|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2022-08-04 17:17
Kyjivo centre tebesipuikuoja paminklas su išblukusiu užrašu „Leninas“.Autoriaus nuotr.
Vykstant niekingai Rusijos invazijai į Ukrainą tikrai nesitikėjau pastarosios šalies sostinėje rasti paminklo su užrašu „Vladimiras Leninas“. Šio Rusijos revoliucijos vado, Kremliaus nelaisvėn Ukrainą užkariavusio dar 1922 m., statula pačiame Kyjivo centre buvo nuversta 2013-aisiais, tačiau kyjiviečiai paliko stovėti aukštą apvalų granitinį postamentą, ant kurio ir toliau puikuojasi užrašas „Leninas“. Vietoje statulos ant postamento atsiradęs nedidelis nacionalinis simbolis – Ukrainos tridantis, o postamento apačioje esantys trys laipteliai nudažyti nacionalinės vėliavos spalvomis. Šis imperinio Kremliaus vado vardu „papuoštas“ postamentas stovi prie įėjimo į Taraso Ševčenkos parką ir vos keli šimtai metrų nuo Kyjivo merijos bei Maidano Nepriklausomybės aikštės. Istorinio tautos pasididžiavimo – poeto bei dailininko T. Ševčenkos paminklas šiuo metu apsaugotas nuo sprogimų smėlio maišais. T. Ševčenka ukrainiečiams simbolizuoja išsilaisvinimo iš Rusijos gniaužtų kovą. Vos 47 metus gyvenęs T. Ševčenka (1814–1861) iš vergiškos baudžiavos buvo išpirktas tik sulaukęs 24-erių, o vėliau dar dešimtmetį buvo priverstas praleisti tremtyje Sibire. Taip, kaip kentėjo T. Ševčenka, dabar nuo maskolių kenčia visa Ukrainos tauta. Todėl ypač keista, kad vieno iš žiauriausių Kremliaus vadų – Lenino – vardas ir toliau puikuojasi netoli T. Ševčenkos paminklo. Blogiausia, jog Rusijos viršenybę menančių carinių bei socialistinių simbolių nesugeba atsikratyti dauguma Ukrainos miestų. Vieninteliai Vakarų regionai tokius paminklus bei gatvių pavadinimus ryžtingai gujo lauk, ir čia jų beveik nelikę. Rytų ir Pietų Ukrainoje situacija visai kitokia. Pavyzdžiui, Odesa kategoriškai atsisako statyti paminklą Vakarų Ukrainoje garbinamam tautos žadintojui Stepanui Banderai, tačiau čia puikuojasi paminklai trims Rusijos carams. Miesto gatvės tebėra pavadintos garsių Rusijos revoliucionierių ir komunistų vardais, ant įvairių paminklų puikuojasi sovietiniai Kremliaus simboliai. Raudonomis Maskvos karių didybę ir pergales simbolizuojančiomis penkiakampėmis žvaigždėmis yra nusėti paminklai, namų sienos. Ukrainą iš dalies galima suprasti. Nors mūsų šalys nepriklausomybę nuo Maskvos atgavo beveik tuo pačiu metu – prieš tris dešimtmečius, tačiau Ukrainoje situacija buvo kitokia. Rytiniai bei pietiniai regionai buvo išimtinai rusakalbiai. Tai nulėmė ne vien Rusijos artumas, bet ir Kremliaus brutaliai vykdoma ukrainiečių nutautinimo politika. Čia daug metų buvo steigiamos vien rusiškos mokyklos ir vaikų darželiai, ukrainiečių kalbos pamokos gujamos lauk, o daugybę specialybių universitetuose buvo galima įgyti vien rusų kalba. Labiausiai Ukrainos tautinį atgimimą bei patriotizmą propagavusios asmenybės, tokios kaip S. Bandera, buvo tiek apšmeižtos, kad dauguma žmonių patikėjo melu. Panašiai kaip Lietuvoje buvo apšmeižti pokario partizanai bei prieškariniai politikai, kurie nusipelnyto pagerbimo sulaukė tik šaliai atgavus nepriklausomybę. Odesoje Maskvos propaganda dar yra tokia gaji, jog net vietos meras Genadijus Truchanovas priešinasi gatvių pavadinimų keitimui bei rusiškų paminklų griovimui. Kai Odesos mero apie tai užklausiau, šis pareiškė, jog neketina nieko keisti ir griauti, nes paminklai esą yra miesto pasididžiavimas ir atspindi tikrą jo istoriją. Tačiau su tokia mero nuomone nesutinka vietos istorikai, primenantys, jog čia pirmykščių žmonių gyvenvietės egzistavo dar prieš 8–14 tūkst. metų, o vėliau savo įtvirtinimus kūrė graikai, italai, turkai, lietuviai. Vietos istorikai siūlo paminklus carams perkelti į muziejinę sodybą miesto pakraštyje, o Odesos centre pastatyti monumentą, primenantį tikrą jos istoriją, kurią kartu su kitomis tautomis kūrė ir lietuviai. Kai kurie odesiečiai įtaria merą simpatizuojant Kremliui, nes su Rusija jis yra susijęs verslo gijomis, o anksčiau ilgai buvo sovietinės armijos karininku. Per šį karą jau atsiskleidė, jog dalis Ukrainos valdininkų ir net kariškių yra slapti Kremliaus agentai. Nemažai jų pavyko demaskuoti ir suimti, tačiau dalis greičiausiai ir toliau vykdo priešišką Ukrainai politiką. Tuo, jog paminklai bei gatvių pavadinimai yra svarbi ideologinio fronto dalis, teko įsitikinti Padniestrės regione Moldovoje. Maskvai sukursčius ir parėmus ginklu, šis rusakalbių regionas prieš 30 metų paskelbė atsiskiriantis nuo Moldovos ir įkuriantis savo respubliką, kurios pasaulis nepripažįsta. Tačiau Kremlius to nepaiso ir siekia Padniestrę paversti Rusijos dalimi. Čia skubiai iškilo paminklai Rusijos carams ir generolams su užrašais, kad tai istorinės Rusijos žemės. Kaip ir Odesoje, Padniestrėje nieko nekalbama apie tai, jog tas žemes valdė įvairios tautos, tarp kurių buvo ir lietuviai. Maskvos išsityčiojimas iš istorijos labiausiai akivaizdus Benderų mieste esančioje pilyje, kurią prieš 480 metų pastatė turkai, o prieš 230 metų užėmė Rusija. Pilies teritorijoje dabar iškilo stačiatikių cerkvė, o viduje įrengtas parkelis yra pavadintas Aleksandro Nevskio vardu. Šis karvedys neturi nieko bendro su Padniestre, bet prieš 750 metų išgarsėjo pergalingose kovose su Livonijos ordinu ir švedais, todėl Maskvai simbolizuoja Rusijos didybę. Stačiatikių bažnyčia jį paskelbė šventuoju. Kremlius vykdo labai tikslingą ir agresyvų ideologinį karą, kurio Lietuva jokiu būdu negali ignoruoti. Tokį karą Rusija kol kas laimi daugybėje Ukrainos miestų. Eldoradas BUTRIMAS Specialiai iš Kyjivo (Bus daugiau)
Galerija: Kyjivas
Publikuota: 2022-08-04 17:17:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pirmieji debatai: kandidatai į Seimą skaudžiai nesikapojo * „Bruklinas“ dar kartą perrašė rajono sporto istoriją * Vokietijos mokslininkai – apie viešnagę mūsų krašte, politiką ir Lietuvos perspektyvas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|