|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Anot fotografo, šįsyk mandras buvo ne gandras, o garnys.
Gintauto GUDAIČIO nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Prapuolenių kaime (Kybartų sen.) įsikūrusių Savarankiško gyvenimo namų gyventojus džiugina kaimynystėje įsitaisęs gražus sparnuotis.
„Iš pradžių galvojome, kad tai – gervė. Bet internete pažiūrėjome, jog ji atrodo kitaip, o čia – garnys. Jis jau koks mėnuo pas mus apie tvenkinį vienišas vaikštinėja. Tai – ne mūsų šalies paukštis, skaičiau, kad Lietuvoje jų pasitaiko retai“, – sakė Genė Navikauskienė, redakcijai atsiuntusi didžiojo baltojo garnio nuotrauką.
Skaitytoja apgailestavo, kad paukštis artyn nieko neprisileidžia, todėl su mobiliuoju telefonu jį sunku nufotografuoti kokybiškai.
Moteris neapsiriko, jos darytoje nuotraukoje – tikrai baltasis garnys. Šis paukštis Lietuvoje iš tiesų kažkada buvo retas svečias, netgi įrašytas į Raudonąją knygą, bet dabar baltųjų garnių jau galima sutikti įvairiose mūsų šalies vietose.
„Jie Lietuvoje plinta ir iš mūsų Raudonosios knygos sąrašo išbraukti, kaip ir pilkoji gervė, gulbė giesmininkė bei kiti paukščiai, kurių populiacijos plečiasi. Atsimenu, dar studentas būdamas pirmą kartą baltąjį garnį pamačiau baloje prie Virbalio. O dabar jų jau nemažai. Vis matau tupinčius ir Drausgiryje, ir Meiliūnų kaimo baloje, pastebiu prie Kunigiškių tvenkinio šalia Pajevonio – įvairiose vietose“, – pasakojo Vištyčio regioniniame parke dirbantis Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apskaitos skyriaus vyr. specialistas Vaidas Leonavičius.
Nors tarmiškai gandras kartais vadinamas garniu, iš tiesų tai – skirtingoms šeimoms ir gentims priklausantys paukščiai.
Lietuvoje gyvena dvi rūšys gandrų – baltasis ir juodasis. Pastarasis iš tiesų yra labai retas ir įtrauktas į Raudonąją knygą. Skirtingai nei jo artimiausias giminaitis baltasis gandras, jis visada laikosi atokiai nuo žmogaus, apsigyvena ir peri nuošaliose, sunkiai pasiekiamose miškingose vietose.
Garnių mūsų kraštuose irgi gyvena bei peri dvi rūšys – didysis baltasis ir pilkasis, abu sutinkami gana dažnai. Retkarčiais taip pat užklysta ibiškasis, mažasis ir net purpurinis garniai, tačiau jie pas mus – tik ypač reti svečiai, pastebėti vos po keletą kartų.
Šių dviejų „pusbrolių“ skirtumus galima pamatyti puikiose vilkaviškiečio Gintauto Gudaičio nuotraukose. Laukuose netoli Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) fotografas užfiksavo, kaip gražiai tarpusavy bendrauja baltasis gandras ir didysis baltasis garnys. Sparnuočiai tądien vaikštinėjo pakelės šlapynėje.
„Įdomiai atrodė – gandras pakreipęs galvą žiūrėjo į garnį, o tas taip mandrai ėjo ėjo ir praėjo jam visai pro snapą“, – pasakojo G. Gudaitis.
Gyvąją gamtą fotografuoti mėgstantis vyras tvirtino, kad ką jau ką, o baltąjį gandrą nufotografuoti nėra sunku. Šie paukščiai prie žmonių yra pripratę ir elgiasi gana drąsiai. Tuo tarpu baltieji garniai – tikrai baikštūs, vos pastebėję sustojantį automobilį skuba skleisti sparnus ir lekia tolyn.
Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje gandrą jau sutiksime labai retai, nebent vieną kitą užsilikusį vienišių. Mat rugpjūčio 24 d. – šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena, o dauguma šių sparnuočių į didžiąją kelionę susirengia dar keliomis dienomis greičiau – jie į šiltesnius kraštus „lagaminus susikrauna“ anksčiau už daugumą paukščių.
„Kaip tik sekmadienį, rugpjūčio 21 d., važiuodamas Kauno link mačiau didžiulius būrius gandrų, jie būriavosi šimtais ir šiuo metu jau bus toli nulėkę. Kolega tokius didelius sambūrius sekmadienį matė ir Šakių rajone. Paprastai iki Baltramiejaus gandrai išlekia“, – pasakojo V. Leonavičius.
O štai baltieji garniai iškeliauti dar neskuba – jie Lietuvoje sutinkami net iki lapkričio mėnesio. Tad yra tikimybė, kad tie, kas pirmą spalio savaitgalį išsiruoš į kasmetines paukščių išlydėtuves, kur nors prie balų dar gali pamatyti ir baltąjį garnį.
Prapuolenių kaime (Kybartų sen.) įsikūrusių Savarankiško gyvenimo namų gyventojus džiugina kaimynystėje įsitaisęs gražus sparnuotis. |
„Iš pradžių galvojome, kad tai – gervė. Bet internete pažiūrėjome, jog ji atrodo kitaip, o čia – garnys. Jis jau koks mėnuo pas mus apie tvenkinį vienišas vaikštinėja. Tai – ne mūsų šalies paukštis, skaičiau, kad Lietuvoje jų pasitaiko retai“, – sakė Genė Navikauskienė, redakcijai atsiuntusi didžiojo baltojo garnio nuotrauką.
Skaitytoja apgailestavo, kad paukštis artyn nieko neprisileidžia, todėl su mobiliuoju telefonu jį sunku nufotografuoti kokybiškai.
Moteris neapsiriko, jos darytoje nuotraukoje – tikrai baltasis garnys. Šis paukštis Lietuvoje iš tiesų kažkada buvo retas svečias, netgi įrašytas į Raudonąją knygą, bet dabar baltųjų garnių jau galima sutikti įvairiose mūsų šalies vietose.
„Jie Lietuvoje plinta ir iš mūsų Raudonosios knygos sąrašo išbraukti, kaip ir pilkoji gervė, gulbė giesmininkė bei kiti paukščiai, kurių populiacijos plečiasi. Atsimenu, dar studentas būdamas pirmą kartą baltąjį garnį pamačiau baloje prie Virbalio. O dabar jų jau nemažai. Vis matau tupinčius ir Drausgiryje, ir Meiliūnų kaimo baloje, pastebiu prie Kunigiškių tvenkinio šalia Pajevonio – įvairiose vietose“, – pasakojo Vištyčio regioniniame parke dirbantis Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apskaitos skyriaus vyr. specialistas Vaidas Leonavičius.
Nors tarmiškai gandras kartais vadinamas garniu, iš tiesų tai – skirtingoms šeimoms ir gentims priklausantys paukščiai.
Lietuvoje gyvena dvi rūšys gandrų – baltasis ir juodasis. Pastarasis iš tiesų yra labai retas ir įtrauktas į Raudonąją knygą. Skirtingai nei jo artimiausias giminaitis baltasis gandras, jis visada laikosi atokiai nuo žmogaus, apsigyvena ir peri nuošaliose, sunkiai pasiekiamose miškingose vietose.
Garnių mūsų kraštuose irgi gyvena bei peri dvi rūšys – didysis baltasis ir pilkasis, abu sutinkami gana dažnai. Retkarčiais taip pat užklysta ibiškasis, mažasis ir net purpurinis garniai, tačiau jie pas mus – tik ypač reti svečiai, pastebėti vos po keletą kartų.
Šių dviejų „pusbrolių“ skirtumus galima pamatyti puikiose vilkaviškiečio Gintauto Gudaičio nuotraukose. Laukuose netoli Pūstapėdžių kaimo (Šeimenos sen.) fotografas užfiksavo, kaip gražiai tarpusavy bendrauja baltasis gandras ir didysis baltasis garnys. Sparnuočiai tądien vaikštinėjo pakelės šlapynėje.
„Įdomiai atrodė – gandras pakreipęs galvą žiūrėjo į garnį, o tas taip mandrai ėjo ėjo ir praėjo jam visai pro snapą“, – pasakojo G. Gudaitis.
Gyvąją gamtą fotografuoti mėgstantis vyras tvirtino, kad ką jau ką, o baltąjį gandrą nufotografuoti nėra sunku. Šie paukščiai prie žmonių yra pripratę ir elgiasi gana drąsiai. Tuo tarpu baltieji garniai – tikrai baikštūs, vos pastebėję sustojantį automobilį skuba skleisti sparnus ir lekia tolyn.
Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje gandrą jau sutiksime labai retai, nebent vieną kitą užsilikusį vienišių. Mat rugpjūčio 24 d. – šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena, o dauguma šių sparnuočių į didžiąją kelionę susirengia dar keliomis dienomis greičiau – jie į šiltesnius kraštus „lagaminus susikrauna“ anksčiau už daugumą paukščių.
„Kaip tik sekmadienį, rugpjūčio 21 d., važiuodamas Kauno link mačiau didžiulius būrius gandrų, jie būriavosi šimtais ir šiuo metu jau bus toli nulėkę. Kolega tokius didelius sambūrius sekmadienį matė ir Šakių rajone. Paprastai iki Baltramiejaus gandrai išlekia“, – pasakojo V. Leonavičius.
O štai baltieji garniai iškeliauti dar neskuba – jie Lietuvoje sutinkami net iki lapkričio mėnesio. Tad yra tikimybė, kad tie, kas pirmą spalio savaitgalį išsiruoš į kasmetines paukščių išlydėtuves, kur nors prie balų dar gali pamatyti ir baltąjį garnį.
Publikuota: 2022-08-30 09:58:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|