„Santaka“ / Lietuvybės takais kaimyniniuose Seinuose / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.
Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Lietuvių namuose įrengtos konferencijų salės, veikia parodos, vyksta lietuviškos muzikos koncertai.

Autoriaus nuotr.


Lietuvybės takais kaimyniniuose Seinuose


Seinai – lietuviška salelė Lenkijoje – XIX a. antroje pusėje, kai lietuvių kalba buvo persekiojama carinės Rusijos imperijos valdomoje Lietuvoje, tapo svarbiu lietuvybės skleidimo centru. Čia įkurtoje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi Suvalkijos krašto sūnūs, pasirinkę dvasininko kelią. Čia palikta daug su Vilkaviškio krašto asmenybėmis susijusių ženklų.



Jotvingių žemė

Šis kraštas – tai senosios sūduvių, jotvingių gyventos vietos. Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad jotvingiai čia gyveno jau V a. Tai buvusi labai karinga gentis, rengusi karo žygius į rusų ir lenkų žemes. Kronikose net išlikęs įrašas, kad „pamatę jotvingių karius rusai skuosdavo kaip zuikiai.“ Deja, XIII a. jotvingiai neatlaikė kryžiuočių puldinėjimų, ir beveik visa gentis buvo išnaikinta.

Tačiau tebėra jotvingių palikimas, piliakalniai, kapinynai, upių ir vietovių pavadinimai. Suvalkų kraštovaizdžio parke galima aplankyti garsųjį Šiurpilių ir Eglinės piliakalnius. Jotvingiškos kilmės vietovės yra Vygriai, Ančia, Šelmentas, Rospuda, Vižainis, Sūduva, Turtulis. Lietuvoje – Veisiejai, Seirijai, Sasnava.



Po jotvingių išnaikinimo dėl jų žemių kovėsi kryžiuočiai ir lietuviai. Ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, 1422 m. pasirašyta prie Melno ežero. Nuo XV a. Suvalkų–Seinų krašte kūrėsi lietuviai, rusėnai, totoriai, o nuo XVIII a. – ir žydai.

Nacionalinio lietuvių ir lenkų atgimimo pradžioje tarp šių tautų vyko daug ginčų, būta net smurto atvejų dėl lietuviškų pamaldų bažnyčiose. 1919–1920 m. Seinų, Suvalkų, Augustavo apylinkėse vyko kruvini kariniai susidūrimai tarp viduramžiais vienoje valstybėje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų. Tų įvykių atspindžiai ryškiai pastebimi ir atsikuriant abiem valstybėms po sovietinio periodo.



Lietuvių namai

Keliaujant po Suvalkų, Seinų kraštą nakvynės verta apsistoti Lietuvių namuose Seinuose. Kainos viešbutyje nedidelės, čia pat ir „Lietuviška karčema“, kur nebrangiai galima paskanauti lietuviškų ir lenkiškų patiekalų.

Lietuvių namų direktorė Onutė Nevulienė visuomet šiltai sutinka svečius iš Lietuvos, padeda surasti kelionės gidą ar pasiūlo individualių turistinių maršrutų. Lietuvių namuose įrengtos konferencijų salės, veikia parodos, vyksta lietuviškos muzikos koncertai.



Nakvynę čia pasirinkau norėdamas švęsti Valstybės dieną ir kartu su Seinų lietuviais sugiedoti himną prie vyskupo, poeto Antano Baranausko paminklo, greta puikiosios Seinų bazilikos.

Lietuvių namuose įsikūręs Lietuvos konsulatas, keletas lietuviškų leidinių redakcijų. Greta Seinų yra daug puikių turistinių vietovių: Seinų barokinė bazilika, paminklas vyskupui A. Baranauskui, dominikonų vienuolynas, Ožkinių kaime dėmesio verta Prūsų-jotvingių gyvenvietė-muziejus, Vygriuose – kamaldulių vienuolynas, Berznyke – Lietuvos savanorių kapai.

Atvykęs į miestą aplankiau Seinų baziliką ir vyskupo A. Baranausko palaidojimo vietą joje.

Plačiau apie Seinus ir lietuvybę šiame krašte teko išgirsti iš puikaus gido, Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininko Algirdo Vektoriaus. Jo kabinete perverčiau 1910 m. Seinuose leisto „Šaltinio“ laikraščio komplektą.



„Šaltinis“ skleidė Lietuvos idėją

Lietuvių namų stenduose – gausybė informacijos apie šį leidinį ir jo redaktorius. Neabejotinai čia ryškus Vilkaviškio krašto sūnų pėdsakas.

Po spaudos draudimo panaikinimo 1905 m. grupė Seinų kunigų seminarijos profesūros įkūrė „Šaltinio“ spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas ir Bendrovė“. Įkurta ir „Žiburio“ draugija, o prie jos – choras (vad. Vincas Dvaranauskas.). „Šaltinis“ turėjo priedus: „Artoją“, „Šaltinėlį“, „Vadovą“, „Spindulį“.



Katalikiškos krypties savaitraštis tapo vienu reikšmingiausių leidinių Lietuvoje. Spaustuvės įkūrėjai – Jurgis Narijauskas ir V. Dvaranauskas, kilę iš Pilviškių krašto. Redaktoriavo kunigas Kazimieras Prapuolenis iš Lauckaimio, šakietis kun. Juozas Vailokaitis, J. Laukaitis, A. Civinskas, Marijampolės krašto kunigai.

„Šaltinio“ spaustuvė išleido kelis šimtus knygų, brošiūrų, rūpinosi Seinų krašto lietuvių gyvenimu, organizavo kultūrinį darbą, rėmė nepasiturinčius miestelėnus. 1909 m. į Seinus sukvietė įžymius kalbininkus, kurie padėjo suredaguoti lietuviškus poterius, sutarta dėl naujos lietuviškos gramatikos parengimo. „Šaltinio“ redaktoriai vadovavosi šūkiu „Norime ne tik apšviesti, bet ir sumažinti žmonių vargus.“



Vilkaviškiečių veikla

Seinuose gyveno ir kūrė daug garsių iš Vilkaviškio krašto kilusių asmenybių.

Seinų kunigų seminarijoje lietuvių kalbą dėstė Jurgis Narijauskas, gimęs Parausių kaime 1876 m. Jis buvo ne tik vienas iš spaustuvės kūrėjų, bet ir lietuviškos spaudos bendradarbis. Atkūrus Lietuvos valstybę 1919–1922 m. jai atstovavo Vatikane.

V. Dvaranauskas, 1871 m. gimęs Pilviškiuose, nuo 1903 m. buvo Seinų kunigų seminarijos profesorius, vicerektorius. 1917 m. dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Buvo Seinų „Žiburio“ gimnazijos steigėjas.

„Šaltinio“ redaktorius Kazimieras Prapuolenis į Seinus atvyko 1904 m. Redagavo savaitraštį, parašė veikalą „Lenkų apaštalavimas Lietuvoje“. Jame atskleidė lietuvių lenkinimą per bažnyčias. Nuo 1912 m. gyveno Romoje, buvo neoficialus Lietuvos atstovas Vatikane. Kartu su Jonu Basanavičiumi dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Palaidotas Palangoje, bažnyčios šventoriuje.

Seinų kunigų seminarijoje dėstė kun. Juozapas Oleka, vėliau tapęs vyskupu. Jis palaidotas Vilkaviškio katedros šventoriuje. 1838 m. Seinų kunigų seminarijos rektoriumi paskirtas Andrius Oleka (Andreas Hollak). Jis palaidotas Gražiškių bažnyčios šventoriuje.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Galerija: Seinai




Publikuota: 2022-08-09 09:58:15

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atidengtas Gabrielės Karalienės atminimo suolelis
* Širdyje – „Dainų dainelės“ paliktas pėdsakas
* Sporto mokykla atšventė šešiasdešimtmetį
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai