|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Po javapjūtės būtina atiduoti dirvai duoklę. Trąšų barstymas laukuose dabar – įprastas reiškinys.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio rajone javapjūtė jau artėja į pabaigą, baigiasi ir žieminių rapsų sėja.
Ima trūkti drėgmės
Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Galinaitienės, šiuo metu rajone nukulta daugiau nei 85 proc. laukų. Nors pati javapjūtė šiemet kiek vėlavo, o jos pradžia ūkininkus šiek tiek baugino, tačiau galiausiai geri orai viską sudėliojo į savas vietas.
Nusikulti savo laukus tikrai laiko pakako visiems, o kas dar nespėjo to padaryti, panašu, kad artimiausiu metu dar ras tam galimybių.
„Šiuo metu masiškai vyksta žieminių rapsų sėja. Nors vasara ir buvo gana lietinga, tačiau pastebėjome, kad dėl pastarosiomis savaitėmis užklupusios sausros žemė kai kur jau tapo perdžiūvusi. Naujiems pasėliams drėgmė dabar tikrai nepakenktų“, – sakė V. Galinaitienė.
Anot jos, šiemet į Žemės ūkio skyrių kreipiasi kaip niekada daug ūkininkų, prašydami įvairios informacijos apie žemės tyrimus.
„Drastiškai pakilus trąšų kainoms žmonės ima skaičiuoti, kaip efektyviai išnaudoti žemę ir su kuo mažesnėmis išlaidomis iš jos pasiimti norimų rezultatų.
Aišku, nemažai rajono ūkininkų žemės tyrimus atlieka jau kurį laiką, nes tai kartu padeda ir tausoti gamtą. Visgi, manau, kad artimiausiu metu ūkininkai dar dažniau tai darys“, – spėjo V. Galinaitienė.
Lauks rudens
Pavasarį trąšų kainoms staigiai šovus į viršų, dalis ūkininkų buvo priversti jau šiemet į žemę suberti mažesnį nei įprastai jų kiekį.
Pajevonio seniūnijoje ūkininkaujantis Marius Kavaliauskas pasakojo, kad šiais metais trąšų normas sumažino beveik perpus. Jis svarstė, kad ateityje greičiausiai teks sėti daugiau ankštinių kultūrų, kurios praturtina dirvą azotu ir pagerina jos struktūrą.
„Kadangi taupėme trąšas, šių metų derlius nėra įspūdingas. Vidutiniškai rapsų iš hektaro biro po tris tonas, kviečių – po penkias. Akivaizdu, kad pelno bus mažiau nei ankstesniais metais. Kita vertus, ir išlaidų buvo mažiau, tad šis sezonas buvo gana neblogas“, – mintimis dalijosi Pajevonio seniūnijos ūkininkas.
Šiuo metu visas jo prikultas derlius pagal sutartį saugomas grūdų supirkimo punktuose. Vyras iki lapkričio pabaigos turi apsispręsti, kada jį parduoti. M. Kavaliauskas svarstė, kad įprastai grūdų kainos ima kilti tada, kai Europoje baigiasi javapjūtė, tad šiuo metu parduoti prikulto derliaus dar nelabai apsimoka.
Prastesnė kokybė
Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Tadas Naujokas derliumi taip pat nesiskundė, tačiau neslėpė, kad prieš javapjūtės pradžią tikėjosi pilnesnių aruodų, mat iš šono laukai atrodė labai gražiai.
Javapjūtę pabaigęs ūkininkas šiais metais iš hektaro vidutiniškai prikūlė po tris tonas rapsų bei po dvigubai didesnį kiekį kviečių.
„Trąšų normų šiais metais dar nemažinau, tačiau pasėliams labai pakenkė ligos“, – teigė T. Naujokas.
Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Sakalauskas mažiau trąšų barstė tik kviečių laukuose, o rapsų plotuose jų normas išlaikė panašias kaip ir praėjusiais metais. Nepaisant tam tikrų korekcijų, vyro valdomo ūkio šių metų derlius prilygsta pernykščiam.
Nors prikulti kiekiai panašūs, tačiau Juozas Sakalauskas pastebėjo, kad grūdų kokybė šiemet yra šiek tiek prastesnė nei pernai. Pavyzdžiui, kviečiai daugiausia trečios klasės. Ūkininkas svarstė, kad tam didžiausią įtaką turėjo gausūs lietūs ir vėliau, javų brendimo metu, atslinkusi kaitra, privertusi grūdus susitraukti.
J. Sakalauskas per javapjūtę išvežė tik mažą dalį nukulto derliaus. Namie ir džiovyklą, ir pakankamą kiekį sandėlių turintis vyras su grūdų pardavimu žada neskubėti. Jis svarstė, kad jų kaina dar turėtų kilti.
„Kasdien stebiu žinias, seku įvairią susijusią informaciją. Visoje Europoje dėl karščių išdegė daug javų plotų. Toje pačioje Ukrainoje ūkininkai neužaugino tiek produkcijos, kiek įprastai, o ir su jos realizavimu kyla įvairių problemų. Akcijų biržoje grūdų kainos kol kas nėra stabilios – tai krenta, tai kyla. Visgi, manau, kad artėjant žiemai grūdų kainos tikrai augs. Greičiausiai tada juos ir parduosime“, – svarstė J. Sakalauskas.
Geresnis nei pernai
Bartninkų seniūnijoje žemę dirbantis Gražvydas Damidavičius šiais metais džiaugiasi geresniu derliumi nei pernai. Tai jis labiausiai sieja su pasėliams palankiais pavasario orais. Tuomet, anot ūkininko, augalai puikiai įsisavino į dirvą išbertas azoto trąšas ir dėl to subrandino neblogą derlių.
Trąšų normų žemdirbys iki šiol dar nemažino, tačiau neabejojo, kad bent jau kompleksinių trąšų kiekį ateityje teks riboti. Greičiausiai pamažins ir azoto.
Ilgai laikyti aruoduose prikulto derliaus G. Damidavičius nemėgsta. Įprastai per javapjūtę jis realizuoja tik tą grūdų kiekį, kurį būna įsipareigojęs išvežti pagal išankstines sutartis. Likusį derlių vyras stengiasi parduoti rudens pradžioje.
„Kai kas laukia žiemos ir grūdus realizuoja tik po Naujųjų metų. Aišku, ilgai išlaukus tikrai galima išlošti, tačiau pastebėjau, kad kuo vėliau parduodami grūdai, tuo supirkėjai tampa priekabesni“, – teigė G. Damidavičius.
Žada neskubėti
Šiais metais daugelis ūkininkų džiaugiasi sudarę išankstines sutartis itin aukštomis kainomis, tačiau pasisekė tikrai ne visiems.
G. Damidavičius teigė visus įsipareigojimus prisiėmęs dar iki karo Ukrainoje pradžios, tad jo užfiksuota grūdų pardavimo suma nėra labai aukšta.
Tadui Naujokui pasisekė kiek labiau. Dalį išankstinių sutarčių jam pavyko sudaryti tuomet, kai kainos buvo aukščiausiame taške. Tiesa, nemažai įsipareigojimų ūkininkas prisiėmė ir prastesnėmis sąlygomis.
Marius Kavaliauskas ir J. Sakalauskas šiemet išvis nesiryžo sudaryti išankstinių sutarčių, tad abu ūkininkai dėl to jaučia šiokį tokį nusivylimą.
Visi kalbinti žemdirbiai pagrindinę javapjūtę jau yra pabaigę. Jei ir likę dar nenukultų plotų, tai nebent pupų, kurios ne pas visus dar sunokusios.
Rapsų sėją ūkininkai taip pat žada baigti šiomis dienomis.
Netrukus bus ruošiamasi kviečių sėjai. Tiesa, dauguma pašnekovų šiemet nežada skubėti ir kviečius sėti ketina antroje rugsėjo pusėje.
Vilkaviškio rajone javapjūtė jau artėja į pabaigą, baigiasi ir žieminių rapsų sėja. |
Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Galinaitienės, šiuo metu rajone nukulta daugiau nei 85 proc. laukų. Nors pati javapjūtė šiemet kiek vėlavo, o jos pradžia ūkininkus šiek tiek baugino, tačiau galiausiai geri orai viską sudėliojo į savas vietas.
Nusikulti savo laukus tikrai laiko pakako visiems, o kas dar nespėjo to padaryti, panašu, kad artimiausiu metu dar ras tam galimybių.
„Šiuo metu masiškai vyksta žieminių rapsų sėja. Nors vasara ir buvo gana lietinga, tačiau pastebėjome, kad dėl pastarosiomis savaitėmis užklupusios sausros žemė kai kur jau tapo perdžiūvusi. Naujiems pasėliams drėgmė dabar tikrai nepakenktų“, – sakė V. Galinaitienė.
Anot jos, šiemet į Žemės ūkio skyrių kreipiasi kaip niekada daug ūkininkų, prašydami įvairios informacijos apie žemės tyrimus.
„Drastiškai pakilus trąšų kainoms žmonės ima skaičiuoti, kaip efektyviai išnaudoti žemę ir su kuo mažesnėmis išlaidomis iš jos pasiimti norimų rezultatų.
Aišku, nemažai rajono ūkininkų žemės tyrimus atlieka jau kurį laiką, nes tai kartu padeda ir tausoti gamtą. Visgi, manau, kad artimiausiu metu ūkininkai dar dažniau tai darys“, – spėjo V. Galinaitienė.
Pavasarį trąšų kainoms staigiai šovus į viršų, dalis ūkininkų buvo priversti jau šiemet į žemę suberti mažesnį nei įprastai jų kiekį.
Pajevonio seniūnijoje ūkininkaujantis Marius Kavaliauskas pasakojo, kad šiais metais trąšų normas sumažino beveik perpus. Jis svarstė, kad ateityje greičiausiai teks sėti daugiau ankštinių kultūrų, kurios praturtina dirvą azotu ir pagerina jos struktūrą.
„Kadangi taupėme trąšas, šių metų derlius nėra įspūdingas. Vidutiniškai rapsų iš hektaro biro po tris tonas, kviečių – po penkias. Akivaizdu, kad pelno bus mažiau nei ankstesniais metais. Kita vertus, ir išlaidų buvo mažiau, tad šis sezonas buvo gana neblogas“, – mintimis dalijosi Pajevonio seniūnijos ūkininkas.
Šiuo metu visas jo prikultas derlius pagal sutartį saugomas grūdų supirkimo punktuose. Vyras iki lapkričio pabaigos turi apsispręsti, kada jį parduoti. M. Kavaliauskas svarstė, kad įprastai grūdų kainos ima kilti tada, kai Europoje baigiasi javapjūtė, tad šiuo metu parduoti prikulto derliaus dar nelabai apsimoka.
Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Tadas Naujokas derliumi taip pat nesiskundė, tačiau neslėpė, kad prieš javapjūtės pradžią tikėjosi pilnesnių aruodų, mat iš šono laukai atrodė labai gražiai.
Javapjūtę pabaigęs ūkininkas šiais metais iš hektaro vidutiniškai prikūlė po tris tonas rapsų bei po dvigubai didesnį kiekį kviečių.
„Trąšų normų šiais metais dar nemažinau, tačiau pasėliams labai pakenkė ligos“, – teigė T. Naujokas.
Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Sakalauskas mažiau trąšų barstė tik kviečių laukuose, o rapsų plotuose jų normas išlaikė panašias kaip ir praėjusiais metais. Nepaisant tam tikrų korekcijų, vyro valdomo ūkio šių metų derlius prilygsta pernykščiam.
Nors prikulti kiekiai panašūs, tačiau Juozas Sakalauskas pastebėjo, kad grūdų kokybė šiemet yra šiek tiek prastesnė nei pernai. Pavyzdžiui, kviečiai daugiausia trečios klasės. Ūkininkas svarstė, kad tam didžiausią įtaką turėjo gausūs lietūs ir vėliau, javų brendimo metu, atslinkusi kaitra, privertusi grūdus susitraukti.
J. Sakalauskas per javapjūtę išvežė tik mažą dalį nukulto derliaus. Namie ir džiovyklą, ir pakankamą kiekį sandėlių turintis vyras su grūdų pardavimu žada neskubėti. Jis svarstė, kad jų kaina dar turėtų kilti.
„Kasdien stebiu žinias, seku įvairią susijusią informaciją. Visoje Europoje dėl karščių išdegė daug javų plotų. Toje pačioje Ukrainoje ūkininkai neužaugino tiek produkcijos, kiek įprastai, o ir su jos realizavimu kyla įvairių problemų. Akcijų biržoje grūdų kainos kol kas nėra stabilios – tai krenta, tai kyla. Visgi, manau, kad artėjant žiemai grūdų kainos tikrai augs. Greičiausiai tada juos ir parduosime“, – svarstė J. Sakalauskas.
Bartninkų seniūnijoje žemę dirbantis Gražvydas Damidavičius šiais metais džiaugiasi geresniu derliumi nei pernai. Tai jis labiausiai sieja su pasėliams palankiais pavasario orais. Tuomet, anot ūkininko, augalai puikiai įsisavino į dirvą išbertas azoto trąšas ir dėl to subrandino neblogą derlių.
Trąšų normų žemdirbys iki šiol dar nemažino, tačiau neabejojo, kad bent jau kompleksinių trąšų kiekį ateityje teks riboti. Greičiausiai pamažins ir azoto.
Ilgai laikyti aruoduose prikulto derliaus G. Damidavičius nemėgsta. Įprastai per javapjūtę jis realizuoja tik tą grūdų kiekį, kurį būna įsipareigojęs išvežti pagal išankstines sutartis. Likusį derlių vyras stengiasi parduoti rudens pradžioje.
„Kai kas laukia žiemos ir grūdus realizuoja tik po Naujųjų metų. Aišku, ilgai išlaukus tikrai galima išlošti, tačiau pastebėjau, kad kuo vėliau parduodami grūdai, tuo supirkėjai tampa priekabesni“, – teigė G. Damidavičius.
Šiais metais daugelis ūkininkų džiaugiasi sudarę išankstines sutartis itin aukštomis kainomis, tačiau pasisekė tikrai ne visiems.
G. Damidavičius teigė visus įsipareigojimus prisiėmęs dar iki karo Ukrainoje pradžios, tad jo užfiksuota grūdų pardavimo suma nėra labai aukšta.
Tadui Naujokui pasisekė kiek labiau. Dalį išankstinių sutarčių jam pavyko sudaryti tuomet, kai kainos buvo aukščiausiame taške. Tiesa, nemažai įsipareigojimų ūkininkas prisiėmė ir prastesnėmis sąlygomis.
Marius Kavaliauskas ir J. Sakalauskas šiemet išvis nesiryžo sudaryti išankstinių sutarčių, tad abu ūkininkai dėl to jaučia šiokį tokį nusivylimą.
Visi kalbinti žemdirbiai pagrindinę javapjūtę jau yra pabaigę. Jei ir likę dar nenukultų plotų, tai nebent pupų, kurios ne pas visus dar sunokusios.
Rapsų sėją ūkininkai taip pat žada baigti šiomis dienomis.
Netrukus bus ruošiamasi kviečių sėjai. Tiesa, dauguma pašnekovų šiemet nežada skubėti ir kviečius sėti ketina antroje rugsėjo pusėje.
Publikuota: 2022-08-29 09:07:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|