„Santaka“ / Užt­ru­kau, kol su­ge­bė­jau priim­ti sa­vo kū­ną / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.
Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44

Žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. (apsėta kvietrugiais, išimtos pažymos iš NŽT). Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-06-01 13:25:32



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Psi­cho­lo­gė Mo­ni­ka Lu­ko­še­vi­čiū­tė per­spė­ja: ne­gy­do­mi val­gy­mo su­tri­ki­mai ga­li pa­si­baig­ti mir­ti­mi.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


Užt­ru­kau, kol su­ge­bė­jau priim­ti sa­vo kū­ną


Il­gą lai­ką vi­suo­me­nė­je sklan­džiu­sios so­cia­li­nės nuo­sta­tos pa­ma­žu kei­čia­si – vis daž­niau pa­brė­žia­ma, kad ne tik itin liek­nas kū­nas yra vie­nin­te­lis gro­žio eta­lo­nas bei ga­li bū­ti my­li­mas. Be to, gar­siau kal­ba­ma apie ste­reo­ti­pų ke­lia­mą grės­mę, taip pat val­gy­mo su­tri­ki­mus, ga­lin­čius tu­rė­ti itin skau­džių psi­cho­lo­gi­nių ir fi­zi­nių pa­da­ri­nių. Nus­ta­ty­ta, jog kas 62 mi­nu­tes mirš­ta bent vie­nas as­muo, ken­čian­tis nuo val­gy­mo su­tri­ki­mų, o di­džiau­sia ri­zi­ka ky­la paaug­liams ir jau­noms mo­te­rims.

Sa­vo as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi da­li­ja­si du kar­tus ano­rek­si­ja sir­gu­si Ad­ria­na Gul­bi­no­vič. Kaip pa­ti ti­ki­na, ji bu­vo maiš­tin­ga paaug­lė, to­dėl pa­gal­bos krei­pė­si tik tuo­met, kai si­tua­ci­jos ne­be­ga­lė­jo su­val­dy­ti sa­vo jė­go­mis.





Pra­si­dė­jo su­lau­kus vos 11 me­tų

Iš Šven­čio­nių ra­jo­no, iš Pab­ra­dės mies­te­lio, ki­lu­si A. Gul­bi­no­vič vai­kys­tė­je sva­jo­jo šok­ti ir pra­dė­ju­si tuo už­sii­mi­nė­ti 2 kla­sė­je sėk­min­gai šo­ka iki šiol.

„Ne pa­slap­tis, kad vi­sais lai­kais šo­kė­jas tu­rė­jo bū­ti „for­mo­je“. Nors pa­sta­ruo­ju me­tu šie ste­reo­ti­pai yra sėk­min­gai iš­sklai­do­mi žy­mių ap­va­les­nių for­mų šo­kė­jų, anks­čiau rei­ka­la­vi­mai bu­vo itin griež­ti“, – po­kal­bį pra­dė­jo mer­gi­na.

Jos ke­lias val­gy­mo su­tri­ki­mų link pra­si­dė­jo bū­nant vie­nuo­li­kos me­tų, kai prieš ki­tus bend­rak­la­sius ir vy­res­niuo­sius šo­kė­jus jos šo­kių mo­ky­to­ja pra­dė­jo ne­pa­lan­kiai kal­bė­ti apie mokinės kū­ną, nes Ad­ria­na bu­vo priau­gu­si svo­rio.



Ga­liau­siai ty­čio­tis iš mer­gai­tės pra­dė­jo vai­kai – mer­gi­na pri­si­me­na vie­ną pir­mų­jų „juo­ke­lių“, kai jai mo­kyk­lo­je per­kant ban­de­lę ki­tas moks­lei­vis vi­sų aki­vaiz­do­je iš­rė­žė: „Kaip tu dar drįs­ti pirk­ti ban­de­les? Tu ir taip esi sto­ra kar­vė!“

„Po šių žo­džių il­gai ver­kiau, o grį­žu­si na­mo su­lau­kiau ma­mos klau­si­mo, kas gi man nu­ti­ko, ta­čiau jai taip ir neat­sa­kiau. Tada ir pra­si­dė­jo ma­no ba­da­vi­mai“, – pri­si­mi­nė A. Gul­bi­no­vič.

Kri­ti­nis svo­ris – 29 ki­log­ra­mai

Mer­gi­na pa­sa­ko­jo, jog vi­sos jos min­tys bu­vo tik apie tai, kaip su­liek­nė­ti, ne­val­gy­ti ar pa­pil­do­mai pa­spor­tuo­ti, kad tik svo­ris kuo grei­čiau su­ma­žė­tų.

Tė­vams pa­ste­bė­jus kren­tan­tį duk­ros svo­rį bu­vo ban­do­ma pri­vers­ti mer­gai­tę val­gy­ti. „Ma­ma ir tė­tis sa­ky­da­vo, kad ne­pa­sit­rauks nuo sta­lo tol, kol aš ne­pa­val­gy­siu“, – pri­si­mi­nė ji. Tė­vai dau­ge­lį kar­tų ban­dė su ja kal­bė­ti ir net iš­vež­ti į li­go­ni­nę, ta­čiau Ad­ria­na nie­ko prie sa­vęs ne­pri­si­lei­do, me­la­vo, kad vis­kas yra ge­rai.



A. Gul­bi­no­vič pri­pa­ži­no, kad bu­vo la­bai už­si­spy­ru­si paaug­lė: „Mo­kė­jau pui­kiai prieš vi­sus vai­din­ti, su ma­ni­mi nie­kas ne­ga­lė­jo gin­čy­tis. Aš šauk­da­vau, kad nie­kur ne­va­žiuo­siu, nors tuo me­tu bu­vau pa­sie­ku­si sa­vo kri­ti­nę ri­bą – bū­da­ma 155 cm ūgio svė­riau vos 29 ki­log­ra­mus.“

Praė­jus ku­riam lai­kui mer­gi­na pa­var­go nuo nuo­la­ti­nės įtam­pos ir gal­vo­ji­mo apie val­gį, to­dėl iš­siil­gu­si mais­to ji tie­siog pa­ma­žu pra­dė­jo val­gy­ti, ba­da­vi­mų vis ma­žė­jo.

„Džiau­giuo­si, kad grįž­da­ma į nor­ma­lų svo­rį tuo­met ne­su­­lau­kiau jo­kių ko­men­ta­rų iš ap­lin­ki­nių. Ma­nau, kad tai man pa­dė­jo, nes, prie­šin­gu at­ve­ju, bū­čiau to­liau sa­ve ali­nu­si“, – kal­bė­jo mer­gi­na.

Svei­ka­tos pro­ble­mos – il­ga­lai­kės

Neil­gai tru­kus, vos po ke­le­rių me­tų, pen­kio­lik­me­tė A. Gul­bi­no­vič, ste­bė­da­ma liek­nes­nes ir dau­giau vai­ki­nų dė­me­sio su­lau­kian­čias drau­ges bei ma­ty­da­ma ne­pap­ras­tai gra­žias mo­te­ris so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, nu­spren­dė grįž­ti prie svei­ka­tai ža­lin­gų įpro­čių.

„Kar­tu su jo­mis lan­kiau šo­kius, tai vi­suo­met at­kreip­da­vau dė­me­sį, kaip gra­žiai jos at­ro­do su šo­kių ap­ran­ga ir kaip at­ro­dau aš. Ma­niau, kad jei pa­vy­ko pir­mą kar­tą – pa­vyks ir ant­rą“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Tą­kart ji iš­ban­dė vis­ką: pra­dė­jo pro­tar­pi­niu ba­da­vi­mu ir bai­gė vi­siš­ku ang­lia­van­de­nių at­si­sa­ky­mu. Mer­gi­nos or­ga­niz­mas bu­vo taip stip­riai iš­var­gin­tas, kad jai din­go mė­ne­si­nės. „Ma­no ma­mai tai pri­ly­go tra­ge­di­jai ir tik da­bar su­pran­tu, ką ji tuo­met iš­gy­ve­no. Nors ji sten­gė­si pa­dė­ti, aš ne­lei­dau ir sa­kiau, kad čia ma­no gy­ve­ni­mas“, – at­vi­ra­vo A. Gul­bi­no­vič.



Su­lau­ku­si še­šio­li­kos me­tų mer­gi­na svė­rė vos 38 ki­log­ra­mus. „Pa­me­nu, kai iš­vy­du­si šiuos skai­čius aš ver­kiau ne­ga­lė­da­ma su­vok­ti, ko­dėl ne­ga­liu bū­ti nor­ma­li kaip ir vi­si, ko­dėl tu­riu nuo­lat gal­vo­ti apie tai, kaip at­ro­dau, kiek sve­riu ir kiek val­gau“, – kal­bė­jo ji apie anuo­me­ti­nę si­tua­ci­ją.

Adrianai nuo­lat svai­go gal­va, trū­ko ener­gi­jos, o ga­lų ga­le pra­si­dė­jo kom­pul­sy­vūs per­si­val­gy­mai.

„Per­si­val­gy­da­vau tiek, kad ne­ga­lė­da­vau net kvė­puo­ti“, – pri­si­mi­nė mer­gi­na. Tuo­met ji su­pra­to, kad no­ri tai su­stab­dy­ti ir kad tam rei­ka­lin­ga pa­gal­ba.

„Da­bar esu lai­min­ga, nes ma­no gy­ve­ni­mas pa­si­da­rė daug spal­vin­ges­nis – esu ge­ros nuo­tai­kos, tu­riu ener­gi­jos, ne­be­ven­giu drau­gų, sten­giuo­si kuo la­biau įsi­klau­sy­ti į sa­vo kū­no po­rei­kius ir ste­bė­ti sa­vo bū­se­ną“, – apie tei­gia­mus po­ky­čius pa­sa­ko­jo Ad­ria­na.



Šiuo me­tu mer­gi­na ruo­šia­si ar­tė­jan­čioms psi­cho­lo­gi­jos stu­di­joms ir pla­nuo­ja už­sie­ny­je gi­lin­ti ži­nias apie svei­ką ir su­ba­lan­suo­tą gy­ve­ni­mo bū­dą, mi­ty­bą.

A. Gul­bi­no­vič ma­no, kad jos gy­ve­ni­mo mi­si­ja – pa­dė­ti ki­tiems žmo­nėms, ken­čian­tiems nuo val­gy­mo su­tri­ki­mų.

Kū­nas sim­bo­li­zuo­ja gė­dą

Psi­cho­lo­gės Mo­ni­kos Lu­ko­še­vi­čiū­tės tei­gi­mu, pa­cien­tai, ko­vo­jan­tys su val­gy­mo su­tri­ki­mais, tu­ri dau­gy­bę emo­ci­nių ir el­ge­sio po­žy­mių, to­kių, kaip bai­mė priaug­ti svo­rio, nuo­tai­kų kai­ta, so­cia­li­nis at­si­trau­ki­mas ar per­tek­li­nis fi­zi­nis ak­ty­vu­mas.

„Gre­ta ga­li vys­ty­tis ir ki­tos li­gos: dep­re­si­ja, ne­ri­mo su­tri­ki­mai, po­lin­kis į al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mą, ga­li at­si­ras­ti sa­vęs ža­lo­ji­mas bei min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę“, – sa­kė M. Lu­ko­še­vi­čiū­tė.



Val­gy­mo su­tri­ki­mais ser­gan­tys pa­cien­tai daž­nai nu­ro­do sa­vo kū­ną kaip bū­dą ne­tie­sio­giai iš­reikš­ti tai, kas vyks­ta jų min­ty­se ir šir­dy­se.

„Tie, ku­rie sa­ve api­brė­žia vien sa­vo iš­vaiz­da, ti­ki, kad bus pa­kan­ka­mai ge­ri tik ta­da, kai jų kū­nas bus pa­kan­ka­mai ge­ras. Jie ma­no, jog pa­kei­tę iš­vaiz­dą ga­li pri­vers­ti ki­tus žmo­nes juos pa­mėg­ti. Jie ne­są­mo­nin­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad at­si­kra­tę „ant­svo­rio“ at­si­kra­to nie­ki­nan­čių sa­vo as­pek­tų. Šie pa­cien­tai nau­do­ja sa­vo kū­ną, kad iš­reikš­tų tai, ko jų pro­tas ne­ga­li. Jų kū­nai daž­nai yra gė­dos ir pa­že­mi­ni­mo, o ne ma­lo­nu­mo šal­ti­nis“, – tei­gė psi­cho­lo­gė.

Pa­gal­ba – bū­ti­na

Po­kal­bis su pa­ti­ki­mu žmo­gu­mi ga­li su­teik­ti rei­ka­lin­gą pa­guo­dą, pa­ra­mą, nors iš pra­džių ga­li bū­ti jau­čia­ma bai­mė, pyk­tis, ne­ri­mas ar su­mi­ši­mas.



„Vi­siš­kai nor­ma­lu, kad ga­li­te ne­ži­no­ti, ką pa­sa­ky­ti, to­dėl pir­miau­sia ver­tė­tų sau at­sa­ky­ti į ke­lis klau­si­mus. Ka­da pra­dė­jo­te gal­vo­ti apie svo­rį? Ka­da pra­si­dė­jo ki­toks jū­sų el­ge­sys? Ar pa­ste­bė­jo­te po­vei­kį fi­zi­nei ar emo­ci­nei svei­ka­tai? Kaip žmo­nės jū­sų gy­ve­ni­me ga­li ge­riau­siai jus pa­lai­ky­ti? Ar no­ri­te, kad jie ste­bė­tų jū­sų el­ge­sį? Ko­kius po­ky­čius no­rė­tu­mė­te pa­da­ry­ti sa­vo gy­ve­ni­me, kad pra­dė­tu­mė­te svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą?“ – pa­ta­rė M. Lu­ko­še­vi­čiū­tė. Ji per­spė­jo, kad ar­ti­mie­ji, iš­gir­dę pro­ble­mą, ga­li rea­guo­ti emo­cio­na­liai, pa­ro­dy­ti šo­ko reak­ci­ją, bai­mę, pyk­tį ar nei­gi­mą. Ta­čiau svar­bu iš­lik­ti ra­miems, nes tik abi­pu­sis dar­bas leis pa­žin­ti pro­ble­mą ir ją spręs­ti.



„Kiek­vie­na dis­ku­si­ja su val­gy­mo su­tri­ki­mu ser­gan­čiu žmo­gu­mi bus skir­tin­ga – per­ne­lyg di­de­lis at­kak­lu­mas ga­li pa­ska­tin­ti ser­gan­tį­jį nuo jū­sų at­si­ri­bo­ti, ta­čiau ig­no­ruo­ti mir­ti­nos li­gos taip pat ne­ga­li­ma. Svar­bu pa­lik­ti „pra­ver­tas du­ris“ ir nuo­lat pa­si­tei­rau­ti my­li­mo žmo­gaus, kaip jam se­ka­si ir ar jis no­ri gy­dy­tis, – tai ga­li pa­dė­ti jį nu­kreip­ti tei­sin­ga link­me“, – pa­ta­rė psi­cho­lo­gė.

Ji pa­brė­žė, kad val­gy­mo su­tri­ki­mui su­si­for­muo­ti įta­kos tu­ri ge­ne­ti­ka, as­me­ny­bė, psi­cho­lo­gi­nė pa­tir­tis, o ne­gy­do­mi val­gy­mo su­tri­ki­mai ga­li su­kel­ti ne­grįž­ta­mų komp­li­ka­ci­jų ir pa­si­baig­ti mir­ti­mi. Kuo anks­čiau bus pra­dė­tas gy­dy­mas, tuo ma­žes­nis rim­tų pa­sek­mių pa­vo­jus, tuo di­des­nė iš­gi­ji­mo ti­ki­my­bė.



Tu­rin­tie­ji įta­ri­mų dėl as­me­ni­nių mi­ty­bos įpro­čių kvie­čia­mi at­lik­ti val­gy­mo su­tri­ki­mų tes­tą in­ter­ne­to sve­tai­nė­je https://pagalbasau.lt/valgymo-su­tri­ki­mu-testas/ .

Ne­mo­ka­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba tei­kia­ma ša­lies po­lik­li­ni­kų psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ruo­se, vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ruo­se.

Ant­ra­die­niais, 18– 22 val., vei­kia Val­gy­mo su­tri­ki­mų li­ni­ja (tel. 8 631 22 777).


Užsk. 1652



Galerija: SAM_0816




Publikuota: 2022-08-12 10:15:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ir vilkaviškiečiai pasirinko dabartinį prezidentą G. Nausėdą
* Vilkaviškyje nuvilnijo Poezijos pavasaris
* Buvusi Bartninkų seniūnė labiausiai pasiilgs žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kurį variantą renkatės norėdami skaityti „Santaką“ internetu?
Prenumeruoju laikraščio PDF ilgesniam laikui.
Kai kada perku „Santakos“ PDF.
Skaitau PDF, kurį atsiunčia draugai.
Užsisakau pavienius straipsnius.
Svetainėje skaitau tai, kas duodama nemokamai.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai