„Santaka“ / Gandrai išskrido, o garniai dar neskuba / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Anot fotografo, šįsyk mandras buvo ne gandras, o garnys.

Gintauto GUDAIČIO nuotr.


Gandrai išskrido, o garniai dar neskuba

Eglė MIČIULIENĖ


Prapuolenių kaime (Kybartų sen.) įsikūrusių Savarankiško gyvenimo namų gyventojus džiugina kaimynystėje įsitaisęs gražus sparnuotis.



„Iš pradžių galvojome, kad tai – gervė. Bet internete pažiūrėjome, jog ji atrodo kitaip, o čia – garnys. Jis jau koks mėnuo pas mus apie tvenkinį vienišas vaikštinėja. Tai – ne mūsų šalies paukštis, skaičiau, kad Lietuvoje jų pasitaiko retai“, – sakė Genė Navikauskienė, redakcijai atsiuntusi didžiojo baltojo garnio nuotrauką.

Skaitytoja apgailestavo, kad paukštis artyn nieko neprisileidžia, todėl su mobiliuoju telefonu jį sunku nufotografuoti kokybiškai.

Moteris neapsiriko, jos darytoje nuotraukoje – tikrai baltasis garnys. Šis paukštis Lietuvoje iš tiesų kažkada buvo retas svečias, netgi įrašytas į Raudonąją knygą, bet dabar baltųjų garnių jau galima sutikti įvairiose mūsų šalies vietose.

„Jie Lietuvoje plinta ir iš mūsų Raudonosios knygos sąrašo išbraukti, kaip ir pilkoji gervė, gulbė giesmininkė bei kiti paukščiai, kurių populiacijos plečiasi. Atsimenu, dar studentas būdamas pirmą kartą baltąjį garnį pamačiau baloje prie Virbalio. O dabar jų jau nemažai. Vis matau tupinčius ir Drausgiryje, ir Meiliūnų kaimo baloje, pastebiu prie Kunigiškių tvenkinio šalia Pajevonio – įvairiose vietose“, – pasakojo Vištyčio regioniniame parke dirbantis Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apskaitos skyriaus vyr. specialistas Vaidas Leonavičius.


Nors tarmiškai gandras kartais vadinamas garniu, iš tiesų tai – skirtingoms šeimoms ir gentims priklausantys paukščiai.

Lietuvoje gyvena dvi rūšys gandrų – baltasis ir juodasis. Pastarasis iš tiesų yra labai retas ir įtrauktas į Raudonąją knygą. Skirtingai nei jo artimiausias giminaitis baltasis gandras, jis visada laikosi atokiai nuo žmogaus, apsigyvena ir peri nuošaliose, sunkiai pasiekiamose miškingose vietose.

Garnių mūsų kraštuose irgi gyvena bei peri dvi rūšys – didysis baltasis ir pilkasis, abu sutinkami gana dažnai. Retkarčiais taip pat užklysta ibiškasis, mažasis ir net purpurinis garniai, tačiau jie pas mus – tik ypač reti svečiai, pastebėti vos po keletą kartų.

Šių dviejų „pusbrolių“ skirtumus galima pamatyti puikiose vilkaviškiečio Gintauto Gudaičio nuotraukose. Laukuose netoli Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) fotografas užfiksavo, kaip gražiai tarpusavy bendrauja baltasis gandras ir didysis baltasis garnys. Sparnuočiai tądien vaikštinėjo pakelės šlapynėje.

„Įdomiai atrodė – gandras pakreipęs galvą žiūrėjo į garnį, o tas taip mandrai ėjo ėjo ir praėjo jam visai pro snapą“, – pasakojo G. Gudaitis.


Gyvąją gamtą fotografuoti mėgstantis vyras tvirtino, kad ką jau ką, o baltąjį gandrą nufotografuoti nėra sunku. Šie paukščiai prie žmonių yra pripratę ir elgiasi gana drąsiai. Tuo tarpu baltieji garniai – tikrai baikštūs, vos pastebėję sustojantį automobilį skuba skleisti sparnus ir lekia tolyn.

Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje gandrą jau sutiksime labai retai, nebent vieną kitą užsilikusį vienišių. Mat rugpjūčio 24 d. – šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena, o dauguma šių sparnuočių į didžiąją kelionę susirengia dar keliomis dienomis greičiau – jie į šiltesnius kraštus „lagaminus susikrauna“ anksčiau už daugumą paukščių.

„Kaip tik sekmadienį, rugpjūčio 21 d., važiuodamas Kauno link mačiau didžiulius būrius gandrų, jie būriavosi šimtais ir šiuo metu jau bus toli nulėkę. Kolega tokius didelius sambūrius sekmadienį matė ir Šakių rajone. Paprastai iki Baltramiejaus gandrai išlekia“, – pasakojo V. Leonavičius.

O štai baltieji garniai iškeliauti dar neskuba – jie Lietuvoje sutinkami net iki lapkričio mėnesio. Tad yra tikimybė, kad tie, kas pirmą spalio savaitgalį išsiruoš į kasmetines paukščių išlydėtuves, kur nors prie balų dar gali pamatyti ir baltąjį garnį.




Publikuota: 2022-08-30 09:58:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senuosius atliekų konteinerius pradedama keisti naujais
* Rajono ūkininkai nenustoja remti Ukrainos
* „Vingio“ kolektyvas išleido jubiliejinę kompaktinę plokštelę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pajėgiate apmokėti mėnesio sąskaitas kylant kainoms?
Taip, be jokių sunkumų.
Vos ne vos.
Nepajėgiu, kaupiasi skolos.
Apmokėti sąskaitų man nereikia.



Kalbos patarimai

Apie cukraus pudrą
Konditerijos terminas – miltelinis cukrus. Terminų banke paaiškinama, kad tai labai smulkiai sumaltas cukrus, naudojamas konditerijos gaminiams ir desertams saldinti, puošti. Cukraus pudra yra laisvųjų stilių junginys.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2023 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas