Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasaulyje

---

Laurent’o Gounelle’io knygos padeda atrasti kelią į laimingą gyvenimą.

Gwenaël SALIOU nuotr.

Vos pasirodžiusios prancūzų rašytojo, socialinių mokslų, psichologijos, filosofijos ir asmeninio tobulėjimo entuziasto Laurent’o Gounelle’io knygos tampa sensacija. Knygoje „Intuicija“ bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autorius, supindamas trilerio elementais paskanintą siužetą ir populiariąją psichologiją, padeda atskleisti kiekviename iš mūsų glūdinčią jėgą ir atrasti kelią į laimingą gyvenimą. Apie tai, kas slepiasi mūsų galvose ir kokius atsakymus rasime knygoje, interviu su rašytoju.

– Esate populiariosios psichologijos knygų meistras. Naujausia jūsų knyga „Intuicija“ įtraukia dar stipriau – joje galima rasti ir trilerio, ir kriminalinio romano elementų. Kodėl sumanėte savo kūrinyje sumaišyti keletą žanrų?

– Tokia mintis kilo tyrinėjant, kaip intuicija naudojosi JAV Centrinė žvalgybos valdyba. Žvalgybininkai intuiciją pasitelkdavo nustatydami strateginių taikinių vietas. Pagalvojau, kad tokį pat metodą galėtų taikyti ir Federalinio tyrimų biuro policininkas, norintis išsiaiškinti nusikaltėlio buvimo vietą...

– Pagrindinis jūsų knygos veikėjas yra rašytojas. Ar jūs, du rašytojai, turite daug bendro?

– Manau, esu toks pats tinginys kaip ir tas veikėjas! Be to, abu stipriai kliaujamės nuojauta. Rašytojai dažnai rašo intuityviai, nors patys to nežino: manosi esą kūrybingi, nes yra visiškai tikri, kad rašymo idėjos kyla jų smegenyse. Tačiau nuoširdžiai manau, kad ne mes esame mums kilusių idėjų autoriai, mes tik sugebame tas idėjas pagauti.

– Įstrigo jūsų knygos mintis apie tai, kad viską interpretuojame – kitų jausmus, mintis, veiksmus, poelgius ir daugybę kitų dalykų. O ar pats savo gyvenime išmokote vengti interpretacijų?

– O taip! Ir man teko gerokai pasistengti! Tačiau tai yra svarbu, jei nori geriau gyventi ir, svarbiausia, pagerinti savo santykius su žmonėmis. Kai liaujamės interpretavę jų žodžius, poelgius, veido išraiškas, mums lieka dvi išeitys – arba užduoti daugiau klausimų, kad geriau juos suprastume, arba tiesiog manyti, kad jų ketinimai yra geri. Atrodo, abiem atvejais mes išlošiame!

– Knygoje teigiate, kad žmogus arba yra laisvas, arba ne. Laisvas žmogus yra laisvas bet kokiomis aplinkybėmis. Tačiau kodėl kartais neapleidžia jausmas, kad laisvė yra tik iliuzija?

– Daugelis žmonių mano, kad jų laisvė priklauso nuo kitų. Tačiau, mano nuomone, laisvė yra prigimtinė. Kadangi gyvūnus valdo instinktai, nėra sunku gana tiksliai numatyti, koks bus kokio nors gyvūno jauniklio gyvenimas: pavyzdžiui, katė medžios peles ir paukščius. Tačiau tiksliai numatyti, kaip klostysis kūdikio gyvenimas, visiškai neįmanoma – kiekvienas jį kuriame patys. Tai ir yra mūsų laisvė. Kaip sakė filosofas Jeanas Paulis Sartre’as, žmogaus egzistencija pirmesnė už esmę.

Vis dėlto, daugelis žmonių nesuvokia esantys laisvi, jie nesąmoningai paklūsta taisyklėms, tam, kas plačiai priimta arba ko iš jų tikisi aplinkiniai: sprendimus dažnai lemia kitų žvilgsnis arba nuomonė. Tie, kurie taip elgiasi, iš tikrųjų savojo gyvenimo negyvena…

– Jūsų knygoje galima rasti Nobelio premijos laureato, reliatyvumo teorijos kūrėjo Alberto Einšteino citatą, kurioje teigiama, kad intuityvusis protas mums yra iš aukščiau duota, pašventina dovana, o racionalusis – ištikimas kiekvieno žmogaus tarnas. Mes sukūrėme visuomenę, kuri garbina tarną, o dovaną yra pamiršusi. Kaip jums atrodo, kodėl šią dovaną naudojame vis rečiau?

– Ankstesniais laikais norint atsikratyti visuomenėje vyravusių prietarų į pirmąją vietą reikėjo iškelti racionalumą, nuo pat mokyklinio amžiaus ugdyti loginį mąstymą. Visa tai buvo taip išvystyta, kad visiškai nustojome naudotis intuicija. Šiandien mokslas įrodęs, kad nuojauta egzistuoja. Esu įsitikinęs, jog iš naujo ja naudotis išmoks vis daugiau žmonių. Intuiciją turi kiekvienas! Kiekvienas gebame gauti informacijos, kurios neįmanoma pasiekti tiesiogiai, kai naudojamės penkiomis juslėmis.

– Kada, jūsų nuomone, turėtume vadovautis intuicija, o kada – racionaliai mąstyti? Ar egzistuoja kokia nors taisyklė?

– Manau, kad pačius svarbiausius gyvenimo sprendimus priimame intuityviai, o ne racionaliai. Pavyzdžiui, rinkdamiesi žmogų, su kuriuo susituoksite arba gyvensite, juk klausote širdies, o ne atliekate vertinimą pagal tam tikrus kriterijus, argi ne taip? Neabejoju, kad daugelyje sričių geriausius sprendimus priimate tuomet, kai klausote savo nuojautos.

– Savo knygose derinate išgalvotą istoriją ir savigalbos patarimus. Daugybė skaitytojų teigia, kad jūsų knygos jiems padėjo išgyventi, pakeitė to meto situaciją. Ar knygos tikrai padeda žmonėms kritinėse situacijose?

– Istorijos – ir pasakojamos knygose, ir rodomos filmuose – padeda gyventi. Tik galbūt vienos mus veikia labiau nei kitos. Intuicija yra tai, ko mes negalime pamatyti, tik jaučiame. Kaip ir daugelį kitų sunkiai apčiuopiamų dalykų, ją nelengva paaiškinti. Dažnai kyla mintis, kad apie pasaulį mes daug ko nežinome. Galvojate apie tai? Mane tas jausmas nepaprastai žavi! Negalėčiau pakęsti minties, kad žinome viską ir kad viską pasaulyje galime paaiškinti racionaliai. Gyvenimas dar neprarado savo magijos – ir neturi jos prarasti.

Augustė GITTINS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---