Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Gydytojas Jokūbas Fišas savo knygoje pataria, kaip pristabdyti natūralų organizmo senėjimo procesą.

Mikos SAVIČIŪTĖS nuotr.

Medicinos mokslų daktarą, gydytoją neurologą Jokūbą Fišą dažnai sutiksi žingsniuojantį Vilniaus senamiesčiu. Laisvu laiku jis klaidžioja po miškus ar pajūrį, kopia į piliakalnius, tačiau sėdėti be darbo – ne jam. „Geriausias vaistas nuo senatvės – judėjimas“, – pacientams kartoja žinomas medikas, savo patirtį bei neįtikėtinas ligonių istorijas sudėjęs į knygą „Aštrus protas sveikame kūne“.

Bėgti nuo senatvės

Klausimų apie tai, kaip reikia gyventi, jei nori sulaukti žilos senatvės, kaip išlaikyti judrų kūną ir blaivų protą, J. Fišas sulaukia kasdien. Pacientai nori žinoti ir tai, kaip priimti sunkias neurologines ligas, kaip su jomis gyventi.

„Sunkios neurologinės ligos dažniausiai aplanko žmones, įžengusius į antrą gyvenimo pusę. Bet jau pirmoje pusėje reikia žinoti, ką daryti, kad bėdos neužgriūtų. Todėl profilaktika svarbiau nei gydymas! Kita vertus, yra ligų užpuolančių ir labai jaunus žmones. Su kai kuriomis iš jų tiesiog reikia mokytis būti. Knygoje daug kalbu apie įvairias demencijas, ypač apie pačią baisiausią – Alzheimerio ligą. Netgi ją apeiti yra būdų“, – vilčių skaitytojams suteikia knygos autorius.

Gydytojas J. Fišas teigia, kad senėjimo procesas yra neišvengiamas, tačiau kai kurie žmonės sensta labai lėtai, kartais net atrodo, kad jie visai nesensta!

Yra protingų ir išmintingų senolių bet... ir jie nepabėga nuo senatvės. Fiziologiniai dėsniai galioja kiekvienam.

„Kiekvieno žmogaus smegenys per metus sunyksta vienu procentu. Reikia žinoti, kad šis procesas prasideda nuo dvidešimt penkerių metų – sako gydytojas. – Vis dėlto, mes norėtume, kad senėjimo procesai vyktų kuo lėčiau. Smegenų ląstelių rezervą galima atnaujinti, palaikyti ir padidinti.“

Nekaupkite šiukšlių

Gydytojas J. Fišas savo knygoje teigia, kad ilgai gyvena tie žmonės, kurie savo viduje nekaupia šiukšlių, turi kilnių ir aukštų tikslų, daro ką nors šviesaus, gero kitiems žmonėms. Minčių galia tikrai stebuklinga – šiandien jau ir mokslas neginčija, kad protu, įtaiga galima pakeisti netgi genetinį kodą, koreguoti patologijas.

Visais laikais mokslininkai bandė praplėsti biologines gyvenimo ribas – pavyko, bet tik šiek tiek. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo vidutinė gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo, bet biologinės ribos niekur nedingo. Šiuo metu vidutinė tikėtina – vyrų gyvenimo trukmė yra 71, 5 metų, moterų – 81 metai (1990 metais vyrų buvo 66, 1, moterų – 76, 2).

„Sprendžiant iš kitų šalių žmonių vidutinės gyvenimo trukmės, ilgėjimo tendencija, ko gero, išliks“, – teigia gydytojas J. Fišas ir priduria, kad ilgesnė gyvenimo trukmė sukuria daugiau sveikatos bėdų tarp jų ir demencijos (silpnaprotystės) problemą.

Žmogui senstant natūraliai mažėja smegenų ląstelių skaičius. Kartu nyksta valia, mažėja paskatos gyvenime ko nors siekti, ką nors keisti. Žmonės, kurie nebenori nieko keisti ir nieko daugiau nesiekia, pasensta greičiau. Nebenaudojamas daiktas (šiuo atveju smegenys) nyksta greičiau. Kaip ir raumenys – jei nesportuoji, jie tirpsta, glemba.

Mokslininkai ištyrė

Žmogaus smegenyse vyksta daugybė sudėtingų procesų. Moksliškai neįmanoma paaiškinti, kodėl esame tokie skirtingi, nors fiziologiškai mūsų smegenys beveik nesiskiria. Net genijų smegenų sandara mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių.

Neseniai Harvardo universiteto mokslininkai pateikė sąrašą, nuo ko priklauso žmogaus gyvenimo trukmė. Septyniasdešimt metų jie stebėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atrinktus mokinius, studentus ir jų palikuonis – net penkias kartas. Buvo pasirinkti sveiki normalūs žmonės: turtingi ir skurdžiai gyvenantys, pirmūnai ir nelabai gabūs mokslams. J. Fišas knygoje apžvelgė Harvardo mokslininkų nuomonę apie tai, kas daugiausiai lemia gyvenimo trukmę.

Viskas turi pradžią ir pabaigą. „Ilgas amžius irgi turi turėti ribas – juk reikia, kad Žemė ir jos gyventojai atsinaujintų – šypsosi gydytojas J. Fišas. – Suprantama, nė vienas nenorime išeiti iš šio pasaulio, tačiau to siekti ir nėra žmogiška. Svarbiausia kas kita – būkime sveiki, žvalūs ir laimingi ne tik Dangaus karalystėje.“

Laisvė RADZEVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---