„Santaka“ / Tie, kurie moka džiaugtis, gyvena ilgiau / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Gydytojas Jokūbas Fišas savo knygoje pataria, kaip pristabdyti natūralų organizmo senėjimo procesą.

Mikos SAVIČIŪTĖS nuotr.


Tie, kurie moka džiaugtis, gyvena ilgiau


Medicinos mokslų daktarą, gydytoją neurologą Jokūbą Fišą dažnai sutiksi žingsniuojantį Vilniaus senamiesčiu. Laisvu laiku jis klaidžioja po miškus ar pajūrį, kopia į piliakalnius, tačiau sėdėti be darbo – ne jam. „Geriausias vaistas nuo senatvės – judėjimas“, – pacientams kartoja žinomas medikas, savo patirtį bei neįtikėtinas ligonių istorijas sudėjęs į knygą „Aštrus protas sveikame kūne“.

Bėgti nuo senatvės

Klausimų apie tai, kaip reikia gyventi, jei nori sulaukti žilos senatvės, kaip išlaikyti judrų kūną ir blaivų protą, J. Fišas sulaukia kasdien. Pacientai nori žinoti ir tai, kaip priimti sunkias neurologines ligas, kaip su jomis gyventi.

„Sunkios neurologinės ligos dažniausiai aplanko žmones, įžengusius į antrą gyvenimo pusę. Bet jau pirmoje pusėje reikia žinoti, ką daryti, kad bėdos neužgriūtų. Todėl profilaktika svarbiau nei gydymas! Kita vertus, yra ligų užpuolančių ir labai jaunus žmones. Su kai kuriomis iš jų tiesiog reikia mokytis būti. Knygoje daug kalbu apie įvairias demencijas, ypač apie pačią baisiausią – Alzheimerio ligą. Netgi ją apeiti yra būdų“, – vilčių skaitytojams suteikia knygos autorius.


Gydytojas J. Fišas teigia, kad senėjimo procesas yra neišvengiamas, tačiau kai kurie žmonės sensta labai lėtai, kartais net atrodo, kad jie visai nesensta!

Yra protingų ir išmintingų senolių bet... ir jie nepabėga nuo senatvės. Fiziologiniai dėsniai galioja kiekvienam.

„Kiekvieno žmogaus smegenys per metus sunyksta vienu procentu. Reikia žinoti, kad šis procesas prasideda nuo dvidešimt penkerių metų – sako gydytojas. – Vis dėlto, mes norėtume, kad senėjimo procesai vyktų kuo lėčiau. Smegenų ląstelių rezervą galima atnaujinti, palaikyti ir padidinti.“

Nekaupkite šiukšlių

Gydytojas J. Fišas savo knygoje teigia, kad ilgai gyvena tie žmonės, kurie savo viduje nekaupia šiukšlių, turi kilnių ir aukštų tikslų, daro ką nors šviesaus, gero kitiems žmonėms. Minčių galia tikrai stebuklinga – šiandien jau ir mokslas neginčija, kad protu, įtaiga galima pakeisti netgi genetinį kodą, koreguoti patologijas.

Visais laikais mokslininkai bandė praplėsti biologines gyvenimo ribas – pavyko, bet tik šiek tiek. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo vidutinė gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo, bet biologinės ribos niekur nedingo. Šiuo metu vidutinė tikėtina – vyrų gyvenimo trukmė yra 71, 5 metų, moterų – 81 metai (1990 metais vyrų buvo 66, 1, moterų – 76, 2).


„Sprendžiant iš kitų šalių žmonių vidutinės gyvenimo trukmės, ilgėjimo tendencija, ko gero, išliks“, – teigia gydytojas J. Fišas ir priduria, kad ilgesnė gyvenimo trukmė sukuria daugiau sveikatos bėdų tarp jų ir demencijos (silpnaprotystės) problemą.

Žmogui senstant natūraliai mažėja smegenų ląstelių skaičius. Kartu nyksta valia, mažėja paskatos gyvenime ko nors siekti, ką nors keisti. Žmonės, kurie nebenori nieko keisti ir nieko daugiau nesiekia, pasensta greičiau. Nebenaudojamas daiktas (šiuo atveju smegenys) nyksta greičiau. Kaip ir raumenys – jei nesportuoji, jie tirpsta, glemba.

Mokslininkai ištyrė

Žmogaus smegenyse vyksta daugybė sudėtingų procesų. Moksliškai neįmanoma paaiškinti, kodėl esame tokie skirtingi, nors fiziologiškai mūsų smegenys beveik nesiskiria. Net genijų smegenų sandara mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių.

Neseniai Harvardo universiteto mokslininkai pateikė sąrašą, nuo ko priklauso žmogaus gyvenimo trukmė. Septyniasdešimt metų jie stebėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atrinktus mokinius, studentus ir jų palikuonis – net penkias kartas. Buvo pasirinkti sveiki normalūs žmonės: turtingi ir skurdžiai gyvenantys, pirmūnai ir nelabai gabūs mokslams. J. Fišas knygoje apžvelgė Harvardo mokslininkų nuomonę apie tai, kas daugiausiai lemia gyvenimo trukmę.


Viskas turi pradžią ir pabaigą. „Ilgas amžius irgi turi turėti ribas – juk reikia, kad Žemė ir jos gyventojai atsinaujintų – šypsosi gydytojas J. Fišas. – Suprantama, nė vienas nenorime išeiti iš šio pasaulio, tačiau to siekti ir nėra žmogiška. Svarbiausia kas kita – būkime sveiki, žvalūs ir laimingi ne tik Dangaus karalystėje.“

Laisvė RADZEVIČIENĖ



Publikuota: 2022-08-05 08:05:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Karvių augintojai pamažu keičia ūkininkavimo kryptį
* Vietoje nenustygstanti senjorė įgyvendina jaunystės svajones
* Žiūrovus kviečia naujomis spalvomis sužibusi muzikinė pasaka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas