|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-08-16 08:20
|
|
|
Gintarė Baštunova įspėja, kad pasyvus bei žalingas gyvenimo būdas kenkia ne tik sveikatai, bet ir visapusiškai gyvenimo kokybei.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro archyvo nuotr.
Sveika gyvensena turi ypatingos reikšmės kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos, elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina, jog keičiant gyvensenos įpročius galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė.
Visapusiška nauda žmogui
Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką bei subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis būtų galima išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat 30 proc. vėžinių susirgimų atvejų.
„Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti streso įtaką, leidžia išvengti ar net pakeisti neigiamą lėtinio streso poveikį, padidina endorfinų kiekį organizme, pagerina nuotaiką, stiprina pasitikėjimą savimi, sumažina nusivylimo jausmą neigiamose situacijose“, – sakė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė G. Baštunova.
Fizinis aktyvumas būtinas kiekvienam
Neatsiejamas geros sveikatos palaikymo veiksnys ir vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų yra fizinis aktyvumas.
Pasak G. Baštunovos, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie svorio kontrolės, medžiagų apykaitos spartinimo. Buvimas fiziškai aktyviu gerina kognityvines funkcijas, sportuojantys žmonės pasižymi aukštesne saviverte, geresniais mokymosi rezultatais, rečiau turi žalingų įpročių.
„Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo ir atramos aparato struktūrą bei funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį, turėti kitų naudų organizmui“, – teigė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Kaip pradėti sportuoti?
Fiziškai pasyvus žmogus, dirbantis sėdimą darbą ir neturintis aktyvių hobių, nemėgstantis judėti, pirmiausia turi savyje atrasti noro ir motyvacijos keisti gyvenimo būdą.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pabrėžė: svarbu suvokti, kokią įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei daro pasyvus gyvenimo būdas. „Jei kol kas sveikata nesiskundžiama, vertėtų pažvelgti į perspektyvą: kaip aš jausiuosi savo kūne po penkerių ar dešimties metų, jei iki tol gyvensiu taip, kaip šiuo metu? Be to, gali padėti savišvieta sveikos gyvensenos klausimais, bendravimas su aktyviai gyvenančiais žmonėmis“, – patarė ji.
Nusprendus pradėti sportuoti reikėtų atrasti mėgstamą aktyvią veiklą ir nepulti stačia galva į neapgalvotus pasirinkimus. Rekomenduojama kūną pratinti iš lėto, pamažu didinant fizinį krūvį išsikelti pamatuojamą tikslą, kuris motyvuotų sportuoti reguliariai. Atsižvelgiant į esamus sveikatos negalavimus vertėtų pasikonsultuoti su specialistais renkantis fizinio aktyvumo rūšį ir krūvį.
„Jeigu žmogus niekada nesportavo, staigus išbėgimas į stadioną apsukant dešimt ratų gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis sveikatai“, – perspėjo specialistė. Anot jos, geras pasirinkimas pradedantiesiems yra ėjimas: „Tai pati natūraliausia fizinio aktyvumo rūšis, tinkama bet kokiai amžiaus grupei.“
Sveikatai kenkiantys įpročiai
G. Baštunova įspėja: sveikatą žalojančios, rizikingos elgsenos poveikis organizmui priklauso nuo to, koks žalingas elgesys yra propaguojamas. Pasak jos, neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie antsvorio ir nutukimo, lėtinių neinfekcinių ligų, tokių, kaip cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos, atsiradimo.
Vienas iš pagrindinių plaučių ligų – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos, plaučių vėžio ir daugelio kitų – rizikos veiksnių yra rūkymas. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5, 5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.
„Tabake esantis nikotinas neigiamai veikia psichiką – išsivysto priklausomybė, neparūkius jaučiamas nerimas, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka kraujotakos, virškinimo, imuninė, lytinė sistema. Susilpnėja uoslė ir klausa, pagelsta dantys, atsiranda rūkymo raukšlės aplink lūpas, papilkėja veido oda ir pablogėja burnos kvapas“, – sakė specialistė pridurdama, kad alkoholio vartojimas taip pat kenkia fizinei ir emocinei sveikatai, taip pat neretai tampa prielaida pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
„Jaunesniame amžiuje vartojamas alkoholis gali neigiamai paveikti besivystančias smegenis. Patekęs į organizmą alkoholis gali sukelti organizmo apsinuodijimą, sutrinka žmogaus mąstymas, judesių koordinacija, gebėjimas orientuotis erdvėje ir laike. Dėl kvėpavimo centro užslopinimo galima komos būsena ar net mirtis“, – perspėjo G. Baštunova.
Norėjo gyventi kokybiškai
Tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė sakė, kad būdama 23-ejų metų jau turėjo nemažai sveikatos problemų, antsvorį. Tuo metu ji vakarėliuose rūkydavo, vartodavo alkoholinius gėrimus.
„Man nuolat trūko energijos, buvau apatiška ir apimta depresijos. Vieną dieną lipdama laiptais uždusau trečiame aukšte. Tuomet supratau, kad arba kažką turiu daryti, arba bus bėdų.
Nuo to momento jau praėjo dvylika metų ir sveika gyvensena tapo ne tik mano hobiu, gyvenimo būdu, bet ir darbu“, – pasakojo I. Trusovė. Ji žinojo, kad privalo rasti būdą valgyti ne tik sveikai, bet ir skaniai – taip gimė jos maisto tinklaraštis.
„Džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti pirmiausia sau, o tada ir dešimtims tūkstančių žmonių, jog sveikatai palanku gali būti ne mažiau skanu nei bet koks kitas maistas“, – teigė I. Trusovė. Ji kiekvieną rytą pradeda stikline vandens, nevalgo mažiausiai 3 valandas iki miego, kasdien į mitybą įtraukia daržoves ir baltyminius produktus, bent tris kartus per savaitę sportuoja.
„Tai yra proto varomoji jėga“
Tinklaraštininkė juokauja – jei tik kas galėtų padovanoti papildomą valandą paroje, ji tikriausiai išbandytų visas aktyvias veiklas. Tačiau dabar turėdama du vaikus ir kelis skirtingus verslus ji dažniausiai renkasi tai, kam nereikia atskiro pasiruošimo ar rezervacijos.
„Prie ežero mėgstu bėgioti ir atlikti tempimo pratimus. Namuose darau viso kūno mankštą su svareliais, gumomis“, – pasakojo Indrė.
Be to, ji dievina fitnesą, pilatesą ir jogą, o nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti jogos mokytojų kursus.
Vis dar tingintiems išeiti iš namų, nemėgstantiems sporto salės ir nuolatos randantiems vis naujų pasiteisinimų žmonėms I. Trusovė sako: „Fizinis aktyvumas nėra pasirinkimas – tai yra psichikos, kūno ir apskritai mūsų, kaip žmonių, higienos priemonė. Tai turi būti išaiškinta nuo mažens. O rinktis galime tik tai, kokią aktyvumo formą norime išbandyti.“
Moteris savo gyvenimo be aktyvių veiklų ir sveikos bei subalansuotos mitybos neįsivaizduoja – tai yra jos laimė, galvos „pravėdinimas“ ir meditacija.
Ji atvirauja: „Jei žmogui nesiseka bet kurioje gyvenimo srityje, reikėtų pradėti situaciją keisti nuo mitybos ir fizinio aktyvumo. Tai yra proto varomoji jėga, kuri daro didžiulę įtaką asmenybės augimui ir ugdymui. Garantuoju, kad jei gebėsite šioje srityje save kontroliuoti, patys nustebsite, kiek daug pasieksite tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime.“
Užsk. 1708
Sveika gyvensena turi ypatingos reikšmės kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos, elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška. |
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina, jog keičiant gyvensenos įpročius galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė.
Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką bei subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis būtų galima išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat 30 proc. vėžinių susirgimų atvejų.
„Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti streso įtaką, leidžia išvengti ar net pakeisti neigiamą lėtinio streso poveikį, padidina endorfinų kiekį organizme, pagerina nuotaiką, stiprina pasitikėjimą savimi, sumažina nusivylimo jausmą neigiamose situacijose“, – sakė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė G. Baštunova.
Neatsiejamas geros sveikatos palaikymo veiksnys ir vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų yra fizinis aktyvumas.
Pasak G. Baštunovos, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie svorio kontrolės, medžiagų apykaitos spartinimo. Buvimas fiziškai aktyviu gerina kognityvines funkcijas, sportuojantys žmonės pasižymi aukštesne saviverte, geresniais mokymosi rezultatais, rečiau turi žalingų įpročių.
„Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo ir atramos aparato struktūrą bei funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį, turėti kitų naudų organizmui“, – teigė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Fiziškai pasyvus žmogus, dirbantis sėdimą darbą ir neturintis aktyvių hobių, nemėgstantis judėti, pirmiausia turi savyje atrasti noro ir motyvacijos keisti gyvenimo būdą.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pabrėžė: svarbu suvokti, kokią įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei daro pasyvus gyvenimo būdas. „Jei kol kas sveikata nesiskundžiama, vertėtų pažvelgti į perspektyvą: kaip aš jausiuosi savo kūne po penkerių ar dešimties metų, jei iki tol gyvensiu taip, kaip šiuo metu? Be to, gali padėti savišvieta sveikos gyvensenos klausimais, bendravimas su aktyviai gyvenančiais žmonėmis“, – patarė ji.
Nusprendus pradėti sportuoti reikėtų atrasti mėgstamą aktyvią veiklą ir nepulti stačia galva į neapgalvotus pasirinkimus. Rekomenduojama kūną pratinti iš lėto, pamažu didinant fizinį krūvį išsikelti pamatuojamą tikslą, kuris motyvuotų sportuoti reguliariai. Atsižvelgiant į esamus sveikatos negalavimus vertėtų pasikonsultuoti su specialistais renkantis fizinio aktyvumo rūšį ir krūvį.
„Jeigu žmogus niekada nesportavo, staigus išbėgimas į stadioną apsukant dešimt ratų gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis sveikatai“, – perspėjo specialistė. Anot jos, geras pasirinkimas pradedantiesiems yra ėjimas: „Tai pati natūraliausia fizinio aktyvumo rūšis, tinkama bet kokiai amžiaus grupei.“
G. Baštunova įspėja: sveikatą žalojančios, rizikingos elgsenos poveikis organizmui priklauso nuo to, koks žalingas elgesys yra propaguojamas. Pasak jos, neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie antsvorio ir nutukimo, lėtinių neinfekcinių ligų, tokių, kaip cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos, atsiradimo.
Vienas iš pagrindinių plaučių ligų – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos, plaučių vėžio ir daugelio kitų – rizikos veiksnių yra rūkymas. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5, 5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.
„Tabake esantis nikotinas neigiamai veikia psichiką – išsivysto priklausomybė, neparūkius jaučiamas nerimas, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka kraujotakos, virškinimo, imuninė, lytinė sistema. Susilpnėja uoslė ir klausa, pagelsta dantys, atsiranda rūkymo raukšlės aplink lūpas, papilkėja veido oda ir pablogėja burnos kvapas“, – sakė specialistė pridurdama, kad alkoholio vartojimas taip pat kenkia fizinei ir emocinei sveikatai, taip pat neretai tampa prielaida pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
„Jaunesniame amžiuje vartojamas alkoholis gali neigiamai paveikti besivystančias smegenis. Patekęs į organizmą alkoholis gali sukelti organizmo apsinuodijimą, sutrinka žmogaus mąstymas, judesių koordinacija, gebėjimas orientuotis erdvėje ir laike. Dėl kvėpavimo centro užslopinimo galima komos būsena ar net mirtis“, – perspėjo G. Baštunova.
Tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė sakė, kad būdama 23-ejų metų jau turėjo nemažai sveikatos problemų, antsvorį. Tuo metu ji vakarėliuose rūkydavo, vartodavo alkoholinius gėrimus.
„Man nuolat trūko energijos, buvau apatiška ir apimta depresijos. Vieną dieną lipdama laiptais uždusau trečiame aukšte. Tuomet supratau, kad arba kažką turiu daryti, arba bus bėdų.
Nuo to momento jau praėjo dvylika metų ir sveika gyvensena tapo ne tik mano hobiu, gyvenimo būdu, bet ir darbu“, – pasakojo I. Trusovė. Ji žinojo, kad privalo rasti būdą valgyti ne tik sveikai, bet ir skaniai – taip gimė jos maisto tinklaraštis.
„Džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti pirmiausia sau, o tada ir dešimtims tūkstančių žmonių, jog sveikatai palanku gali būti ne mažiau skanu nei bet koks kitas maistas“, – teigė I. Trusovė. Ji kiekvieną rytą pradeda stikline vandens, nevalgo mažiausiai 3 valandas iki miego, kasdien į mitybą įtraukia daržoves ir baltyminius produktus, bent tris kartus per savaitę sportuoja.
Tinklaraštininkė juokauja – jei tik kas galėtų padovanoti papildomą valandą paroje, ji tikriausiai išbandytų visas aktyvias veiklas. Tačiau dabar turėdama du vaikus ir kelis skirtingus verslus ji dažniausiai renkasi tai, kam nereikia atskiro pasiruošimo ar rezervacijos.
„Prie ežero mėgstu bėgioti ir atlikti tempimo pratimus. Namuose darau viso kūno mankštą su svareliais, gumomis“, – pasakojo Indrė.
Be to, ji dievina fitnesą, pilatesą ir jogą, o nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti jogos mokytojų kursus.
Vis dar tingintiems išeiti iš namų, nemėgstantiems sporto salės ir nuolatos randantiems vis naujų pasiteisinimų žmonėms I. Trusovė sako: „Fizinis aktyvumas nėra pasirinkimas – tai yra psichikos, kūno ir apskritai mūsų, kaip žmonių, higienos priemonė. Tai turi būti išaiškinta nuo mažens. O rinktis galime tik tai, kokią aktyvumo formą norime išbandyti.“
Moteris savo gyvenimo be aktyvių veiklų ir sveikos bei subalansuotos mitybos neįsivaizduoja – tai yra jos laimė, galvos „pravėdinimas“ ir meditacija.
Ji atvirauja: „Jei žmogui nesiseka bet kurioje gyvenimo srityje, reikėtų pradėti situaciją keisti nuo mitybos ir fizinio aktyvumo. Tai yra proto varomoji jėga, kuri daro didžiulę įtaką asmenybės augimui ir ugdymui. Garantuoju, kad jei gebėsite šioje srityje save kontroliuoti, patys nustebsite, kiek daug pasieksite tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime.“
Užsk. 1708
Galerija: SAM-08-16
Publikuota: 2022-08-16 08:20:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|