Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

---

Tomas, Audrius, Gustas, Justas ir Jolanda Savickai šeimos ūkyje dirba it vienas kumštis.

Autoriaus nuotr.

Dar pernai Kybeikiuose, Kybartų seniūnijoje, gyvenantys Audrius ir Jolanta Savickai turėjo daugiau nei pusšimtį melžiamų karvių ir be jų neįsivaizdavo savo gyvenimo. Šiandien šeimos ūkyje jau likusios mažiau nei pusė buvusių piendavių ir vis dažniau pasvarstoma apskritai jų atsisakyti.

Didžiąją dalį pardavė

Daugiau nei 25 metus ūkininkaujantys Savickai nuo pat pradžių laikė nemažą galvijų bandą. Ne vienus metus padėtis pieno sektoriuje tenkino ūkininkus. Vis dėlto maždaug prieš dešimtmetį viskas ėmė keistis. Supirkėjai kone kiekvienais metais blogino sąlygas, kol laikyti karves daugeliui žemdirbių apskritai tapo nuostolinga. Net jei kartais pieno kainos ir šiek tiek pakildavo, tai nekompensuodavo kitų gyvulių ūkyje patiriamų išlaidų.

Pastaraisiais metais nemaža dalis šalies ir rajono ūkininkų ėmė masiškai atsisakinėti karvių. Vieni apskritai pasitraukė iš gyvulininkystės sektoriaus, kiti piendaves pakeitė mėsiniais galvijais. Panašiu keliu nusprendė žengti ir Kybeikių kaime gyvenantys Savickai.

Praėjusių metų pabaigoje daugiau nei 30 karvių jie pardavė supirkėjams iš Lenkijos.

„Nusibodo kasdien vargti, nervintis, dirbti nuostolingai. Buvo labai skaudu atsisakyti tokio būrio gyvulių. Tarp jų tikrai buvo ne viena gera karvė, duodanti daug pieno. Visgi jau nematėme kitos išeities“, – prisipažino A. Savickas.

Šiandien Kybeikių gyventojų pievose ganosi 18 melžiamų karvių, tačiau greitu metu gali nelikti ir jų. Šeima planavo rudenį jų atsisakyti, tačiau pastaraisiais mėnesiais pakilusios pieno supirkimo kainos dar gali priversti ūkininkus persigalvoti. Pašarų žiemai Savickai taip pat turi pasiruošę pakankamai, tad jei visgi nuspręstų kurį laiką pasilikti karves, jos tikrai turėtų ką ėsti.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabartinės pieno kainos turėtų tenkinti ūkininkus. Iš tikrųjų tiek daug mums niekada niekas nemokėjo. Kita vertus, išlaidos ūkyje taip pat išaugo bent dvigubai, todėl didelės naudos galvijų ūkyje vis dar nėra“, – teigė A. Savickas.



Penki sūnūs

Kybartų seniūnijos ūkininkų valdose šiandien kartu su karvėmis ganosi bent dvi dešimtys kitų galvijų. Dalis iš jų – mėsiniai. Juos auginti ryžosi vyriausiasis Audriaus ir Jolantos sūnus Povilas. Jaunas vyras pasakojo ketinantis dar labiau praplėsti mėsinių galvijų bandą, o ateityje norėtų ūkį modernizuoti.

„Tikiu, jog per dešimtmetį pavyks sukurti tokį ūkį, kuriame pats užauginsiu produkciją, pats ją ir perdirbsiu. Norėčiau įsirengti skerdyklą, tačiau tam greičiausiai prireiks paramos“, – svarstė Povilas.

Kartu su juo šeimos ūkyje dirba keturi jaunesni broliai: Martynas, Matas, Justas ir Gustas. Visi jie – nepamainomi tėvų pagalbininkai.

„Vaikai – didžiausias mūsų turtas. Šiais laikais pasisamdyti pagalbininkų kaime praktiškai nėra galimybių. Dalis žmonių nenori dirbti, dalis – negali.

Sūnūs mums – didžiulė paspirtis. Per darbymetį visi kartu dirbame neskaičiuodami valandų. Būna sunku, bet visiems sykiu – daug smagiau“, – šypsojosi J. Savickienė.



Draudžia pasėlius

Kybeikių kaimo gyventojai verčiasi ne tik gyvulininkyste, bet ir augalininkyste. Šeima valdo kiek didesnį nei 100 ha plotą, kurio didžiąją dalį yra užsėjusi kviečiais bei rapsais.

„Rapsų derlius šiais metais yra šiek tiek prastesnis nei praėjusiais. Kviečių – panašus. Iš esmės šis sezonas nėra blogas. Džiugina ir kainos. Tiesa, bent trečdalį derliaus esame susaistę išankstinėmis sutartimis, nors parduoti grūdus dabartinėmis sąlygomis apsimokėtų labiau. Įprastai per javapjūtę tiesiai į supirkimo punktus išvežame tik dalį užaugintos produkcijos. Likusius grūdus sandėliuojame namuose ir parduodame artėjant pavasariui. Tuomet kainos dažniausiai būna aukštesnės“, – pasakojo Audrius Savickas.

Šiais metais dėl drastiškai išaugusių trąšų ir chemikalų kainų Savickams neteko nukentėti. Visą reikiamą produkciją jie buvo nusipirkę dar praėjusį rudenį. Vis dėlto artimiausiu metu žemdirbiai ketina atlikti žemės tyrimus ir ateityje laukuose barstomų trąšų kiekį planuoja perpus sumažinti.

Jau keletą metų ūkininkai draudžia savo pasėlius. Kaip sakė A. Savickas, įvairių rizikų žemės ūkyje netrūksta, o apdraudęs plotus miegoti gali šiek tiek ramiau.

„Vienais metais nemažą dalį laukų išguldė liūtys. Laimei, derlių vis tiek pavyko nuimti, nors jis ir buvo daug prastesnis.

Kai gavome pasiūlymą apsidrausti plotus, pernelyg ilgai nesvarstėme. Pusę reikiamos sumos kompensuoja valstybė, iš pradžių reikia sumokėti tik 20 proc. siekiančią įmoką, o likusius pinigus galima atiduoti rudenį, pardavus derlių. Tokios sąlygos mus visiškai tenkina“, – vardijo A. Savickas.

Nemažą dalį uždirbamų pinigų Kybeikių kaimo gyventojai investuoja į ūkio plėtrą. Šiais metais šeima senutėlį grūdų kūlimo kombainą „Don“ pakeitė naujesniu „Laverda“. Artimiausiu metu Savickai planuoja įsigyti naują sėjamąją, praplėsti grūdų sandėliavimo patalpas bei garažą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---