|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Savivalda
|
|
|
Savivaldybės vadovai Seimo nariams aprodė naujai sutvarkytas teritorijas, įgyvendintus projektus, tarp jų – modernų Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškyje apsilankę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atstovai su Savivaldybės vadovais kalbėjosi apie kofinansavimų galimybę, domėjosi rajono vystymusi, plėtros kryptimis ir kartu apžiūrėjo gražiausias miesto vietas.
Pristatė rajoną
Savivaldybės posėdžių salėje priimtiems svečiams – Seimo BFK pirmininkui Mykolui Majauskui, jo pavaduotojui Algirdui Butkevičiui, patarėjai Gintarei Martikonytei ir komiteto nariams Vytautui Gapšiui bei Vytautui Mitalui – Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka pirmiausia pristatė Vilkaviškio kraštą, žymiausius lankytinus objektus, papasakojo apie sėkmingai visame rajone jau užbaigtus ir dar tik įgyvendinamus projektus.
A. Neiberka pabrėžė, kad pastarųjų metų savivaldos įdirbis didinant Vilkaviškio patrauklumą davė rezultatų: po ilgų metų mūsų rajone šiemet pirmą kartą užfiksuotas augantis gyventojų skaičius. 2021 m. iš Vilkaviškio rajono emigravo 307 asmenys, tačiau atgal sugrįžo 375. Džiugu, kad pernai rajone gimė 15 naujagimių daugiau negu 2020-aisiais.
„Patrauklesnis gyventojams tampa ir Vilkaviškio miestas, ir rajonas. Žmonės grįžta, nes mato didžiulius pokyčius“, – džiaugėsi meras.
Susitikime kalbėta ir apie problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant rajono projektus, apie infrastruktūros plėtros trikdžius, atsirandančius dėl paveldosaugos reikalavimų.
Skatino rengtis iš anksto
Seimo BFK artimiausiu metu planuoja svarstyti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, kurie suteiktų galimybę savivaldybėms papildomai skolintis ir investuoti į stambesnius projektus, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms.
M. Majauskas teigė, jog rengdamiesi šiam pokyčiui jo vadovaujamo komiteto nariai važinėja po gerai besitvarkančias Lietuvos savivaldybes, norėdami jas paskatinti kitų metų pradžioje būti pasiruošusias perspektyvioms investicijoms.
„Labai svarbu, kad priėmus įstatymo pakeitimus nuo Naujųjų metų savivaldybės būtų jau pasirengusios žemam startui, maždaug apsižiūrėjusios projektus ir turėtų planų, kur ir kaip geriausia investuoti. Yra savivaldybių, kurios puikiai tvarkosi, tarp jų – ir Vilkaviškis. Apie tai girdime ne tik iš prezentacijų, bet ir iš pirmų lūpų, – kalbėjo Mykolas Majauskas, turėdamas omenyje savo pavaduotoją komitete Algirdą Butkevičių.
Komiteto vadovo teigimu, Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimai Vilkaviškio savivaldybei suteiktų galimybę papildomai pasiskolinti iki 10 mln. eurų kofinansuoti europinius projektus, o tai reiškia, kad rajono vadovai gali pradėti svarstyti apie 20 mln. vertės projektus.
Lėšos – paskui žmones
Anot Seimo nario, labai svarbus nacionalinės politikos požiūris pasitikint savivalda.
„Juk Vyriausybė nepasitikėdavo savivaldybių gebėjimais tvarkytis savo ūkyje, atsakingai dėliotis finansus. Bet, kaip minėjau, tokios neprasiskolinusios, besitvarkančios savivaldybės turi turėti galimybę skolintis papildomai investiciniams projektams, kurie ilgainiui kurtų darbo vietas“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
M. Majauskas pritarė minčiai, kad gyventojus pritraukianti miesto infrastruktūros, kultūros elementų plėtra yra svarbi ir investicijų požiūriu: anot komiteto vadovo, „lėšos ateina paskui žmones.“
Tačiau vien to negana, tad Seimo nariai diskutavo su Savivaldybės vadovais apie šių matomas ateities kryptis, miesto viziją, klausinėjo apie rajone modeliuojamas verslo investicijas.
Kaip vieną iš plėtros variantų A. Neiberka pateikė jau daug metų tai numarinamą, tai vėl atgaivinamą idėją „įdarbinti“ geoterminius išteklius, kuriuos būtų galima sėkmingai panaudoti ne tik rajono ligoninėje medicinos tikslais, bet ir miesto šildymui. Be abejo, tokios investicijos labai padidintų rajono patrauklumą, o gal net galėtų būti spurtas nauja perspektyvia kryptimi.
Pabarstė šiek tiek druskos
Susitikimo metu paliesta ir daugiau temų. Kai kuriais klausimais Seimo nariai turėjo, pasak jų pačių, komentarų su žiupsneliu druskos.
Vytautas Mitalas rekomendavo atnaujinti Savivaldybės tinklalapyje esantį gerokai pasenusį Vilkaviškio rajono investicinį gidą: jame Seimo narys pasigedo įvairių investuotojams patrauklių dalykų, apie kuriuos jis išgirdo tik atvykęs į Savivaldybę ir kuriais dabar pagrįstai gali didžiuotis rajonas.
Paliesti ir švietimo klausimai, ypač – blogi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Jie liūdinantys visoje Lietuvoje, vis dėlto Vilkaviškio rajono moksleivių gautas rezultatas (egzamino neišlaikė 53 proc. mokinių) Seimo narius nustebino.
„Ar nemanote, kad turėtų kristi kai kurių mokyklų vadovų galvos?“ – klausė V. Mitalas.
Savivaldybės vadovai tokią pastabą atrėmė argumentu, kad periferijų mokslo įstaigos niekuomet negalės lygintis rezultatais su didžiųjų miestų mokyklomis, juolab kad pas mus nėra ateinančiųjų į gimnazijas atrankos – priimami net ir prastai besimokantys vaikai.
Vis dėlto administracijos direktorius Vitas Gavėnas teigė, jog kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi bus peržiūrimi rezultatai, daroma analizė.
Seimo nariai klausinėjo ir apie ukrainiečių integraciją, miesto žmonių galimybę nemokamai sportuoti, paliesta aktuali Suvalkų koridoriaus tema.
Po pokalbio salėje Savivaldybės vadovai pakvietė Seimo narius pasižvalgyti po Vilkaviškio miestą. Svečiai apžiūrėjo modernias Vilkaviškio sporto ir pramogų centro sales, pasivaikščiojo naująja rekreacine teritorija palei Šeimenos upę, pasidžiaugė puikia miesto autobusų stotimi, apžiūrėjo Vaikų ir jaunimo centro pastatą bei ką tik renovuotą Vilkaviškio kultūros centro didžiąją salę.
Vilkaviškyje apsilankę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atstovai su Savivaldybės vadovais kalbėjosi apie kofinansavimų galimybę, domėjosi rajono vystymusi, plėtros kryptimis ir kartu apžiūrėjo gražiausias miesto vietas. |
Savivaldybės posėdžių salėje priimtiems svečiams – Seimo BFK pirmininkui Mykolui Majauskui, jo pavaduotojui Algirdui Butkevičiui, patarėjai Gintarei Martikonytei ir komiteto nariams Vytautui Gapšiui bei Vytautui Mitalui – Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka pirmiausia pristatė Vilkaviškio kraštą, žymiausius lankytinus objektus, papasakojo apie sėkmingai visame rajone jau užbaigtus ir dar tik įgyvendinamus projektus.
A. Neiberka pabrėžė, kad pastarųjų metų savivaldos įdirbis didinant Vilkaviškio patrauklumą davė rezultatų: po ilgų metų mūsų rajone šiemet pirmą kartą užfiksuotas augantis gyventojų skaičius. 2021 m. iš Vilkaviškio rajono emigravo 307 asmenys, tačiau atgal sugrįžo 375. Džiugu, kad pernai rajone gimė 15 naujagimių daugiau negu 2020-aisiais.
„Patrauklesnis gyventojams tampa ir Vilkaviškio miestas, ir rajonas. Žmonės grįžta, nes mato didžiulius pokyčius“, – džiaugėsi meras.
Susitikime kalbėta ir apie problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant rajono projektus, apie infrastruktūros plėtros trikdžius, atsirandančius dėl paveldosaugos reikalavimų.
Seimo BFK artimiausiu metu planuoja svarstyti Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, kurie suteiktų galimybę savivaldybėms papildomai skolintis ir investuoti į stambesnius projektus, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms.
M. Majauskas teigė, jog rengdamiesi šiam pokyčiui jo vadovaujamo komiteto nariai važinėja po gerai besitvarkančias Lietuvos savivaldybes, norėdami jas paskatinti kitų metų pradžioje būti pasiruošusias perspektyvioms investicijoms.
„Labai svarbu, kad priėmus įstatymo pakeitimus nuo Naujųjų metų savivaldybės būtų jau pasirengusios žemam startui, maždaug apsižiūrėjusios projektus ir turėtų planų, kur ir kaip geriausia investuoti. Yra savivaldybių, kurios puikiai tvarkosi, tarp jų – ir Vilkaviškis. Apie tai girdime ne tik iš prezentacijų, bet ir iš pirmų lūpų, – kalbėjo Mykolas Majauskas, turėdamas omenyje savo pavaduotoją komitete Algirdą Butkevičių.
Komiteto vadovo teigimu, Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimai Vilkaviškio savivaldybei suteiktų galimybę papildomai pasiskolinti iki 10 mln. eurų kofinansuoti europinius projektus, o tai reiškia, kad rajono vadovai gali pradėti svarstyti apie 20 mln. vertės projektus.
Anot Seimo nario, labai svarbus nacionalinės politikos požiūris pasitikint savivalda.
„Juk Vyriausybė nepasitikėdavo savivaldybių gebėjimais tvarkytis savo ūkyje, atsakingai dėliotis finansus. Bet, kaip minėjau, tokios neprasiskolinusios, besitvarkančios savivaldybės turi turėti galimybę skolintis papildomai investiciniams projektams, kurie ilgainiui kurtų darbo vietas“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
M. Majauskas pritarė minčiai, kad gyventojus pritraukianti miesto infrastruktūros, kultūros elementų plėtra yra svarbi ir investicijų požiūriu: anot komiteto vadovo, „lėšos ateina paskui žmones.“
Tačiau vien to negana, tad Seimo nariai diskutavo su Savivaldybės vadovais apie šių matomas ateities kryptis, miesto viziją, klausinėjo apie rajone modeliuojamas verslo investicijas.
Kaip vieną iš plėtros variantų A. Neiberka pateikė jau daug metų tai numarinamą, tai vėl atgaivinamą idėją „įdarbinti“ geoterminius išteklius, kuriuos būtų galima sėkmingai panaudoti ne tik rajono ligoninėje medicinos tikslais, bet ir miesto šildymui. Be abejo, tokios investicijos labai padidintų rajono patrauklumą, o gal net galėtų būti spurtas nauja perspektyvia kryptimi.
Susitikimo metu paliesta ir daugiau temų. Kai kuriais klausimais Seimo nariai turėjo, pasak jų pačių, komentarų su žiupsneliu druskos.
Vytautas Mitalas rekomendavo atnaujinti Savivaldybės tinklalapyje esantį gerokai pasenusį Vilkaviškio rajono investicinį gidą: jame Seimo narys pasigedo įvairių investuotojams patrauklių dalykų, apie kuriuos jis išgirdo tik atvykęs į Savivaldybę ir kuriais dabar pagrįstai gali didžiuotis rajonas.
Paliesti ir švietimo klausimai, ypač – blogi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Jie liūdinantys visoje Lietuvoje, vis dėlto Vilkaviškio rajono moksleivių gautas rezultatas (egzamino neišlaikė 53 proc. mokinių) Seimo narius nustebino.
„Ar nemanote, kad turėtų kristi kai kurių mokyklų vadovų galvos?“ – klausė V. Mitalas.
Savivaldybės vadovai tokią pastabą atrėmė argumentu, kad periferijų mokslo įstaigos niekuomet negalės lygintis rezultatais su didžiųjų miestų mokyklomis, juolab kad pas mus nėra ateinančiųjų į gimnazijas atrankos – priimami net ir prastai besimokantys vaikai.
Vis dėlto administracijos direktorius Vitas Gavėnas teigė, jog kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi bus peržiūrimi rezultatai, daroma analizė.
Seimo nariai klausinėjo ir apie ukrainiečių integraciją, miesto žmonių galimybę nemokamai sportuoti, paliesta aktuali Suvalkų koridoriaus tema.
Po pokalbio salėje Savivaldybės vadovai pakvietė Seimo narius pasižvalgyti po Vilkaviškio miestą. Svečiai apžiūrėjo modernias Vilkaviškio sporto ir pramogų centro sales, pasivaikščiojo naująja rekreacine teritorija palei Šeimenos upę, pasidžiaugė puikia miesto autobusų stotimi, apžiūrėjo Vaikų ir jaunimo centro pastatą bei ką tik renovuotą Vilkaviškio kultūros centro didžiąją salę.
Publikuota: 2022-08-02 08:11:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|