„Santaka“ / Odesos Agentas 007 teikia paramą kariams bei pabėgėliams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-08-18 16:52

Dalinkitės:  


Verslininkas Romanas Topilovas su žmona Odesoje rūpinasi parama Ukrainos kariuomenei ir pabėgėliams.

Eldorado BUTRIMO nuotr.


Odesos Agentas 007 teikia paramą kariams bei pabėgėliams


„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įsijungiau į aktyvią paramą Ukrainos kariuomenei ir pabėgėliams, yra ta, jog mane visą gyvenimą persekioja prisiminimai apie 1968 metų antisovietinę Čekoslovakijos revoliuciją, kurią nuslopinant teko dalyvauti“, – pasakojo odesietis Romanas Topilovas.


Išgarsėjo dėl pagalbos policijai


Šis 73 metų verslininkas Odesoje yra legendinė asmenybė. Labiausiai jį išgarsino pagalba atgaunant pavogtą italų dailininko Mikelandželo Merizio (Karavadžo), paveikslą „Judo pabučiavimas“.

Paveikslas buvo pavogtas iš Vakarų bei Rytų meno muziejaus Odesoje, o Ukrainos kriminalistai paprašė, kad R. Topilovas apsimestų JAV piliečiu ir Italijoje užmegztų kontaktus su pagrobėjais. Gudrybė pavyko – Italijos bei Vokietijos policijai padedant Gruzijos nusikaltėlių pavogtas paveikslas buvo rastas Berlyno priemiesčio garaže ir grąžintas Ukrainai.

Vienas Kijevo žurnalas R. Topilovą tada pavadino Odesos Agentu 007. Nuo tada bičiuliai jį taip ir vadina.

Buvęs kariškis R. Topilovas išgarsėjo ir tuo, jog įkūrė vieną iš pirmųjų diskotekų Sovietų Sąjungoje, išleido patį pirmąjį kompaktinį diską Ukrainoje, o tentus koncertams bei proginiams renginiams įrenginėjanti jo firma „Ambience“ tapo didžiausia gimtinėje. Šios įmonės sumontuotose gigantiškose palapinėse prieš karą vyko didžiausi renginiai Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje.



Liko pagelbėti kariškiams


Maskoliams įsiveržus į Ukrainą R. Topilovo įmonė įkūrė nemokamą valgyklą pabėgėliams, padovanojo tentą pabėgėlių centrui bei nemokamai stato palapines per humanitarinės organizacijos „Gerasis samarietis“ renginius vaikams.

JAV gyvenantis vienas iš dviejų R. Topilovo sūnų baiminasi dėl tėvų gyvybės ir kaskart ragina juos atskristi. Tačiau vyras, 1968 m. dalyvavęs Čekoslovakijos įvykiuose slopinant revoliuciją, visų pirma nusprendė įsijungti į paramą kariuomenei.

Vienam bičiuliui kariškiui, kovojančiam fronte netoli Mikolajevo miesto pasiskundus, kad trūksta šalmų, neperšaunamų liemenių, optikos priemonių, dronų ir akumuliatorių, R. Topilovas ėmė organizuoti šių priemonių gabenimą iš užsienio.

Tėvo pavyzdys įkvėpė sūnų, dirbantį informatiku viename JAV banke, įkurti toje šalyje pagalbos Ukrainai fondą. Už surenkamas lėšas sūnus perka karinę bei humanitarinę paramą ir siunčia į gimtinę. Kitas sūnus paveldėjo iš tėvo polinkį menui, liko gyventi Odesoje ir rašo knygas bei groja roko grupėje.


Patyrė antisemitizmą


„Mane tėvai užrašė į muzikos mokyklą tikėdamiesi, kad grosiu klasikinę muziką, bet aš susižavėjau pasaulį tada užkariavusia roko grupe „Bitlai“ ir pats ėmiau barškinti gitara“, – juokėsi R. Topilovas.


Sovietų Sąjungoje tuo metu buvo slopinamos Vakarų radijo bangos, tačiau vienas bičiulis jį pamokė, kaip galima perdaryti radijo aparatą ir klausytis „Bitlų“ muzikos. Įstojęs į M. Gorkio universitetą R. Topilovas vakarais uždarbiavo grodamas restorane, slapta svajojo apie roko muzikanto karjerą. Tačiau visus planus sujaukė 1967 m. kilęs Izraelio ir Egipto karas, sukėlęs antižydišką isteriją Maskvoje bei visoje Sovietų Sąjungoje. Iš universiteto tada buvo pašalinti ne tik dėstytojai žydai, bet ir vieno iš jų įsteigtą būrelį lankę studentai žydai, kartu su jais – ir R. Topilovas.

Romanas žinojo, kad jo tėvas, norėdamas apsaugoti savo sūnus nuo panašių konfliktų, jau anksčiau buvo išsižadėjęs žydiškos pavardės, tačiau 1967 m. asmeniškai patyrė, ką reiškia antisemitizmas. Išmestas iš universiteto vaikinas netrukus buvo pašauktas į kariuomenę.


Persekioja graužatis


Lygiai prieš 54 metus, rugpjūčio 21 d., devyniolikmetį R. Topilovą kartu su kitais dalinio kareiviais iš bazės Užgorode permetė į Čekoslovakijos provinciją.

„Mums neteko tankais traiškyti barikadų ir šaudyti į demonstrantus, nes tikroji revoliucija vyko sostinėje Prahoje, bet aš ir dabar negaliu pamiršti, kaip mus pamatę čekai gatvėje raudojo, o vienas jaunuolis su ašaromis akyse klausė: „Kodėl jūs tai padarėte?“ – pasakojo verslininkas.


Karininkai į Čekoslovakiją pasiųstiems kareiviams esą melavo, kad tokiu būdu norima užbėgti už akių Vakarų valstybėms, kurios suplanavo užgrobti Čekoslovakiją.

„Tačiau aš tarnavau ryšininkų kuopoje ir perjungęs laidus pasiklausydavau „Amerikos balso“ pranešimų. Tad žinojau tiesą – kad atėjome ne pagelbėti Čekoslovakijai apsiginti nuo NATO kėslų, o nuslopinti joje kilusį pasipriešinimą Maskvai“, – sakė R. Topilovas.

Graužatį lig šiol jaučiantis vyriškis guodžiasi vien tuo, jog Čekoslovakijoje išbuvo vos du mėnesius, nes pavyko įkalbinti vadą, kad leistų stoti į karo mokyklą. Ją pabaigęs R. Topilovas buvo pasiųstas dirbti į karinę artilerijos gamyklą „Arsenal 55“ Rževo mieste, netoli Maskvos.

Ten jis kartu su keliais kolegomis už vieną hidroakustinį išradimą buvo apdovanotas Lenino premija jaunimui, tapo techninio skyriaus viršininku, komjaunimo sekretoriumi.

Pastarosios pareigos pravertė siekiant įgyvendinti svajonę – įsteigti pirmą mieste ir vieną pirmųjų visoje Sovietų Sąjungoje diskotekų.

Tačiau už ryšius su disidentų judėjimui priklausiusia mergina iš Maskvos bei už netinkamos muzikos propagavimą jaunasis išradėjas netrukus buvo pašalintas iš komjaunimo ir netekęs KGB išduotos vadinamosios lojalumo pažymos prarado darbą karinėje gamykloje.


Garsaus paveikslo istorija


Grįžęs į Odesą Romanas Topilovas įkūrė savo įrašų studiją, talkino įgarsinant kino studijoje kuriamus filmus, organizavo gražuolių konkursus, muzikos, kino ir madų renginius, o vėliau įkūrė tentų nuomos įmonę, tapusią didžiausia šalyje.

„Į prieš dvylika metų pagrobto Karavadžo paveikslo atgavimo istoriją mane įtraukė vienas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, buvęs mano studentas iš tų laikų, kai dėsčiau Policijos akademijoje. Jis kolegoms prasitarė, jog gerai moku anglų kalbą ir daug kartų lankiausi JAV, tad šie nusprendė, kad tinku suvaidinti amerikietį Džonsoną, savo klientams perkantį vogtus paveikslus.

Ministerija man parūpino labai brangų žiedą su briliantu, solidų laikrodį bei kostiumą ir pasiuntė į Italiją. Ten buvo priskirta viena Neapolio policininkė, turėjusi suvaidinti mano sekretorę.

Nuvykome į vienoje pilyje rengiamą uždarą meno prekeivių susitikimą, kur prasitariau, kad domiuosi Karavadžo darbais. Po kiek laiko man paskambino vagystės organizatorius, susitarėme susitikti Vengrijos sostinėje Budapešte. Vėliau dar susitikome Prahoje ir Berlyne. Paskutinis susitikimas buvo lemtingas, nes paprašiau, kad parodytų paveikslą, o tai ir padėjo Vokietijos policijai jį vėliau perimti.


„Vagys nebuvo profesionalai. Jiems vadovavo vienas Leningrado „Ermitažo“ muziejuje dirbęs ekspertas, kuris turbūt sužinojo, kad į Italiją ir Ispaniją vežtas paveikslas buvo apdraustas šimtu milijonų JAV dolerių, tad panoro gauti pusę tos sumos, – pasakojo R. Topilovas. – Aš pasakiau, kad už vogtą kūrinį galiu mokėti maksimaliai penkis milijonus ir nuolat vilkinau derybas. Nusikaltėlių grupuotė tikrino mano duomenis, bet tai nebuvo lengva, nes beveik kas dešimtas JAV gyventojas turi Džonsono pavardę.


Ryšys nutrūko


R. Topilovas vaikystėje yra gyvenęs keliose Chersono srities vietovėse, nes ten dirbti buvo pasiųsta jo mama, jauna gydytoja. Dabar tą regioną užėmę maskoliai, ir vyras baiminasi, kad daugiau vaikystės vietų, kurias taip mėgo lankyti, gali ir nebepamatyti.

Verslininkas prieš karą Rusijoje turėjo daugybę draugų, tačiau dabar ryšys su jais nutrūkęs, mat šie nieko neberašo. Bičiuliams gėdingai nutilus verslininkas feisbuke paviešino laišką anoniminiam draugui iš Rusijos. Laiške parašė: „Jūs apkurtote ir apakote, taip turbūt parankiau [...], meluojate vieni kitiems ir net nenorite iš to melo išsivaduoti, o mes sužinojome, kaip atrodo tikrasis fašizmas [...], ir supratome, kad kaltas ne vien Putinas, nes pamatėme, ką išdarinėja jūsų kariai.“




Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Odesos

(Bus daugiau)





Galerija: Agentas007




Publikuota: 2022-08-18 16:52:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai