šiais metais sąskaitos greičiausiai bus 4–5 kartus didesnės. Kol kas dar labai rimtai svarstome, ar jungsime šaldytuvus, ar paliksime bulves sandėliuose ir leisime joms natūraliai vysti. Energijos kainos mus labai gąsdina. Akivaizdu, kad išaugusios sąskaitos taip pat bus viena bulvių brangimo priežasčių“, – mintimis dalijosi A. Valuckienė.
Ūkininkė Sandra Petkevičienė teigė paskaičiavusi, kad palyginti su praeitais metais bulvių auginimo kaštai jau dabar yra išaugę mažiausiai tris kartus, o pati bulvių kaina kol kas nėra net dvigubai didesnė nei pernai. Moteris taip pat prognozavo, kad tuomet, kai ūkininkai ims gauti didesnes dujų ir elektros sąskaitas, jie bus priversti kelti ir savo auginamos produkcijos kainas.
Rugsėjis – ne tik javų sėjos, bet ir bulviakasio metas. Kaip tik šiomis dienomis daugelis stambesnių ūkininkų pradeda kasti bulves. Pas kai kuriuos iš jų darbai verda jau kurį laiką. |
Rajone deklaruota 501 ha bulvių plotų. Didžioji jų dalis – Pilviškių seniūnijoje. Čia esančiame Ramoniškių kaime gyvena ir stambiausi mūsų krašto bulvių augintojai – Alvytė ir Eugenijus Valuckai, kasmet sodinantys apie 130 ha šių daržovių plotų.
Ramoniškiuose įsikūrusiame šeimos ūkyje pagrindinis bulviakasis prasidėjo dar praėjusią savaitę. Kaip sakė A. Valuckienė, pirmieji įspūdžiai apie derlių – ne patys geriausi. Dešimties veislių bulves auginančius žemdirbius šiemet itin nuvylė lietuvių labai pamėgta ‘Vineta’ veislė. Tiesa, taip atsitiko bene pirmą kartą.
„Anksčiau juokaudavau, kad ‘Vineta’ bulvės gerai dera prie visų valdžių, tačiau šiemet ir jas ištiko krizė. Kitų veislių bulvės skirtingais metais skirtingai ir užaugdavo, o ‘Vineta’ visuomet užderėdavo stabiliai gerai. Šiemet nemažai šių bulvių – labai smulkios. Įprastai kasmet iš Vokietijos pirkdavome sertifikuotas šių daržovių sėklas, tačiau kitais metais to galbūt nedarysime, nes patys turėsime daug sėklai tinkančios medžiagos“, – sakė A. Valuckienė.
Pasak jos, šiais metais bulvių derlius greičiausiai bus vidutinis. Jei viskas vyks pagal planą, Valuckai bulviakasį žada pabaigti pirmomis spalio dienomis.
Vidutinio derliaus tikisi ir kita Pilviškių seniūnijos ūkininkė Sandra Petkevičienė. Anot maždaug 20 ha šių daržovių turinčios ūkininkės, šie metai bulvių augintojams nebuvo patys palankiausi, mat liūtis keitė sausra, o tai augalams sukėlė nemažai streso.
„Mes auginame tiek ankstyvąsias, tiek vėlyvąsias bulvių veisles. Ankstyvųjų bulvių derlius buvo panašus, kaip ir kasmet, tačiau vėlyvųjų veislių prognozės kol kas nedžiugina. Tuose plotuose, kuriuose jau kasėme, bulvės buvo gana smulkios. O tokių daržovių žmonės nemėgsta. Apskritai, pastebėjau, kad lietuviai – gana išrankūs ir išlepę pirkėjai. Pavyzdžiui, į prekybos centrus parduodame nuo 5 cm ilgio bulves, o turguose į tokias žmonės net nežiūri. Jie nori dar didesnių, nepaisant to, kad nuskutę jas vis tiek prieš dėdami į puodą perpjauna per pusę“, – pastebėjimais dalijosi S. Petkevičienė.
Moteris pagrindinį bulviakasį žada pradėti šią savaitę.
Kol vieni dar tik ruošiasi į laukus, kitų derlius jau stovi rūsiuose. Bulviakasį praėjusią savaitę pabaigė Šeimenos seniūnijoje nedidelį mėlynųjų bulvių plotą turintis Tautvydas Katkevičius. Jis liko gana patenkintu šiemetiniu šių gana egzotiškų daržovių derliumi. Iš maždaug 50 arų ploto vyras prikasė apie 10–12 tonų mėlynųjų bulvių.
„Prieš šį sezoną atsinaujinau ‘Blue star’ veislės bulves, pirkau sertifikuotas sėklas. Nors metai buvo gana lietingi, tačiau su tėčiu lyg nujausdami išsirinkome plotą, esantį aukštesnėje dirvos vietoje. Tai, kas augo nuokalnėje, paskendo vandenyje, tačiau didžioji dalis bulvių užderėjo puikiai“, – džiaugėsi T. Katkevičius.
Šią savaitę bulviakasį pradėti ketina ir Pilviškiuose maždaug 15 ha bulvių plotų auginantis Visvaldas Kantautas. Vyras kol kas nesiryžo prognozuoti, koks gali būti derlius, tačiau bent jau ankstyvosios veislės jo nenuvylė. Pasak ūkininko, tuo metu, kai jos buvo sodinamos, dirvoje netrūko drėgmės, o ir vėlesnės klimato sąlygos ankstyvosioms bulvėms buvo gana palankios.
„Iš to, kiek prikasėme ankstyvųjų bulvių, tikrai negalima spėti apie vėlyvųjų veislių derlių. Tai – visiškai skirtingi dalykai. Pastebėjau, kad šiemet vis daugiau žmonių teiraujasi apie galimybę savo reikmėms įsigyti didesnį kiekį bulvių. Ankstesniais metais buvo įprasta, kad gyventojai žiemą prekybos centruose nusiperka po vieną kitą kilogramą bulvių ir nesuka galvos. O šiemet, panašu, kad gali sugrįžti senesni įpročiai, kai savo rūsiuose žmonės norės turėti ne vieną maišą šių daržovių“, – pastebėjimais dalijosi V. Kantautas.
Šiek tiek pasikeitusį vartotojų požiūrį pastebėjo ir S. Petkevičienė. Anot jos, gyventojai išties šiemet dažniau teiraujasi apie būsimą derlių, klausia, ar galės jo įsigyti didesnius kiekius. Tiesa, stambesni supirkėjai tendencijų nekeičia – jie žada pirkti įprastus bulvių kiekius.
„Pas mus bulvių jau teiraujasi vengrai bei rumunai. Ankstesniais metais jiems netikdavo mūsų prašomos kainos. Tai rodo, kad galimai Europoje šiemet bus jaučiamas bulvių stygius. Kadangi priklausome žemės ūkio kooperatyvui „Bulvių namai“, dalį produkcijos realizuojame Lietuvoje. Vietiniams prekybos centrams ketiname parduoti per tūkstantį tonų. Anksčiau daug metų bendradarbiaudavome su Ukraina. Nors šiais metais jie dėl karo prarado daugiau nei 6 milijonus vartotojų, tačiau neatmetame galimybės, kad dalis mūsų bulvių iškeliaus būtent į šią šalį“, – apie įvairias rinkas pasakojo Alvytė Valuckienė.
Kiti kalbinti pašnekovai teigė taip pat turintys nuolatinį klientų ratą, bendradarbiaujantys tiek su stambesniais supirkėjais, tiek su pavieniais asmenimis.
Šiuo metu bulvių kainos yra nepalyginamai didesnės nei praėjusiais metais, tačiau greičiausiai jos ir toliau augs. Pasak Visvaldo Kantauto, jei ne kaimynai lenkai, kurie užaugintą produkciją parduoda šiek tiek mažesnėmis kainomis, Lietuvoje bulvės greičiausiai būtų pardavinėjamos dar brangiau nei dabar. Tiesa, Lenkijoje šių daržovių kainos taip pat jau ima kilti, tad realu, kad taip nutiks ir Lietuvoje. Visgi tai bus susiję ne vien su kaimyninės šalies rinka, bet ir su sparčiai augančiomis sąskaitomis už suvartotą energiją.
„Labai bijome artėjančios žiemos. Įprastai bulves laikome šaldytuvuose, patalpas nuolat vėdiname ventiliatoriais. Iki šiol vien už elektrą kas mėnesį sumokėdavome po 8–10 tūkstančių eurų. Šiais metais sąskaitos greičiausiai bus 4–5 kartus didesnės. Kol kas dar labai rimtai svarstome, ar jungsime šaldytuvus, ar paliksime bulves sandėliuose ir leisime joms natūraliai vysti. Energijos kainos mus labai gąsdina. Akivaizdu, kad išaugusios sąskaitos taip pat bus viena bulvių brangimo priežasčių“, – mintimis dalijosi A. Valuckienė.
Ūkininkė Sandra Petkevičienė teigė paskaičiavusi, kad palyginti su praeitais metais bulvių auginimo kaštai jau dabar yra išaugę mažiausiai tris kartus, o pati bulvių kaina kol kas nėra net dvigubai didesnė nei pernai. Moteris taip pat prognozavo, kad tuomet, kai ūkininkai ims gauti didesnes dujų ir elektros sąskaitas, jie bus priversti kelti ir savo auginamos produkcijos kainas.
Galerija: derlius
Publikuota: 2022-09-12 15:21:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|